Praėjusiais metais sklypus ir nebaigtus statyti namus Stančių kaime, netoli golfo laukų įsigiję žmonės teigė pardavėjų buvę informuoti, jog mokestis už infrastruktūrą nesumokėtas. Tačiau jokios sutartys žmonių neįpareigojo susimokėti sumos, kurios apskaičiavimo metodika taip pat kelia klausimų.
Netrukus žmonės kvartalo infrastruktūrą valdančios asociacijos „Šaltinių slėnis“ narių, tarp kurių ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vyriausiasis finansininkas Martynas Armonaitis, buvo informuoti apie tai, jog naudotis infrastruktūra galės tik susimokėję 20 tūkst. eurų siekiantį infrastruktūros mokestį.
Pasijuto reketuojami
Sklypus ir nebaigtus statyti namus įsigiję žmonės tikina, kad ši suma jiems atrodo neadekvačiai didelė.
„20 tūkst. eurų mokėti už galimybę pasijungti dujas, vandenį, nuotekas, turėti sutvarkytą kelią – aiškiai per daug. Pakalbėjau su keliomis kitomis kompanijomis. Jų vertinimu, maksimali suma neturėtų viršyti 5-6 tūkst. eurų. Tokia suma ir man atrodo priimtina“, – sakė vienas sklypo savininkas.
Juolab kad dar prieš kelerius metus – 2011-aisiais sutartyse dėl prisijungimo prie kvartalo infrastruktūros buvo kita suma. Numatyta, jog minimali prisijungimo prie infrastruktūros kaina kiekvienam sklypui siekia 48 tūkst. litų, t.y. 13,9 tūkst. eurų. Pasigendama paaiškinimo, kodėl ši kaina taip išaugo, nors statybų kaštai Lietuvoje taip stipriai neaugo.
Žmonės sklypus ir nebaigtus statyti namus pirko iš „SEB“ bankui priklausančios bendrovės „Litectus“. Ši objektus perėmė iš bankrutavusios „Vedastos“. „Vedasta“ turėjo kvartale 11 sklypų, buvo įsipareigojusi įrengti infrastruktūrą.
Anot pašnekovų, didelis mokestis už galimybę naudotis dujomis, vandeniu, stabdo pirkėjus, todėl kvartalas ir nesivysto taip sparčiai, kaip tikėtasi.
Apie mokestį informuoja stendas
Kvartalą paveldėtame 10 hektarų plote su 28 sklypais vysto Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje dirbantis M.Armonaitis su broliu Andriumi.
Kaip 15min sakė M.Armonaitis, infrastruktūrą įrengti buvo įsipareigojusi „Vedasta“, tačiau, susidūrusi su finansiniais sunkumais – bankrutavo. Darbai nebuvo padaryti iki galo.
„Kvartalas yra labai erdvus – pusė ploto yra bendrojo naudojimo, todėl sąnaudos yra didelės. Niekas nepirko sklypo nežinodamas, kad reikės susimokėti už infrastruktūrą. Nėra jokios apgaulės – visi yra informuojami. Prie įvažiavimo apie tai informuoja ir skydas. Bet kas, susidomėjęs sklypais, gali gauti visą informaciją“, – tikino pašnekovas.
Anot M.Armonaičio, gaila, kad kai kurie sklypų savininkai atsisako mokėti ir taip stabdo plėtrą kvartalo. „Dalis jau susimokėjo seniau, gaila, kad dėl kitų gyventojų darbai nevyksta taip sparčiai“, – aiškino M.Armonaitis.
Sumokėjo, bet nesulaukė, kas žadėta
Kvartale jau seniai sklypus ir namus turintys žmonės skundžiasi, jog infrastruktūros mokestį yra sumokėję beveik prieš aštuonerius metus, tačiau sutarčių asociacija nesilaiko: infrastruktūros objektai yra nebaigti.
Sklypų ir namų savininkai jau kelerius metus bando parduoti čia turimus nekilnojamo turto objektus, tačiau paprasčiausiai niekas jų neperka dėl neišvystytos kvartalo infrastruktūros, todėl savininkams yra nesuprantama M.Armonaičio pozicija.
Gyventojai turi galimybę naudotis dujomis, vandeniu, nuotekomis, tačiau niekaip nesulaukia, kada bus sutvarkytas kelias, kada kvartalą apjuos tvora.
„Jaučiamės apgauti. Yra žmonių, kurie kelio laukia vos ne dešimtmetį ir nesulaukia“, – pasakojo pašnekovas.
„Klausimas – ar sumokėję žmonės gali tikėtis kelio, tvoros? Ar bus vedžiojami už nosies?“ – retoriškai klausė namų savininkai.