Abejonių konkursu ne kartą buvo pareiškusi ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Jos vadovė Diana Vilytė sako, kad nuo pat konkurso paskelbimo pradžios jis atrodė įtartinas ir neskaidrus.
Finansų ministras žada toliau atidžiai stebėti Turto banko veiklą. Vilius Šapoka BNS teigė, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos rangovo konkursas turėjo būti nutrauktas.
„Konkursas privalėjo būti nutrauktas, kas ir padaryta. Turto bankas turi išnaudoti visas priemones, kad tai niekada nepasikartotų, ir įsivertinti vidaus kontrolės sistemos spragas“, – BNS penktadienį sakė V.Šapoka.
Šokiruojantis atradimas
Turto banko vadovas sako atsistatydinti neketinantis.
Turto bankas penktadienį pranešė, jog nutraukė praėjusių metų pavasarį paskelbtą Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos rangovo konkursą, nes Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) informavo, jog vienas konkurso komisijos narys tuo pačiu metu dirbo Turto banke ir statybų įmonėje „Irdaiva“.
„Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) informavo Turto banką, kad vienas viešojo pirkimo komisijos narių, šiuo metu jau nedirbantis Turto banke, tuo pačiu metu, kai vyko pirkimo procedūros, dirbo ir vienoje iš įmonių, dalyvavusių konkurse“, – penktadienį pranešė Turto bankas.
Banko atstovė spaudai Aušra Pocienė BNS sakė negalinti atskleisti FNTT įvardinto buvusio banko darbuotojo tapatybės ir kur jis šiuo metu dirba. Jis banką paliko praėjusių metų lapkritį. A.Pocienė pridūrė, kad Turto bankas ateityje skelbs naują konkursą.
BNS šaltinių žiniomis, buvęs Turto banko darbuotojas yra Tomas Lukoševičius – jis buvo rangovo konkurso komisijos narys ir tuo pačiu metu dirbo statybų bendrovėje „Irdaiva“, kuri buvo pripažinta konkurso laimėtoja ir su kuria pastaruoju metu derėtasi dėl sutarties.
T.Lukoševičius „Irdaivoje“ dirbo kiek daugiau nei metus – iki praėjusių metų gruodžio. Todėl teisėsauga įtaria, kad „Irdaivai“ galėjo būti prieinama Sporto rūmų rekonstrukcijos rangos konkurso informacija, o pats konkursas vyko neskaidriai.
„Irdaivos“ vadovas Irmantas Kubilius BNS patvirtino, jog T.Lukoševičius buvo įsidarbinęs įmonėje terminuotam laikui, tačiau jis esą neatskleidė, jog dirba ir valstybės įmonėje. Anot jo, T.Lukoševičius nedarė įtakos konsorciumo pasiūlymui konkurse.
„Jis buvo įdarbintas pas mus, bet mūsų įmonė nebuvo informuota, kad jis dirba Turto banke. Nebūkime naivūs, jei būtume žinoję, tai nebūtume įdarbinę. Aš nesakyčiau, kad tai klaida, bet žmogus turėjo deklaruoti, kad dirbdamas valstybės tarnyboje, turi dar antraeiles pareigas. Mūsų, aišku, jis neprivalo informuoti, bet visa tai yra daugiau negu keista“, – BNS teigė I.Kubilius.
Anot jo, T.Lukoševičius buvo įdarbintas terminuotam laikui ir užėmė nereikšmingas pareigas.
„Jis dirbo antraeilėse pareigose. Jis buvo darbų vadovu daugiabučio renovacijos projekte Vilniuje, Birželio 23-iosios gatvėje. Jis vadovavo renovacijos darbams – jis buvo priimtas tik tam projektui. Pasibaigus darbams jis išėjo. Tai labai keista ir nesmagu, bet nereikėtų manyti, kad dėl to kažkas pakito konkurse“, – tvirtino I.Kubilius.
T.Lukoševičius BNS atsisakė komentuoti situaciją, teigdamas, jog nėra viešas asmuo.
Pats T.Lukoševičius BNS atsisakė komentuoti situaciją, teigdamas, jog nėra viešas asmuo. Jis taip pat nepatvirtino, jog vienu metu dirbo Turto banke ir „Irdaivoje“.
Socialiniame tinkle „Linkedin“ T.Lukoševičius nurodo nuo 2016 metų lapkričio dirbantis nekilnojamojo turto plėtros bendrovėje „Aura Realty“ projektų vadovu.
D.Vilytė: Nuo pradžių rūmų rekonstrukcijos procesas buvo įtartinas
VPT vadovė D.Vilytė sako, jog Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcija kėlė įtarimų nuo pat pradžių, kai vyko projektinių pasiūlymų rengėjų pirkimas.
„Iš vienos pusės buvusios Vyriausybės atstovai buvo suinteresuoti, kad 2018 metų vasario 16 dieną rūmai būtų sutvarkyti. Truputį juokinga, kai Lietuvos šimtmečio minėjimas suvedamas tik į objektų sutvarkymus. Visas projektas prasidėjo 2015 metais, tai laiko nebuvo daug. (...) Savo įtarimus dėl galimai neskaidraus rangos darbų viešojo pirkimo VPT pateikė, atlikusi pirkimo vertinimą, tačiau į vertinimo išvadą nebuvo atsižvelgta. Reikėjo FNTT poėmių ir raštų, kad visiems atsivertų akys“, – BNS sakė D.Vilytė.
VPT 2016 metų pradžioje įpareigojo Turto banką nutraukti 2015 metais pasirašytą 66,9 tūkst. eurų vertės rūmų projektinių pasiūlymų parengimo sutartį su Sigito Kunčevičiaus projektavimo firma, tačiau ji nebuvo nutraukta. 2016 metų balandžio mėnesį bankas paskelbė naują – bendrą rūmų projektavimo ir rangos darbų konkursą, kurį rugpjūtį nutraukė ir pradėjo derybas su laimėtoju.
Patikrinusi konkurso procedūras, VPT praėjusių metų pabaigoje pareiškė, jog Turto bankas turės iš naujo svarstyti projekto biudžetą bei konkurso laimėtojo – statybų bendrovių „Irdaiva“, „Pamario restauratorius“ ir „LitCon“ konsorciumo – kainą (27,79 mln. eurų), kadangi nustatant pirkimo vertę, buvo įtraukta ir tai, kas iš tiesų šiuo pirkimu neperkama.
VPT nustatė, kad į suplanuotą biudžetą buvo įtrauktos 3 mln. eurų išlaidos įrangai ir 88 tūkst. eurų išlaidos techninei projekto ekspertizei, tačiau ši įranga ir paslaugos, tarnybos nuomone, nebus įsigytos, o lėšos bus panaudotos ne pagal paskirtį. Turto bankas tikino, kad VPT neteisingai interpretavo pirkimo dokumentus, o projekto vertė – 28,3 mln. eurų – yra tinkamai paskaičiuota.
D.Vilytės teigimu, prašydama peržvelgti konkurso biudžetą, VPT tikėjosi, jog konkursas bus nutrauktas.
„Viešųjų pirkimų tarnyba stebėjo tą konkursą ir matė, kad susitarimai vyko. Buvo viskas daroma, kad konkursas būtų neskaidrus. Mes veikiame viešųjų pirkimų įstatymo rėmuose ir negalime veikti už įstatymo ribų. Nustatome pažeidimus viešųjų pirkimų srityje. Rekomenduodami peržiūrėti pirkimo biudžetą ir vertę, mes tikėjomės, kad Turto bankas atsakingai atsižvelgs į nustatytus pažeidimus ir nutrauks konkursą, bet jie pasirinko kitą kelią“, – tvirtino D.Vilytė.
Anot jos, kiti konkurso dalyviai – Panevėžio statybos trestas ir įmonių „Infes“, „Kaminta“ ir „Plungės lagūna“ konsorciumas – taip pat kelia įtarimų dėl neteisėtų susitarimų, nes jau ne pirmą kartą įvairiuose konkursuose dalyvauja pasyviai – pateikia paraiškas, bet nepatikslina kvalifikacijos.
„Mes stebėjome ir galimai įtariame neteisėtus susitarimus arba derinamus veiksmus. Dėl to mes jau kreipėmės į Konkurencijos tarybą, nes tos įmonių grupės ir kituose pirkimuose dalyvauja. Tie susitarimai yra stebimi, žiūrint į visumą“, – teigė D.Vilytė.
Turto bankas pernai rugpjūtį pats nutraukė rangovo konkursą, nes trys iš keturių jo dalyvių neatitiko kvalifikacijos reikalavimų. Vėliau buvo pradėtos derybos su „Irdaivos“ konsorciumu, kuris vienintelis atitiko reikalavimus, tačiau jo kaina buvo per didelė.
Bendrovių „HSC Baltic“ bei Latvijos „Re&Re“ konsorciumas pateikė 25,1 mln. eurų kainą, Panevėžio statybos trestas – 29,52 mln. eurų, „Infes“, „Kamintos“ ir „Plungės lagūnos“ konsorciumas – 30,7 mln. eurų. Visos jos neatitiko kvalifikacijos.
„Irdaivos“ vadovas: teisėsauga nėra pateikusi jokių įtarimų
Vilniaus statybų bendrovės „Irdaiva“ vadovas Irmantas Kubilius BNS teigė, kad teisėsauga bendrovei nėra pateikusi įtarimų dėl galimo piktnaudžiavimo Sporto rūmų rekonstrukcijos projekte.
„Aš sakau, kad čia įvyko nesusipratimas. Tai konkurso rezultatams įtakos jokiais būdais negalėjo daryti. Teisėsauga mums nieko nepateikė. Čia gali būti padaryta prielaida ir niekas mūsų nekamantinėjo. Jis (T.Lukoševičius – BNS) būdavo objekte ir kontoroje nebūdavo. Jei būtume žinoję, kur jis dirba, tai tikrai nesame kvaili ir naivūs, kad samdytume, nes žinome, kaip tai atrodytų“, – BNS sakė I.Kubilius.
Jis teigė nemanantis, jog „Irdaivos“ vadovaujamo konsorciumo pasiūlymas buvo per didelis.
„Šiaip tai gaila, kad taip atsitiko. VPT sakė, kad perkančioji organizacija neteisingai nusistatė biudžetą sau. Aš galiu komentuoti mūsų pasiūlymą – mes pasiskaičiavome ir pasiūlėme. Labai sunku nuspėti projekto kainą, kai nėra techninio projekto ir nežinomos projekto apimtys“, – teigė I.Kubilius.
Pasak jo, bendrovė kol kas nėra nusprendusi, ar dalyvaus naujame konkurse: „Kai bus paskelbtas naujas konkursas, tai ir žiūrėsime, ar dalyvausime“.
Turto banko vadovas atsistatydinti neketina
Turto banko vadovas Vaidotas Aleksius sako neketinantis atsistatydinti iš pareigų, pažeidus konkurso konfidencialumo reikalavimus.
„Situaciją vertiname labai neigiamai. Buvo didžiulis šokas visiems. Nustatytas toks faktas, todėl priimtas ir toks sprendimas (nutraukti konkurso procedūras – BNS). Nuo vagies neapsiginsi, visur gali būti vagių. Šiuo metu mes traktuojame, kad yra insideris – vagystė. Imsimės priemonių, kad tokių dalykų nebūtų arba tokie dalykai būtų sumažinti iki minimumo“, – BNS kalbėjo V.Aleksius.
Jo žodžiais, T.Lukoševičius privalėjo informuoti apie savo darbą „Irdaivoje“, bet to nepadarė.
„Jis turėjo informuoti apie savo darbą. Jis ne tik to nepadarė, bet ir būdamas pirkimų komisijos nariu pasirašė nešališkumo dokumentus. Jis nieko neinformavo. Esmė, kad pažeistas nešališkumas“, – tikino V.Aleksius.
Jo teigimu, teisėsauga bandys išsiaiškinti, ar kiti Turto banko darbuotojai nedirba arba yra susiję su kitomis privačiomis įmonėmis. V.Aleksius pridūrė, jog šiuo metu bandoma išsiaiškinti, ar T.Lukoševičius galėjo padaryti įtakos kitiems Turto banko projektams.
„Jis turėjo kelis projektus. Dirbo ne prie vieno projekto. Jis buvo ir kitų konkursų komisijos narys, bet kaip Nekilnojamo turto departamento Projektų skyriaus projektų vadovas, jis turėjo sau priskirtus projektus“, – sakė V.Aleksius.
Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pertvarkos istorija
Turto bankas iš bankrutuojančios Ūkio banko investicinės grupės (ŪBIG) ir bendrovės „Žalgirio sporto arena“ rūmus įsigijo 2015 metų spalį, sumokėjęs 5,6 mln. eurų. Tuometinis premjeras Algirdas Butkevičius kalbėjo, jog sutvarkius Sporto rūmus, pagerės Lietuvos konkurencingumas verslo turizmo srityje.
Konkurso laimėtojas turės parengti rūmų pritaikymo kongresų, konferencijų ir kitų kultūrinių renginių veiklai projektą, atnaujinti pastatus bei prižiūrėti projekto eigą. Planuota, kad centras, kurį Vyriausybė pripažino svarbiu valstybei, duris atvers 2018 metais. Preliminari projekto vertė, įskaitant pastato įsigijimą iš ŪBIG, siekė iki 19,7 mln. eurų, o centrą 10 metams buvo ketinama išnuomoti konkurso būdu pasirinktam operatoriui.
Statant Koncertų ir sporto rūmus, didžioji dalis kapų buvo sunaikinta, panaikintos bet kokios paviršinės kapinių ribos – jos vėl buvo patvirtintos 2009 metais, kapinių vietoje pašalinta automobilių stovėjimo aikštelė.
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai pastatyti 1971 metais. 1988 metais juose vyko Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimas, 2006 metais pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Sporto rūmai yra senųjų žydų kapinių vietoje – Šnipiškių kapinės Vilniaus centre veikė nuo XVI amžiaus, jos uždarytos XIX amžiuje.
Statant Koncertų ir sporto rūmus, didžioji dalis kapų buvo sunaikinta, panaikintos bet kokios paviršinės kapinių ribos – jos vėl buvo patvirtintos 2009 metais, kapinių vietoje pašalinta automobilių stovėjimo aikštelė. Rekonstruotuose rūmuose taip pat numatyta įrengti patalpas Žydų bendruomenės poreikiams.
Kai kurie ultraortodoksų žydų rabinai 2015 metais ragino Vyriausybę atšaukti Sporto rūmų rekonstrukciją, sakydami, kad ji gali pažeisti buvusias žydų kapines. Tuo metu Lietuvos žydų bendruomenė ir Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas projektui iš esmės neprieštaravo teigdami, kad jis nepakenks kapinėms.
Londone įsikūrusio Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto atstovas inžinierius Ariehas Kleinas, 2016 metų sausį viešėjęs Vilniuje kartu su komiteto delegacija, pasiūlė planuojamą Sporto rūmų priestatą įrengti nejudinant žemės, ant kolonų. Žydų religiniai papročiai draudžia judinti žemėje dūlančius palaikus. Šie pakeitimai ir rūmų vidaus sutvarkymas papildomai kainuotų 2 mln. eurų.
