Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento atlikto tyrimo metu nustatyta iš viso 12 atvejų, kai sostinėje pradedami statyti komercinės paskirties statiniai, o parduodami kaip butai. Anot savivaldybės, tokia veikla daugeliu atvejų piktnaudžiaujama apeinant daugiabučiams keliamus didesnius reikalavimus bei grubiai pažeidžiami Vilniaus miesto Bendrojo plano reikalavimai.
Formuojasi nauji bendrabučiai
„Tikiuosi, kad prokurorai į tokius atvejus pažiūrės principingai ir statytojai daugiau neišvengs atsakomybės už pasekmes, su kuriomis susiduria negyvenamosios paskirties pastatuose patalpas įsigiję ir jose gyventi susiruošę žmonės. Taip pat sieksime, kad dėl apsimestinių statybų kitiems vilniečiams atsiradusios neigiamos pasekmės būtų kompensuotos“, – sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Statydami komercinį pastatą plėtotojai gali suprojektuoti kur kas paprastesnį variantą, kuriam reikia įrengti mažiau automobilių stovėjimo ar vaikų žaidimų aikštelių. Todėl miesto meras sieks, kad tokie plėtotojai atlygintų miestui patirtą žalą, o ši turėtų galimybę ją kompensuoti tokiuose daugiabučiuose ir aplink gyvenantiems žmonės.
„Prie gyvenamųjų namų automobilių stovėjimo vietų turi būti. Biurai turi galimybę neįrenginėti stovėjimo vietų, o susimokėti savivaldybei, kad miestas įrenginėtų parkavimo vietas, taip tokį pat principą ketiname taikyti tokiems apsimestiniams viešbučiams. Atitinkamai kiekvienam atvejui išskaičiuotume sumą ir galėtume turėti nuostolių kompensavimą“, – per spaudos konferenciją kalbėjo R.Šimašius.
Anot jo, dėl susidariusios situacijos kalti ne tik vystytojai ar architektai, bet ir administracija, tačiau savivaldybė šioje vietoje gali tik atpažinti galimą grėsmę neišduodama projektui leidimo. Toliau atsakomybė tenka Statybos inspekcijai ir Registrų centrui.
„Yra visų kaltės elementų, negalima išskirti. Pradžioje už projektą atsakingas plėtotojas, nes jis pateikia prašymus, stato ir parduoda. Kai kur yra ir architektų klaidų. Neatmesčiau, kad čia yra ir administracinės kaltės. Šiuo atveju savivaldybė išduoda leidimą viešbučiui, nes ten viešbutį galima statyti, o išdygsta nebe viešbutis, ir esame pastatomi į kvailio vietą“, – kalbėjo R.Šimašius.
Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis sakė, kad negyvenamųjų ir gyvenamosios paskirties pastatų statybai nustatyti reikalavimai ženkliai skiriasi.
„Statydami, pavyzdžiui, komercinės paskirties pastatą, vystytojai gali pastatyti iki dviejų kartų daugiau parduodamo ploto nei gyvenamąjį, galimas didesnis užstatymo tankumas. Be to, tokiu atveju taikomi mažesni automobilių stovėjimo vietų sklype reikalavimai, nebūtinas patalpų apšvietimas tiesiogine saulės šviesa, neįrengiamos vaikų žaidimo aikštelės, ir t.t. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė tiek konkrečiame name, tiek aplinkinėse teritorijose, o gyventojai, tokias patalpas įsigiję kaip butus bei ketindami jose gyventi, paprastai apie minėtas aplinkybes neinformuojami. Tai apgaudinėjimas, taip neturėtų būti“, – sakė vyriausiasis miesto architektas.
Žmonės, pasak jo, turėtų žinoti, ką jie perka. „Jie turi žinoti, kad perkant kambarį viešbutyje yra ne tas pats, kas nusipirkti butą. Daugelis tų pastatų suprojektuoti kaip viešbučiai, kokius mes nuomojamės nuskridę į Ispaniją. Iš esmės, mes formuojame naujus bendrabučius“, – teigė vyriausiasis miesto architektas.
Todėl jis nori įspėti pirkėjus, kad tai nėra tas pats, kas įprastas daugiabutis.
„Kaip viskas vyksta: savivaldybė išduoda leidimą statyti viešbutį, Statybų priežiūros inspekcija priima viešbutį, toliau vystytojas pradeda pardavinėti to viešbučio kambarius tarsi butus. Vėliau žmonės gali deklaruoti ten gyvenamąją vietą, jie nesumoka mokesčių už komercinį turtą, nes tai yra vienintelė šeimos gyvenamoji vieta, bet bendra gyvenimo kokybė nukenčia, o vystytojas pelnosi. Būtų teisinga, kad pinigai, kuriuos sutaupė nepastačius infrastruktūros, grįžtų bendruomenei“, – mano M.Pakalnis.
Jo teigimu, savivaldybė į prokuratūrą kreipėsi dėl per pastaruosius trejus metus išduotų statybos leidimų, kai statomas komercinės paskirties statinys, o parduodamas, kaip daugiabutis. Taip pat per pastarąjį pusmetį įtariant panašią schemą, sostinės Miesto plėtros departamentas neišdavė statybos leidimų 10-čiai projektų.
Į savivaldybės akiratį patekę projektai:
- Bendrovė „Mortaga“, Giedraičių g. 60A
- Bendrovė „Statyba ir projektai“, daugiabutis „Koriai“, Kalvarijų g. 84A
- Bendrovė „Delta projektai“, „Ozo parkas“
- Bendrovė „Zeta projektai“, Ozo parkas“
- Bendrovė „GSD Baltic“, Vytauto g. 16
- Bendrovė „GSD Baltic“, A.Mickevičiaus g. 5
- Bendrovė „Tarp pušų“, Turniškių g. 7A
- Bendrovė „Orme investicijos”, Aguonų g. 11
- Bendrovė „Mažieji apartamentai“, Mindaugo g. 1A
- Bendrovė „Mažieji apartamentai“, Kareivių g. 2B
- Bendrovė „Pilaitės kotedžai“, Varnės g.
- Bendrovė „Neufeld Bau“, „Karolinos parkas”, Sausio 13-osios g. 2
Pavyzdžių Vilniuje – nors vežimu vežk
Apie panašias schemas 15min jau yra rašę ne kartą. Neseniai Statybos inspekcija kreipėsi į teismą dėl sostinėje, Karoliniškėse, iškilusio daugiabučio. Nors jame jau gyvena žmonės ir dauguma butų parduota, formaliai tai nėra daugiabutis, o tik greta esančio viešbučio patalpos. Taip pat 15min aprašė ne vieną istoriją, kaip Vilniuje statomos administracinės patalpos tapdavo butais.
Būtent taip apstatytas Ozo parkas sostinėje. Panašiai buvo pardavinėjami butai administraciniame pastate Pašilaičiuose. Tokiu pačiu principu statomas ir kompleksas „Koriai“ sostinės Kalvarijų gatvėje.
Dar spalį Vilniaus miesto savivaldybė su architektais ir kitais ekspertais svarstė, ką daryti su plėtotojais, mieste statančiais komercinės ar rekreacinės paskirties pastatus, kurie vėliau parduodami kaip butai.
