Elektroninių varžytynių ir aukcionų sistemoje skelbiama, kad Žirmūnų gatvėje parduodama beveik 260 kv. m ploto sporto mokykla, 1,8 tūkst. kv. m ploto žaidimų aikštelė, 1,36 ha ploto sklypas ir kiti inžineriniai statiniai, pavyzdžiui, tvora ir aikštelė. Šis objektas rinkai pasiūlytas pirmą kartą.
Anot Vilniaus miesto savivaldybės Turto departamento Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjos Vilmos Lajauskaitės, sporto mokykla savivaldybei priklauso nuo 1997 metų, o jos veiklą nuspręsta sustabdyti 2014 metais.
„Norint optimizuoti sporto mokyklų valdymą, taip pat ir turto panaudojimą, 2014 metais mokykla buvo reorganizuota, sujungiant į vieną sporto mokyklą – Vilniaus miesto sporto centrą, kuris savo veiklą šiuo metu tęsia Vytenio gatvėje. Savivaldybė su „Sietyno“ sporto mokykla buvo sudariusi panaudos sutartį, kuri nutrūko 2014 metų vasarį“, – 15min sakė ji.
Teritorija yra visuomeninės paskirties, todėl esant dabartiniams reglamentams ten būtų galima statyti 4–5 aukštų socialinius būstus, visuomeninės paskirties patalpas. Taip pat želdynų plotas, įskaitant vejas ir gėlynus, turėtų siekti ne mažiau kaip 30 proc. nuo bendro sklypo ploto. Automobilių stovėjimo vietos numatytos antžeminėje aikštelėje.
Aukcionas vyks šių metų lapkričio 27–30 dienomis.
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ analitikas Robertas Žulpa 15min prašymu įvertino turto kainą. Anot jo, pagrindinė parduodamo sklypo problema – visuomeninė paskirtis, dėl ko sklypo panaudojimo galimybės yra gana ribotos.
Patvirtintame sklypo detaliajame plane yra nurodyta, jog galimos tiek administracinių, tiek daugiabučių gyvenamųjų pastatų statybos, tačiau prie galimų statinių paskirčių yra nurodyta, jog sklype galėtų atsirasti socialinis būstas ar visuomeninės paskirties patalpos. Todėl, norint statyti kitos paskirties pastatus, tektų koreguoti detaliojo plano sprendinius, o tai gali užtrukti nemažai laiko. Be to, jo nuomone, turtas parduodamas didesne kaina, nei iš tiesų yra vertas.
„Tai nėra centrinė Vilniaus miesto dalis ir kaina jos neatitinka. Sklypas parduodamas už 40 tūkst. eurų už arą ir beveik už 400 eurų už projektinį kvadratinį metrą. Jeigu lygintume su neseniai sudarytais objektų plėtrai sandoriais, pamatytume, jog vystytojai už labai panašias kainas tokio dydžio teritorijas su patvirtintais detaliaisiais planais įsigijo centrinėse Vilniaus miesto dalyse – Aguonų ar Aludarių gatvėse. Reali tokio sklypo vertė galėtų siekti tarp 25–30 tūkst. eurų už arą“, – komentavo jis.
R.Žulpos teigimu, pagal dabar galiojančius detaliojo plano užstatymo rodiklius, šioje vietoje galėtų iškilti 200–250 butų daugiabučių kvartaliukas.
„Pakoregavus detalųjį planą ir išlaikius esamus galimus užstatymo rodiklius, sklype būtų galima pastatyti apie 13,6 tūkst kv. m antžeminio ploto daugiabučių. Skaičiuojant, jog vienas butas siektų apie 50 kv. metrų ploto, namuose galima būtų įrengti apie 200–250 butų. Tai būtų vidutinis būsto segmentas ir butų kaina tokioje vietoje galėtų siekti apie 1,8–2,0 tūkst. eurų už kv. metrą“, – teigė analitikas.
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas 15min sakė, kad įvertinus teritorijos dydį ir užstatymą, prašoma kaina už ši objektą yra maksimaliai aukšta. Vertinant rinkoje egzistuojančias prielaidas, statybos darbų savikainos ir galimų realizavimo kainų – pritempta prie maksimaliai įmanomų ribų.
„Kaina pritempta prie maksimaliai įmanomų pardavimo kainų galutiniems vartotojams ir ribinė savo dydžiu, kad projektas iš viso būtu įgyvendinamas. Tikroviškesnė kaina , įvertinant teritorijos dydį ir pletros apimtis būtų 3,1-3,5 mln eurų be PVM už sklypą“, – teigė jis.
M.Kulboko skaičiavimais, jei teritorijos paskirtis būtų pakeista iš visuomeninės į daugiabučių, čia būtų galima pastatyti apie 13,5 tūkst. kv. m ploto pastatų kompleksą. Tokiu atveju išeitų apie 190 butų (jei vidutinis buto plotas būtų 60 kv. m) arba 210 butų (vidurkis 55 kv. m).
„Reikėtų deramai įvertinti ir įšaldyto pradinio kapitalo kaštus, nes projekto derinimo laikotarpis 1,5 metų, statyba 2,5 metus, pardavimai truktų 4 metus, darant prielaidą, kad bus parduodama po 48 – 52 butus per metus. Automobilių stovėjimo aikštelės tik antžeminės, kurias galima būtų parduoti po 5 tūkst. eurų už vietą“, – analizavo teritoriją „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas.
Anot jo, esant tokiom prielaidom ir norint atgauti 5,3 mln. eurų sumą, kurią pirkėjas sumokėtų už žemės sklypą, butų pardavimo kaina turėtų būti 2500-2600 eurų už kv. metrą, įskaitant ir pridėtinės vertės mokestį.
„Artimesnė rinkos buto pardavimo kaina turėtų siekti 2,2 tūkst. eurų už kv. metrą. Tokia vidutinė kaina butai buvo parduoti šalia jau išplėtotoje teritorijoje ir jau pastatytuose daugiabučiuose. Tokiu atveju, reali sklypo kaina – 3,1 mln. eurų: maždaug 22,8 tūkst. eurų už arą ir 270 eurų už naudingą kv. metrą be PVM.
Aišku, labai svarbu įvertinti projektui labai jautrius aspektus, tokius, kaip finansavimo kaštus ir nuosavo kapitalo grąžą, kurių dydis gali turėti lemiamą įtaką galutinei sklypo kainai. Kuo mažesnis grąžos lūkestis, tuo daugiau plėtotojas gali mokėti už plėtrai skirtą sklypą“, – apibendrino M.Kulbokas.
