Apie mokesčių lengvatas svajojantys viešbučių savininkai dabar turės naują argumentą. Uždarytas Vilniaus oro uostas jiems smogė finansiškai per patį sezono piką. Oro uostas neveikia dar mažiau nei savaitę, o Vilniuje veikiančių viešbučių savininkai sako jau skaičiuojantys nuostolius.
Kritimas – trečdaliu
Bendrovės „Olizarų rūmai“, valdančios viešbutį „Šekspyras“, vadovas Tomas Jaruševičius 15min prisipažino, kad per šį laikotarpį užimtumas krito 35–40 proc. Įdomu tai, kad toks rezervacijų sumažėjimas fiksuotas iškart po sostinės oro uosto uždarymo.
„Kai užsidarė oro uostas, tą dieną ir pas mus viskas užsidarė, o prieš tai viskas buvo puikiai. Kai oro uostas atsidarys, viskas stos į vėžes. Taigi tai susiję tik su oro uosto uždarymu“, – įsitikinęs bendrovės vadovas.
Pasak jo, nėra objektyvių priežasčių manyti, kad tai galėjo sukelti kažkas kitas. „Labai akivaizdžiai matėsi – kai liepos 14 dieną po paskutinių skrydžių užsidarė, 15 dieną prasidėjo kritimas. O dabar matau, kad kai rugpjūčio 18 dieną oro uostas atsidarys, tai padės pagerės“, – teigė pašnekovas.
Sumažino ir kainas
Pasak T.Jaruševičiaus, viešbutyje sumažėjo pavienių keliautojų. Dėl šios priežasties viešbutis šiuo laikotarpiu 15–20 proc. mažina kainas ir taip bandys pritraukti vietinius turistus. Tačiau, „Šekspyro“ vadovo nuomone, tokio kritimo buvo galima išvengti.
„Nežinau, kieno aplaidumas, kad Vilnius jokiose sistemose nerandamas. Manau, kad Turizmo departamentas, oro uostas ir savivaldybė labai blogai padarė – reikėjo gerokai anksčiau kalbėti apie oro uosto uždarymą. Lygiai taip pat palikti Vilnių kaip kelionės tikslą visose sistemose, o dabar jose jo nėra. Tokie dalykai labai nesunkiai sprendžiami, tiesiog kažkas tingėjo pajudinti smegenis“, – piktinosi verslininkas.
Kiek dėl oro uosto uždarymo viešbutis patirs nuostolių? Pašnekovas nepanoro prognozuoti, tačiau teigė, kad jei toks užimtumo lygis išsilaikys ir toliau, nuostoliai bus skaičiuojami dešimtimis tūkstančių.
Skundžiasi ir svečių namai
Visų Šventųjų gatvėje įsikūrusių svečių namų „Jamaika“ vadovas Vytautas Laucius taip pat suskaičiavo 30 proc. rezervacijų sumažėjimą. Tačiau, jo nuomone, nereikia dėl visko kaltinti Vilniaus oro uosto uždarymo.
„Sumažėjo ir pavienių, ir grupėmis. Sumažėjimas buvo juntamas jau kurį laiką, turbūt nuo tada, kai paskelbė, kad uždarys, nuo kokio sausio vidurio. Manau, kad dalis neatvyko dėl oro, o dalis – dėl oro uosto. Tačiau tikrai nereikėtų suversti visko takų rekonstrukcijai“, – sakė jis.
Ruoštis reikėjo patiems
Laikinai Turizmo departamento vadovės pareigas einanti Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė sako, kad verslas apie kritinį laikotarpį buvo įspėtas seniai, todėl turėjo laiko pasiruošti.
„Kritimą bus galima įvertinti, kai turėsime trečio ketvirčio rezultatus. Man teko kalbėti su skirtingais viešbučiais, tai kai kurie turi normalų užimtumą. Tikrai nereikia kol kas dramatizuoti situacijos. Remontas truks šešias savaites, jam buvo labai ilgai ruošiamasi, viešbučiai irgi turėjo ruoštis. Sausumos keliai juk neužsivėrė ir turistai gali atvykti. Žinojo, kad bus toks periodas, todėl turėjo pagalvoti, kaip užsitikrinti srautus tuo metu. Tam galėjo būti išnaudojamos įvairios rinkodarinės akcijos, ir daugelis viešbučių tą darė“, – sakė ji.
I.Trakimaitė-Šeškuvienė priminė, kad Vilniaus oro uosto taką būtinai reikėjo rekonstruoti, nes po kelerių metų sostinėje nebūtų galėję leistis lėktuvai, o vasarą tai daryti geriausia.
„Taip, tai išbandymas visam mūsų turizmo sektoriui, pirmą kartą toks dalykas daromas. Bet turizmo sektoriaus prioritetas yra saugumas, todėl negalėjome šioje situacijoje elgtis kažkaip kitaip. Kitu atveju jau po dvejų metų Vilniaus oro uoste lėktuvai nebebūtų galėję leistis. Tiesiog kelias po truputį darėsi nesaugus.
Taip pat vis dar netyla kalbos apie tai, kodėl tai reikėjo daryti vasarą. Būtent šiuo laikotarpiu iškrenta mažiausias kritulių kiekis, vadinasi, galima tą remontą atlikti per trumpiausią laikotarpį“, – kalbėjo pašnekovė.
Paklausus, kaip atsitiko, kad keleiviai, užsakinėdami bilietus, informacinėse sistemose neranda Vilniaus, Turizmo departamento vadovė neigė šią informaciją. Anot jos, didžiosios kompanijos, vykdančios skrydžius į Lietuvą, visą informaciją suteikia, tačiau problemų gali kilti su bilietų rezervavimo sistemomis.
„Vilnius, kaip kelionės tikslas, niekur neišmestas. Oro uostai buvo atsakingi už visą šitą pasiruošimo laikotarpį, tai jie tikrai dirbo su visomis kompanijomis ir buvo tam ruošiamasi. Kai renkiesi didžiąsias oro linijų kompanijas ir pasirenki Vilnių, parašo, kad tuo metu skrydžiai yra negalimi, ir nukreipia į Kauną. Bet yra didžiosios bilietų rezervacijos sistemos, kurios atsisakė tą padaryti, nes joms perprogramuoti sistemą dėl šešių savaičių neapsimoka, bilietų srautas į Vilnių tikrai nėra didelis. Buvo bandoma kalbėtis įvairiais lygmenimis ir buvo dirbama“, – teigė I.Trakimaitė-Šeškuvienė.
Problemų galima buvo išvengti
Su tuo nesutinka Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė, kelionių agentūros „Estravel Vilnius“ vadovė Žydrė Gavelienė, pasak kurios, Vilniaus oro uosto uždarymui tinkamai nebuvo pasiruošta.
„Tikrai nebuvo viskas padaryta. Jeigu žmogus nori atvykti į Vilnių, pavyzdžiui, savaitgaliui, tai jis atskrido iki liepos 14, o norint išskristi tiesiog neturi pasirinkimo, jam žemėlapyje nieko neduoda. Tam reikia žinoti, kad yra toks Kauno oro uostas, į kurį tu turi atvykti, norėdamas atvažiuoti į Vilnių. Kai kurios oro linijų kompanijos net neperkėlė skrydžių į Kauną. Tai, vadinasi, 30 proc. galėjusių atvykti į Vilnių realiai neturėjo, kur atvykti“, – sakė ji.
Anot Ž.Gavelienės, norėjus išvengti apgyvendinimo sektoriaus nuostolių, pirmiausia reikėjo susitarti, kad skrydžius į Vilnių vykdančios bedrovės nenutrauktų skrydžių. Taip pat reikėjo aiškiai komunikuoti, kad Kauno oro uostas trumpam „pavaduoja“ Vilniaus oro uostą, organizuoti nemokamą transportą ir dar aiškiau teikti informaciją, kaip galima pasiekti Kauno oro uostą.
Rekonstruoja Vilniaus oro uosto taką
15min rašė, kad Vilniaus oro uostas uždarytas 35 dienoms iki rugpjūčio 17-osios. Per tą laiką bus rekonstruotas jo kilimo ir tūpimo takas.
Preliminariais skaičiavimais, į Kauną iš Vilniaus perkelta iš viso 3,1 tūkst. skrydžių ir 300 tūkst. keleivių. Be to, Kauno oro uostas per šį laiką aptarnaus 460 „savo“ skrydžių ir 75 tūkst. keleivių.
Skrydžių į Kauną neperkėlė vienintelė Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“, o kitos bendrovės perkėlė ne visus skrydžius ir lauks, kol bus atnaujintas eismas Vilniuje.
Daugiau nei mėnesį iš Vilniaus į Kauną intensyviau kursuos viešasis transportas: traukiniai kursuos daugiau nei 20 kartų per dieną, važiuos ir vienas naktinis traukinys, dažniau kursuos tarpmiestiniai autobusai, o 29-o maršruto miesto autobusas važinės dažiau, nei įprasta, be to, oro uostą galima pasiekti taksi arba automobiliu.
