Istorija dėl aptvertos valstybinės žemės greta mero kiemo tęsiasi jau seniai. 15min jau skelbė, kad netoli garsiojo Vijūnėlės dvaro Turistų gatvėje R.Malinausko kiemas buvo padidintas valstybinės žemės sąskaita. Taip pat valstybinėje žemėje yra iškastas ir tvenkinys, prie kurio visuomenė prieiti negalėjo, o savivaldybė jį pavadino „hidrotechniniu įrenginiu“. Prokuratūra anksčiau įpareigojo NŽT pašalinti pažeidimus. Pastaroji nustatė, kad valstybinė žemė yra aptverta ir neprieinama visuomenei.
Tuomet savivaldybė pasitelkė gudrybę: tvoros iš valstybinės žemės nepašalino, tik įrengė joje vartelius. NŽT toks sprendimas tiko, tačiau jie nusprendė periodiškai lankytis teritorijoje ir tikrinti, ar varteliai iš tiesų nėra užrakinti. Atrodo, kad tuo ši istorija turėtų ir baigtis.
Tačiau istorijoje išlieka neaiškus dar vienas dalykas – kokiu pagrindu minėtoji tvora pastatyta valstybinėje žemėje ir ar statinys yra teisėtas. Pagal teisės aktus, norint statyti statinį nuosavybės teise nevaldomoje žemėje, privalomas šios žemės valdytojo rašytinis sutikimas. Statybos techniniame reglamente yra numatyta, kad statant statinius suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, visais atvejais privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą, ar pan.
Neaišku, ar toks susitarimas egzistuoja. Jeigu susitarimo nėra, pagal teisės aktus, tvora gali būti neteisėta. 15min kreipėsi į Statybos inspekciją su klausimu, ar kada nors buvo tirtas šio statinio teisėtumas ir tai, kokiu pagrindu statinys stovi valstybinėje žemėje, o jeigu ne, ar inspekcija ketina atlikti tokį patikinimą. Po ilgų diskusijų buvo gautas atsakymas apie planuojamą atlikti tyrimą.
Ilgos diskusijos, po kurių nuspręsta atlikti patikrinimą
VTPSI kelis kartus bandė paaiškinti, kad šio statinio atitikimas teisės aktams nėra jų kompetencija. Pirmajame laiške VTPSI atstovė Ligita Luščiauskaitė 15min pripažino, kad norint statyti statinį nuosavybės teise nevaldomoje žemėje privalomas šios žemės valdytojo rašytinis sutikimas, tačiau teigė, kad toks susitarimas egzistuoja. Vėliau paaiškėjo, kad vis dėlto situacija yra kitokia. Galiausiai buvo nuspręsta atlikti patikrinimą.
„NŽT kaip valstybinės žemės patikėtinis jai suteikta teise valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai. Norint statyti statinį nuosavybės teise nevaldomoje žemėje privalomas šios žemės valdytojo rašytinis sutikimas, šiuo atveju atitinkamas susitarimas tarp NŽT ir Druskininkų savivaldybės. Pagal pateiktą informaciją atitinkamas susitarimas yra, o VTPSI nėra įgaliota vertinti tokių susitarimų atitikimą teisės aktų reikalavimams ar viešajam interesui“, – pirmajame laiške 15min rašė L.Luščiauskaitė.
Paprašius šio susitarimo kopijos, atstovė teigė, kad VTPSI nedalyvavo atitinkamo susitarimo pasirašymo procese ir jo kopijos neturi. Paklausus Statybos inspekcijos, iš kur jie žino apie minėtą susitarimą, jeigu jo pasirašyme nedalyvavo, paaiškėjo, kad tokį įspūdį VTPSI susidarė iš žurnalistės klausimo.
„Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybinės žemės patikėtinis, kuri priima sprendimus dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo nustatyta tvarka. Jūsų 2017-10-16 pateiktame paklausime buvo nurodyta: „Tačiau NŽT tenkinosi tik tuo, kad kažkur tvoros pakraštyje yra varteliai, kurių šiaip niekas prieiti negali“ , iš pateiktos informacijos darytina išvada, kad yra atitinkamas sutikimas/sprendimas. VTPSI netikrino pateiktos informacijos teisingumo“, – teigė L.Luščiauskaitė.
Vėliau VTPSI atstovė patikslino, kad ne taip pavartojo žodžius: „Druskininkų savivaldybė patekimą į valstybinę žemę įsipareigojo užtikrinti nerakinant vartelių tvoroje. Tiek prokuratūra, tiek NŽT tokiam patekimo į valstybinę žemę užtikrinimo būdui neprieštaravo. Tą ir turėjome galvoje rašydami apie susitarimą. Atsiprašome už netiksliai pavartotą žodį. Kaip jau Jums rašėme, VTPSI nėra priskirta vertinti tokių sprendimų atitikimą teisės aktų reikalavimams ar viešajam interesui.“
NŽT nustatė valstybinės žemės užėmimą ir kėlė klausimą, ar žmonės gali laisvai patekti į valstybinę žemę. Tačiau NŽT neturi kompetencijos tirti statinių teisėtumo klausimų, tai – VTPSI pareiga.
Paklausus, kodėl Statybos inspekcija nenori patikrinti, ar statinio statybai buvo gauti visi reikalingi sutikimai šiuo atveju, bet ta pati inspekcija yra tyrusi daugybę kitų atvejų dėl tvorų valstybinėje žemėje, VTPSI atsakė, kad NŽT į juos nesikreipė ir apie pažeidimus neinformavo.
„Pažymime, kad tarp VTPSI ir NŽT yra pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas, kuriame numatyta, kad „NŽT teikia prašymus VTPSI dėl neteisėtai užimtos valstybinės žemės statiniais, kuriems statyti nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, tik tais atvejais, kai pažeidėjai neįvykdo NŽT pateikto nurodymo atlaisvinti valstybinę žemę per nurodyme nustatytą terminą“. Šiuo atveju VTPSI nėra gavusi iš NŽT, vykdančios valstybinės žemės naudojimo kontrolę, jokios informacijos apie neteisėtai statiniais užimtą valstybinę žemę“, – laiške rašė VTPSI atstovė L.Luščiauskaitė.
Pacitavus NŽT patikrinimo išvadas, kuriose parašyta, kad valstybinės žemės plotas teritorijoje yra užimtas, VTPSI galiausiai pranešė, kad patikrinimą atliks.
„Nepaisant to, kad VTPSI siekia savo turimus nepakankamus žmogiškuosius resursus skirti ypatingųjų, rizikingų ir visuomenei svarbių statinių statybos valstybinei priežiūrai, bei to, kad NŽT ir prokuratūra į mus nesikreipė, mes, po Jūsų keliskart išreikšto nuogąstavimo, kad šio I grupės nesudėtingo statinio, kuriam statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, statyba pažeidžia viešąjį interesą – atliksime patikrinimą dėl šio objekto teisėtumo“, – laiške rašė L.Luščiauskaitė.
Varteliai – sunkiai matomoje vietoje
Nors NŽT tiko sprendimas įrengti tvoroje vartelius ir buvo kalbama, kad taip visuomenė galės patekti į valstybinę žemę greta R.Malinausko kiemo bei prieiti prie vandens telkinio valstybinėje žemėje, realybė atrodo šiek tiek kitaip.
Iš tiesų tvoroje yra įrengti varteliai, tačiau juos surasti yra gana sunku, teritorija yra apaugusi medžiais, o priėjus prie jos, vartelių niekur nematyti. Iš Druskininkų savivaldybės administracijos Dokumentų ir informacijos skyriaus viešųjų ryšių specialistės Dianos Sinkevičiūtės gavus informaciją, paaiškėjo, kad varteliai yra įrengti tvoros pakraštyje. Savivaldybė su 15min pasidalino planu, kur yra įrengti minėtieji varteliai, ir kiek valstybinės ir savivaldybės valdomos žemės aptveria tvora.
Taip pat savivaldybė anksčiau žadėjo teritorijoje įrengti informacinius stendus, kurie Druskininkų gyventojams ir miesto svečiams skelbtų, kad varteliai nėra rakinami.
„Informacinis ženklas įrengtas dar šių metų pavasarį – jis yra aiškiai matomas, pritvirtintas prie vartelių“, – 15min komentavo D.Sinkevičiūtė. Ji taip pat pasidalino vartelių nuotrauka.
Taigi informacinis stendas yra popieriaus lapas, pritvirtintas ant vartelių, kuriuos rasti nėra labai lengva. NŽT atstovai, paklausti, kaip vertina ar vartelių sunkiai matomoje vietoje įrengimas yra pakankamas, kad žmonės galėtų laisvai patekti į valstybinę žemę, į klausimą tiesiogiai neatsakė, tačiau teigė, kad varteliai per daugiau nei 3 mėnesius buvo vieną kartą patikrinti.
„Rugpjūčio mėnesį NŽT specialistai tikrino, ar Druskininkų savivaldybė laikosi įsipareigojimo nerakinti vartelių tvoroje – t.y. ar užtikrinamas laisvas priėjimas prie valstybinės žemės, tiksliau – vandens telkinio ploto. Varteliai patikrinimo metu buvo neužrakinti.
Jei atsitiktų taip, ir pastebėtų kas iš gyventojų, kad varteliai užrakinti – visada galima tiesiogiai informuoti NŽT. Darytume neplaninį patikrinimą. Atnaujinus Žemės naudojimo valstybinės kontrolės taisykles, (siekiant stiprinti valstybinės žemės naudojimo tvarkos pažeidimų šalinimo efektyvumą) NŽT turi teisę neinformuoti apie savo veiksmus organizuodama neplaninius valstybinės žemės sklypo ir (arba) valstybinės žemės ploto, nesuformuoto atskiru sklypu, kurie neperduoti naudotis tretiesiems asmenims, žemės naudojimo patikrinimus“, – 15min komentavo NŽT atstovė Renata Remeikaitė.
Tvora pripažinta bešeimininke ir priklauso Druskininkų savivaldybei
Tvora, užtverianti valstybinę žemę greta Druskininkų mero kiemo, šiuo metu priklauso Druskininkų savivaldybei. Prieš trejus metus teismas pripažino, kad statinys savininko neturi, niekam nebuvo žinoma, kas ją pastatė.
„2014 m. gruodžio 30 d. Druskininkų miesto apylinkės teismas pripažino, kad nekilnojamas turtas – inžinerinis statinys – tvora neturi savininko, sąžiningo įgijėjo at teisėto valdytojo, todėl pripažinta bešeimininkiu turtu ir perduotina Druskininkų savivaldybės nuosavybėn.
Teismas taip pat pasisakė, kad statinio – tvoros nuosavybės teisės nėra įregistruotos, savininkai ir statytojai nėra žinomi. Taip pat teismas pasisakė, kad tai nesudėtingas I grupės inžinerinis statinys, kuriam nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, todėl jis nėra priskiriamas nekilnojamojo turto kadastro objektams“, – komentavo NŽT atstovė R.Remeikaitė.
Taigi nustatyta, kad statinys savininko neturi, tačiau jis taip ir liko stovėti užtverdamas valstybinę žemę ir savivaldybės valdomą sklypą. Druskininkų savivaldybė anksčiau teigė, kad jai yra nežinomos „hidrotechninio įrenginio“ atsiradimo aplinkybės. Tačiau žiūrint į archyvines žemėlapio nuotraukas panašu, kad tvenkinys atsirado būtent tada, kai greta buvo statomas R.Malinausko namas, 2006–2009 metais.
Registrų centro duomenimis, dabar R.Malinauskui priklauso trys sklypai teritorijoje. Viešai prieinamais Registrų centro duomenimis, dviejų apytiksliai 9 arų sklypų vidutinė rinkos vertė yra po 41 tūkst. eurų, kito, didesnio, sklypo vertė – beveik 59 tūkst. eurų. Kadangi aptvertas valstybei ir savivaldybei priklausančios žemės plotas taip pat yra apytiksliai 9 arai, jo vertė galėtų būti panaši, kaip ir šalia esančių mažesniųjų R.Malinausko sklypų.
Anksčiau pateikė istoriją apie „hidrotechninį įrenginį“ ir nuo nelaimių saugančią tvorą
Patikrinimą teritorijoje NŽT buvo atlikusi ir anksčiau, dar 2016 metų rudenį, tačiau tuomet tarnybą įtikino Druskininkų savivaldybės paaiškinimas, kad tvenkinys valstybinėje žemėje yra „hidrotechninis įrenginys“, o tvora valstybinėje žemėje saugo žmones nuo įkritimo į „įrenginį“.
„Minėta tvora atskiria Vijūnėlės parką nuo atviro hidrotechninio įrenginio, skirto paviršinio vandens surinkimui. Patikrinimo metu Druskininkų savivaldybės atstovai nurodė, kad Vijūnėlės parke lankosi įvairaus amžiaus žmonės.
Savivaldybės atstovai taip pat nurodė, kad jie šiam atviram hidrotechniniam įrenginiui neturi galimybės paskirti gelbėtoją, todėl tvora yra reikalinga užtikrinti visuomenės saugumą“, – rašoma NŽT žemės naudojimo patikrinimo akte, surašytame 2016 metų rudenį. Jame rašoma, kad tvora nepažeidžia viešojo intereso.
STT konstatavo, kad R.Malinauskas naudojosi neteisėto statinio privalumais
Tačiau teisėsauga buvo kitokios nuomonės ir paneigė Druskininkų savivaldybės žodžius. 2013 metais situaciją dėl galimos žemgrobystės teritorijoje nagrinėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tarnyba atsisakė pati pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nerado nusikaltimo sudėties, tačiau teigė, kad pažeidimus savo kompetencijos srityje turi pašalinti NŽT.
„Darytina išvada, kad R.Malinauskas, kaip savivaldybės vadovas, ne tik nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdamas išvengti interesų konflikto, bet ir pats neatlygintinai naudojosi neteisėto statinio – tvoros sudarytais privalumais“, – anksčiau konstatavo STT.
STT pasitelkti ekspertai taip pat paneigė savivaldybės žodžius apie tai, kad tvenkinys greta R.Malinausko namo yra „hidrotechninis įrenginys“.
Prokuroras konstatavo, kad viešasis interesas buvo pažeistas
Druskininkų savivaldybės paaiškinimas apie „hidrotechninį įrenginį“ ir nuo nelaimių saugančią tvorą neįtikino ir prokuratūros. Prokuroras M.Šalčius buvo konstatavęs, kad viešas interesas yra pažeistas.
„Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad tvora nuosavybės teise priklauso savivaldybei, ji ne tik stovi valstybinės žemės sklype, bet ir užkerta kelią patekti į dalį valstybinės žemės sklypo. O naudotis šia izoliuota sklypo dalimi turi teisę tik žemės sklypų savininkas R.Malinauskas (patekimas į valstybinės žemės sklypo dalį yra galimas tik per R.Malinauskui priklausantį žemės sklypą).
Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis objektas (tvora) ne tik stovi valstybinėje žemėje, bet ir apriboja laisvą ir netrukdoma disponavimą valstybinės žemės sklypo dalimi, tokiu būdu yra pažeidžiami Lietuvos Respublikos, kaip minėtos žemės sklypo dalies savininkės, teisėti interesai, o kartu ir viešasis interesas“, – rašoma prokuroro nutarime.
Prokuroras taip pat paneigė savivaldybės žodžius apie „hidrotechninį įrenginį“ greta mero namų. „Apibendrinant patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad žemės sklypo tvora aptvertoje dalyje esantis vandens telkinys, skirtingai nei teigia savivaldybė, neatitinka hidrotechninio įrenginio sąvokos“, – konstatuojama prokuroro M.Šalčiaus nutarime.
Prokuroras įpareigojo NŽT imtis veiksmų, kad teisės aktų pažeidimai būtų pašalinti. Būtent dėl to NŽT atliko dar vieną patikrinimą ir dabar periodiškai tikrina vartelius greta R.Malinausko kiemo.
Teismas įpareigojo nugriauti dalį kito namo
Problemų Druskininkų meras turi ir dėl kito namo – savo sodybos Latežeryje, Druskininkų savivaldybėje, ant Ratnyčios upelio kranto. Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo merą nugriauti gyvenamojo namo dalį, tvoros dalį, stoginę, lauko židinį ir sutvarkyti statybvietę.
Žiniasklaida ne kartą skelbė, kad minėti statiniai stovi visai šalia Ratnyčios upelio ir patenka į vandens telkinių apsaugos juostą, kur statinių būti negali.
Pats R.Malinauskas tai vadina teisiniu chuliganizmu, jis teigė, kad namas dabar yra per arti vandens, nes įvyko erozija ir pati upė priartėjo prie namo. Mero advokatė tvirtino, kad teismo sprendimą skųs ir kreipsis į Aukščiausiąjį teismą.
15min jau skelbė, kad dėl šios sodybos pretenzijų Druskininkų merui turi ir aplinkosaugininkai. R.Malinauskas dalį Ratnyčios upelio užvertė akmenimis ir, kaip pripažino aplinkosaugininkai, padarė aplinkosauginį pažeidimą bei pakeitė upelio vagą. Už šį pažeidimą jam buvo paskirta bauda, taip pat buvo paskaičiuota suma už padarytą žalą aplinkai bei paskirtas privalomasis nurodymas pašalinti akmenis iš vandens. Nurodymas taip ir nebuvo įvykdytas.
Druskininkų meras teigė, kad taip tik tvirtino erozijos paveiktus upės krantus ir kad aplinkosaugininkų sprendimai yra apskųsti teismui.
