Gyventojai tvirtina, kad planuojamas verslo centras Sėlių g. 48, kuriame įsikurs bendrovės „Citus“ administracija, yra per didelis savo plotu, per aukštas šiai vietai. Ir esą sąlygos būsimosioms statyboms sudaromos itin geros, Vilniaus savivaldybei keičiant sprendinius į palankesnius verslui. O gyventojai pamirštami.
Triukšmas, tarša ir saulė
Sėlių g. 29 namo bendrijos pirmininkas Arūnas Stankevičius tikina, kad kaimynystėje, Sėlių g. 48, atsirasiantis verslo centras jų gyvenimo kokybės tikrai nepagerins. Pagrindiniai dalykai, kliūvantys gyventojams, yra keli. Visų pirma – triukšmas: bijoma, kad gatvei atsidūrus tarp dviejų aukštų pastatų, sklis aidas. Tai ypač girdėsis vakarais ir kels nepatogumų tik gyventojams, kadangi verslo centre tuo metu jau nieko nebus.
„Kitas dalykas – tarša. Dabar, kai vienoje gatvės pusėje yra mažas namas, o kitoje – daugiabutis, teršalai išsisklaido lengviau. O pastačius naująjį tokio dydžio pastatą susidarys lyg tunelis. Žvėrynas ir taip yra užterštas rajonas, čia taršos yra gerokai daugiau nei visur kitur, – primindamas apie ir dabar Sėlių bei Kęstučio gatvėse piko metu besiformuojančias spūstis, kalbėjo A.Stankevičius. – Trečias dalykas – natūrali dienos šviesa. Mūsų namui tai pietinė pusė, pastačius čia pastatą bus amžinas šešėlis su vaizdu į dirbančius žmones.“
Daugiabutis yra 6 aukštų, tačiau į Sėlių gatvę išeinanti namo dalis yra keturių aukštų, tad jiems šešėlis esą kris visada.
„Nematysime ir panoramos, ką vertinome įsigydami čia butus, kris būstų vertė“, – dar vieną dalyką priminė Sėlių g. 29 name gyvenanti Irmina Šimonėlytė.
Bendrasis planas pakeistas?
A.Stankevičius tikina puikiai prisimenąs, kad prieš 12 metų, pirkdamas šiame name butą, tikrino miesto Bendrąjį planą ir Žvėryno detaliuosius planus bei rado informacijos, jog priešais langus įmanoma tik mažaaukštė gyvenamoji statyba. Tačiau dabar tai esą jau pakeista į vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamąją teritoriją. Jis tikina tuomet įrodymų nerinkęs, o dabar jų tiesiog neradęs – savivaldybėje bandė surasti tų metų galiojančius detaliuosius planus, gavo storą bylą, kurioje ne specialistui susigaudyti nebuvę lengva. Tad kada ir dėl kokių priežasčių įgyvendinti pakeitimai, atsakymo neradęs.
„Daroma mažais žingsniais, bet iš esmės tai reiškia didelius pakeitimus“, – įsitikinęs A.Stankevičius, turėdamas omeny, kad Vilniaus savivaldybė pokyčius detaliajame plane vadina koregavimu, o ne pakeitimu, tad procedūros daug paprastesnės.
Daroma mažais žingsniais, bet iš esmės tai reiškia didelius pakeitimus, – sakė A.Stankevičius.
„Žvėryno bendruomenė organizavo piketą, mes buvome pakviesti prieš piketą pas merą Remigijų Šimašių, jam įteiktas reikalavimų sąrašas nuo mūsų namo gyventojų, tačiau reakcijos jokios. Ne tik verslo interesai turėtų būti aktualūs, bet ir gyventojų, nes tai turi įtakos mūsų gyvenimo kokybei“, – įsitikinusi I.Šimonėlytė.
Gyventojus neramina ir tai, kad šis planuojamas pastatas yra lyg Trojos arklys – jei jį sėkmingai pastatys, toliau link Žvėryno gimnazijos išdygs visas kvartalas panašių.
Anot A.Stankevičiaus, Vilniaus savivaldybė turėtų daryti platesnius aptarimus, kas konkrečiose teritorijose ateityje gali atsirasti. Tuomet gyventojai rinkdamiesi būstą žinotų, ko gali tikėtis. Kaip pavyzdį jis nurodė vieną komercinį banką, kuris pralaimėjo ginčą teisme, kadangi buvo įrodyta, jog klientai nebuvo informuoti apie susijusias rizikas.
„O čia kai išdūrinėja gyventojus, tai yra tik smulkūs pakeitimai. Mes suprantame viską, bet norime, kad procesas kitaip vyktų. Jeigu norima peržiūrėti, kaip turi atrodyti Žvėrynas, tegu inicijuoja detaliojo plano pakeitimą, visi susipažįsta, įvertina ir priimami sprendimai“, – kalbėjo Žvėryno gyventojas.
Detalusis planas dar nederinamas
Vilniaus savivaldybė tvirtina, kad Sėlių g. 48 sklypas patenka į vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos funkcinę zoną jau nuo 2007 m. vasario 14 d., kai savivaldybės taryba patvirtino miesto Bendrąjį planą, tad pakeitimai esą tikrai niekaip nėra susiję su dabar planuojamomis statybomis šioje vietoje.
Šiuo metu detalusis planas dar nėra pateiktas derinimui, – teigė E.Dedūra.
Savivaldybė tik yra gavusi prašymą leisti koreguoti Žvėryno šiaurinės dalies detalųjį planą, pagal kurį sklypo Sėlių g. 48 naudojimo būdas keistųsi iš daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos virstų į komercinės paskirties. Tokie pakeitimai, anot Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento Detaliojo planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojo Egidijaus Dedūros, nėra esminiai, tad teisės aktai leidžia dokumentus koreguoti.
„Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami, kai nusprendžiama iš esmės keisti kompleksinio teritorijų planavimo sprendinius“, – tikino savivaldybės atstovas.
Tuo tarpu koreguojant detalųjį planą Sėlių g. 48 neviršijami Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane nustatyti reglamentai, t.y., nustatant maksimalų užstatymo intensyvumą iki 2,0 ir maksimalų aukštingumą iki 4 aukštų bei komercinės paskirties objektų teritorijos žemės sklypo naudojimo būdą.
„Šiuo metu detalusis planas dar nėra pateiktas derinimui. Žvėryno bendruomenės keliami reikalavimai dėl aplinkos kokybės, kraštovaizdžio, želdynų, automobilių stovėjimo vietų turės būti užtikrinami ir turės atitikti teritorijų planavimą ir statybą reglamentuojančius teisės aktus“, – teigė E.Dedūra.
Projektas nėra aiškus
Bendrovė „Citus“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga surengė architektūrinį konkursą būsimam verslo centro projektui Žvėryne, Sėlių g. Jo nugalėtoju tapo studijos „Arches“ projektas „Biurų vilos“. Antros vietos laimėtojais paskelbtas tarptautinės komandos iš Lietuvos bei Danijos projektas. Trečią vietą užėmė projektas, kurio autoriai – Artūras Burba, Vilius Bružas, Algirdas Ramonas, Viktoras Čeika.
Kaip 15min teigė šios bendrovės komunikacijos vadovas Rytas Stalnionis, Žvėryne planuojamas nedidelis verslo centras.
„Į jį perkelsime ir savo biurą, nes vertiname unikalų šio rajono charakterį. Konkurse būsimam verslo centrui kėlėme ypač aukštus architektūrinius, energinius, gamtosaugos ir tvarumo reikalavimus.
Šiuo metu deramės su pirmąsias tris vietas konkurse užėmusiomis architektų komandomis ir daugiau informacijos apie projektą turėsime tik atrinkę būsimus projektuotojus. Tokio dydžio verslo centras neturės reikšmingos įtakos eismo srautų intensyvumui toje teritorijoje, tačiau taps charakteringu ir Žvėryno identitetą pabrėžiančiu akcentu“, – sakė R.Stalnionis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad naujos statybos gyvenamuosiuose rajonuose dažnai pasitinkamos su nerimu: „Kaimynystėje planuojamos statybos beveik visada pasitinkamos su nerimu, prieštaravimais ir klausimais, o ypač miesto centre. Tai suprasdami iškart pradėjome bendrauti su Žvėryno bendruomene, kartu su Lietuvos architektų sąjunga organizavome architektūrinį konkursą, kad rastumėme geriausią sprendimą.
Konkursą ir visą projektą intensyviai viešinome, todėl pritraukėme geriausius architektus bei architektų studijas, o šios, teikdamos pasiūlymus, turėjo atsižvelgti į Žvėryno istoriją, architektūrinį kontekstą bei rajono savitumą.“
E.Dedūra taip pat įsitikinęs, kad verslo centrų atsiradimas gyvenamuosiuose rajonuose tik pagerina pastarųjų įvaizdį: „Mes siekiame tos teritorijos mišrumo, kad į Žvėryną ateina nekilnojamojo turto vystytojai ir ten stato savo objektus, tai kelia teritorijos prestižą.“ Tačiau jis pripažįsta, kad galbūt reikia daugiau bendrauti su vietos bendruomene, geriau gyventojus informuoti apie būsimus pokyčius, parodyti patį projektą, diskutuoti. O kol kas galutinių sprendimų nėra.
