Pranciškonų vienuolyno atstovai 15min patvirtino, kad kreipėsi į Seimo narę, taip pat pagalbos prašo ir Vyriausybės, savivaldybės, tikinčiųjų. Atlikę kapitalinį remontą vienuoliai norėtų vykdyti kultūrinę, meninę ir dvasinę veiklą, nes šiuo metu vienuolyno materialinė būklė prasta.
„Valstietė“ L.Staniuvienė užregistravo siūlymą skirti Mažesniųjų brolių konventualų (Pranciškonų) vienuolyno pastato pilnam kapitaliniam remontui 5 mln. eurų. Vienuolynas veiklą vykdo per įkurtą VŠĮ „Vilniaus kultūros ir dvasingumo centrą“ (VKDC).
Finansų ministerija taip pat buvo gavusi tokių užklausų, tačiau vertina, kad su vienuoliais gaunamu finansavimu turėtų dalintis Lietuvos vyskupų konferencija. Tik nėra ko dalintis – visoms religinėms bendruomenėms kitąmet biudžete siūloma skirti mažiau nei milijoną eurų.
„Specialistams įvertinus pastatų būklę, atlikus tyrimus, parengus projektinę dokumentaciją, nustatyta, kad viso komplekso pritaikymui veiklai reikalinga pastatų renovacija (tvarkybos ir kapitalinio remonto darbai). Visuose pastatuose reikalinga: perdengti stogus, renovuoti/įrengti inžinerinius tinklus, restauruoti langus, įrengti hidroizoliaciją. Vienam pastatų korpusui būtina atlikti papildomus natūrinius tyrimus (dėl paveldosauginių reikalavimų) ir pilną kapitalinį remontą. Vienuolyno pastatas, ypač stogai, yra labai blogos būklės“, – sako VKDC direktorė Regina Karpovič.
Ji akcentuoja, kad buvusio vienuolyno pastatų kompleksas kartu su bažnyčia įtrauktas į valstybės saugomų objektų registrą.
Vyriausybė pastatus, esančius Pranciškonų g. 1, perdavė pernai kovo 13 d., vėliau kilo verslininkų, tarp jų baro „7 Fridays“ savininkų, pasipiktinimas dėl nutraukiamų nuomos sutarčių. Apie tai rašė ir 15min.
2 milijonus eurų surinktų patys
„Įvertinus reikalingus atlikti darbus, nustatyta, kad bendra reikalingų lėšų suma pagal sąmatą yra daugiau kaip 7 mln. eurų. Esame ne vieną kartą kreipęsi į Vyriausybę, Seimo narius ir Vilniaus miesto savivaldybę pateikdami informaciją apie pastatų būklę ir numatomus atlikti remonto darbus bei įkainius“, – sako R.Karpovič.
Vienuolyno atstovė aiškina, kad jau dabar perdengta dalis pastato komplekso stogo – tai padaryta iš bendruomenės aukų ir VŠĮ „Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros“ skirtų lėšų.
„Tačiau tokios didelės sumos bendruomenė nepajėgi surinkti ir 2018 metais prieš tvirtinant valstybės biudžetą nutarta kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą. Vienuolyne telkiasi daug tikinčiųjų maldai, vyksta krikščioniškos rekolekcijos, teatro pasirodymai, koncertai, baleto užsiėmimai, veikia edukacinės programos vaikams ir šeimoms ir kt.
Vienuolyne įkurtas Vilniaus kultūros ir dvasingumo centras, kuriame plėtojami įvairūs ir visai visuomenei atviri kultūriniai ir dvasiniai projektai, žmogaus gerovei suvienydami dvasininkus, psichologus, psichiatrus ir psichoterapeutus“, – vardija R.Karpovič.
Ji patvirtina, kad raštu kreipėsi į Seimo narę L.Staniuvienę, „kuri ne vieną kartą per pastaruosius metus yra atsiliepusi į mūsų prašymus“. Jos paprašyta tarpininkauti skiriant iš valstybės biudžeto 5 mln. eurų, vienuolynas pridėjo surinktus tikinčiųjų parašus – iš viso 630 parašų.
Seimo narės registruotame siūlyme argumentuojama, kad Pranciškonų vienuolynas numato vykdyti įvairią veiklą ir bus atviras bei prieinamas visuomenei. „Jokių lėšų iš valstybės biudžeto vienuolynui niekada nebuvo skirta. Bažnyčia prisidės iš tikinčiųjų aukų“, – rašo Seimo narė.
Seimo narė privalo ir nurodyti šaltinį, iš kur būtų skiriamos tokios lėšos: nurodytos įplaukos iš akcizų arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.
L.Staniuvienė: suma didelė, bet negalima prašymo dėti į stalčių
„Valstietė“ L.Staniuvienė pripažįsta, kad prašoma suma „yra labai didelė“, todėl neaišku, ar bus skirta, tačiau „bent dėmesys bus atkreiptas“.
„Kreipėsi į mane Pranciškonų vienuolynas su 630 gyventojų parašų. Aš negaliu padėti į stalčių šito prašymo ir negaliu neįtraukti į pasiūlymus. Aš pateikiau projektui pasiūlymą, nes iš tiesų Pranciškonų vienuolynas nuo pokario laikų nematęs remonto“, – aiškina L.Staniuvienė.
Ji teigia, kad miesto centre esantis objektas būtų patrauklus turistams, jis būtų atviras.
„Tai yra mūsų objektas pačiame Vilniaus centre, Senamiestyje. Tai jums maloniau būtų žiūrėti į gražų objektą ir svečią atvesti ar turistą, nei kad jis liktų apleistas. (…) Tikrai būtų vieša gerovė. Tai yra paveldosauginis objektas. Mes sulauktume ir turistų – būtų atviras visuomenei šitas objektas. Aš buvau jame ir apžiūrėjau, ten tik kosmetinis remontas yra“, – sako L.Staniuvienė.
Ji teigia, kad vienuoliai kreipėsi dar pernai, tačiau pavėluotai – biudžeto svarstymai jau buvo pasibaigę, lėšos paskirstytos.
L.Staniuvienė tikina, kad tokios paramos skyrimas lenkų vienuoliams nesupriešintų Lietuvoje veikiančių religinių bendruomenių.
„Nemanau, tikrai ne, nes čia yra tikinčiųjų objektas. Jei žmogus tikintis, tai jis tikrai neturėtų jausti kažkokios pagiežos širdyje“, – sako L.Staniuvienė ir akcentavo, kad į tokį prašymą sureaguotų kiekvienas Seimo narys.
Finansų ministerija siūlė kreiptis į vyskupus
Finansų ministerijos atsiųstame komentare teigiama, kad Seimo narės siūlymas dar nebuvo svarstytas, tačiau apsvarstytas kitas atskiras kreipimasis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos komunikacijos vadovas Liutauras Ulevičius patvirtino, kad tokie siūlymai nebuvo svarstyti ir frakcijoje.
„Šis pasiūlymas turėtų būti aptartas Kultūros komitete. Vėliau pasiūlymai turi būti aptarti Biudžeto ir finansų komitete (iki lapkričio 20 d.). Biudžeto projektas po pirmo svarstymo Seimo posėdyje grąžinamas Vyriausybei tobulinti. Vyriausybė apsvarsto Seimo komitetų pateiktus pasiūlymus, kuriems pritarė Biudžeto ir finansų komitetas, ir gruodžio pradžioje pateikia patobulintą biudžeto projektą Seimui“, – paaiškino, kaip spręs dėl paramos, Finansų ministerija.
Finansų ministerija patvirtino, kad rugsėjo 14 d. gavo ir išnagrinėjo atskirą prašymą numatyti lėšų 2019 m. Pranciškonų vienuolyno pastatų komplekso kapitaliniam remontui.
Valstybės biudžete kasmet yra numatomi asignavimai tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms, kurie paskirstomi valstybės pripažintų tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų aukščiausioms vadovybėms, kurios šiuos asignavimus paskirsto savo numatytiems prioritetams. Tiesa, kitąmet tam tesiūloma skirti 806 tūkst. eurų.
„Todėl manome, kad Lietuvos Vyskupų Konferencija, įvertinusi savo prioritetus, galėtų svarstyti galimybę dalį 2019 m. iš valstybės biudžeto gaunamų lėšų skirti Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų vienuolyno pastatų komplekso kapitaliniam remontui finansuoti“, – pakomentavo Finansų ministerija.
Beje, prieš grąžinant vienuolyno patalpas pranciškonams, premjeras Vyriausybėje buvo susitikęs su vienuoliu Mareku Adamu Dettlaffu.
Žada daug veiklų, bet dabar neturi galimybių
Pranciškonų vienuolyno atstovė R.Karpovič patikina, kad dalis vienuolyno komplekso pastatų skirta biurų patalpų nuomai, su kurių savininkais yra pratęstos sutartys. Veikia konferencijų salė.
„Atlikus renovacijos tvarkybos darbus, įkurtame centre teikiama ir toliau plėtojama dvasinė psichologinė kompleksinė pagalba, (vadovaujantis krikščioniškomis vertybėmis, besikreipiančiam žmogui, besijaučiančiam turinčiu asmeninių problemų ar sunkiau išsprendžiamų rūpesčių, su kuriais dažnas žmogus susiduria viename ar kitame gyvenimo etape, tiek tikinčiajam, tiek turinčiam kitokį požiūrį, tiek suaugusiam, tiek paaugliui ar vaikui), ugdant asmenybę. Pastatų komplekse teikiama ir toliau plėtojama meno ir kultūros švietėjiška veikla, rengiamos parodos, muzikos vakarai, choro ir teatro repeticijos“, – dėsto R.Karpovič.
Taip pat planuojama pastatų komplekse įkurti istorijos muziejų, pagerbiant Joną Basanavičių, kuris gyveno šiame komplekse, patalpose veikusią pirmąją lietuvišką mokyklą bei pirmuosius lietuvių kalba rašytus tekstus.
„Šie tekstai buvo užrašyti ranka XVI a. pradžioje dar iki M.Mažvydo „Katekizmo“. Pranciškonai vienuolyne vykdys ir kitą pasaulietinę veiklą kultūros, švietimo ir evangelizacijos srityse. Veikia biblioteka ir ikonų terapija. Dalį knygų planuojame gauti iš Amerikos lietuvių. Pranciškonų vienuolynas veikė jau nuo XIV a. Tai buvo dvasinis, religinis, kultūrinis centras. Vienuolynas net keletą kartų buvo uždaromas. Jo patalpose veikė įvairios kultūrinės mokslinės švietimo institucijos“, – sako R.Karpovič.
Pranciškonai (konventualai) prisidėjo prie švietimo ir kultūros skleidimo, lietuvybės stiprinimo. XVI–XVII a. prie visų pranciškonų (konventualų) parapijų veikė pradžios mokyklos, XVII–XVIII a. antrojo laipsnio kolegijoje buvo vykdomos filosofijos ir teologijos studijos, kurių metu pranciškonų (konventualų) profesoriai savo žinias, įgytas Europos universitetuose, perteikdavo vilniečiams. Vienuolyno ordino kunigai pamokslavo lietuvių kalba.
„Tačiau dėl prastos vienuolyno materialinės būklės vienuolyno patalpose negali būti tinkamai ir nuosekliai vykdoma ši kultūrinė, meninė ir dvasinė veikla“, – apgailestavo R.Karpovič.
