Parengtame statybos projekte rašoma, kad Aludarių gatvėje, 12,3 tūkst. kv. m ploto sklype, planuojama statyti 4–5 aukštų, 19,7 tūkst. kv. m ploto daugiabučius. Juose numatoma įrengti apie 250 butų. Pastatuose taip pat bus įrengta 650 kv. m ploto komercinių patalpų.
Po namais numatoma įrengti 185 vietų požeminę ir 45 vietų antžeminę automobilių stovėjimo aikšteles.
„YIT Kaustos“ generalinis vadovas Kęstutis Vanagas 15min sakė, kad projektuotojai buvo pasirinkti po surengto architektūrinio konkurso. Sklype esančių statinių griovimą planuojama pradėti kitais metais.
„Sklype esančių pastatų griovimą pradėsime kitais metais, o statybos darbai truks apie metus. Statybas vykdysime etapais. 2019 metais galima tikėtis pirmųjų gyventojų. Jauki ten vieta. Šlaitas. Atsivers vaizdas į miestą“, – pasakojo įmonės vadovas.
K.Vanagas investicijų į projektą neatskleidžia.
Statybos projektą rengė bendrovė „Vilniaus architektūros studija“.
„YIT Kausta“ dalį buvusios alaus daryklos „Vilniaus tauras“ teritorijos įsigijo iš Norvegijos kapitalo kompanijos „Aludarių Development“.
Likusią buvusios teritorijos dalį šių metų pradžioje įsigijo Tauragės verslininko Antano Stankaus valdoma nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Taurapolis“. Čia ji ketina statyti biurus bei apartamentus, kultūrinio paveldo pastatai bus atnaujinti, o XIX amžiaus daryklos pastatuose galėtų įsikurti viešbutis ir SPA centras. Plėtrą planuojama pradėti 2017 metų pabaigoje.
2007 metais Norvegijos nekilnojamojo turto investicijų kompanija „Verdispar“ už neskelbiamą sumą iš „Kalnapilio-Tauro grupės“ įsigijo kompleksą su 2 ha ploto teritorija Aludarių ir Pakalnės gatvių sankirtoje – sandorio vertė galėjo siekti 26 mln. eurų.
Prieš krizę planuota, kad teritorijoje iškils viešbutis su komercinėmis patalpomis biurams ir restoranams, o rūsiuose įsikurs SPA kompleksas. Kiti ant šlaito stovintys pastatai – planuoti gyvenamosios paskirties.
Alaus ir gaiviųjų gėrimų gamykla „Vilniaus tauras“ veikė nuo XIX a. iki pirmojo šio amžiaus dešimtmečio. Pagrindinis jos pastatas pastatytas XIX a. septintąjį dešimtmetį, o 2008 metais jis įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
