Galutinis teismo numatytas terminas namo Druskininkuose nugriovimui ir statybvietės sutvarkymui – gruodžio 22 diena. Tačiau, pasak savininko advokato, atsirado kliūčių, todėl teismo sprendimo laiku įvykdyti neįmanoma.
Druskininkų savivaldybė neišduoda leidimo
Garsiojo Vijūnėlės dvaro savininko Žilvino Povilonio advokatas Nedas Šilaika 15min teigė, kad aplink namą yra parko teritorija, todėl tam, kad sunkioji technika galėtų privažiuoti prie namo, reikia gauti Druskininkų savivaldybės leidimą. Pastaroji, pasak teisininko, jau tris savaites tokio leidimo neišduoda, todėl teismo sprendimo nugriauti pastatą įvykdyti kol kas nepavyksta.
„Teismo sprendimas planuojamas vykdyti, bet užtruko gauti savivaldybės leidimą įvažiuoti į tą parko teritoriją sunkiajai technikai griovimo darbams atlikti. Dėl tų priežasčių mes esam pateikę prašymą teismui atidėti sprendimo vykdymo terminą, kol kas neturiu žinių, ar teismas būtų sprendęs tą klausimą.
Čia mus rangovas informavo. Kadangi ten yra parko teritorija ir ten yra ribojamas įvažiavimas, jis kreipėsi į savivaldybę, savivaldybė iškėlė įvairių reikalavimų, ten jiems buvo neaišku. Tas planas, kuris buvo numatytas mūsų sutartyje, su rangovu pasirašytas terminas, kad jie iki šios datos turi atlikti darbus... Na, vien susirašinėjimas su savivaldybe turbūt jau trečia savaitė trunka“, – kalbėjo N.Šilaika.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad teismo sprendimas nebus įvykdytas laiku, advokatas tai patvirtino: „Objektyviai neįmanoma per vieną dieną, net jei ir būtų dabar tas leidimas išduotas.“
Teisininko teigimu, sunku prognozuoti, kada teismo sprendimas galėtų būti įvykdytas.
„Mes kai ką įsivaizduojame, bet nieko konkretaus jums pasakyti negaliu. Mano supratimu, tai yra mėnesio, dviejų mėnesių ar trijų mėnesių klausimas. Bet kai šiame procese dalyvauja ne vienas asmuo: ir savivaldybė, ir kitos institucijos, tada labai sunku prognozuoti institucijų veiksmus. Man pakankamai keista, kodėl savivaldybė per tris savaites negali tų formalumų išsiaiškinti ir suderinti“, – sakė N.Šilaika.
Druskininkų savivaldybė teigė norinti įsitikinti, kad aplinkai nebus padaryta žala
Druskininkų savivaldybė, komentuodama situaciją, pateikė reikalavimą 15min skelbti pilną jų komentarą: „Reikalaujame, kad skelbiant straipsnį Druskininkų savivaldybės pateiktas atsakymas būtų skelbiamas pilnas, be sutrumpinimų, iškraipymų, be pateikto teksto interpretacijų“, - rašoma Druskininkų savivaldybės laiške.
Pateikiame Druskininkų savivaldybės komentarą:
„Atsakydami į 2017 m. gruodžio 21 dieną jūsų pateiktą klausimą pirmiausia pabrėžiame, kad Druskininkų savivaldybės administracija, būdama šalis šioje byloje, nesutinka su Teismo priimtu sprendimu ir laikosi nuomonės, kad visi minėto objekto statybas reglamentuojantys dokumentai buvo suderinti su visomis Valstybės institucijomis ir išduoti teisėtai, laikantis įstatymų.
Administracija veikdama išimtinai teisės aktų reikalavimų ribose ir gavusi valstybinių institucijų išaiškinimus dėl tam tikrų teisės aktų galiojimo/negaliojimo šiuo metu yra pateikusi prašymą dar kartą peržiūrėti Teismo priimtą sprendimą.
Nepaisant to, Administracija supranta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas ir yra privalomas visiems asmenims ir jokiais būdais jo nevilkina.
Taip pat pažymime, kad šiuo konkrečiu atveju, esant teismo sprendimui griauti pastatą, pagal LR statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį leidimas griauti pastatą nereikalingas. Savininkui tai buvo paaiškinta dar spalio mėnesį.
Gruodžio pradžioje rangovui, pasamdytam griovimo darbams atlikti, paprašius įsivežti į sklypą atliekų konteinerius, kurie bus naudojami griovimo darbams, Druskininkų savivaldybės administracija tam neprieštaravo.
Druskininkų savivaldybės administracija yra atsakinga už Vijūnėlės parko priežiūrą ir tvarkymą. Šio parko teritorijai yra nustatytos įvairios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, parko teritorijai taikomi itin griežti ūkinės ir kitokios veiklos, įskaitant statybą (griovimą), apribojimai.
Atsižvelgiant į tai, Druskininkų savivaldybės administracija rangovo yra paprašiusi pateikti statybvietės planą su individualiais pastato griovimo darbų organizavimo sprendiniais, nurodyti kokia statybos įranga ir transporto priemonės ir kokiais keliais patektų į statybvietę, ar būtų poreikis laikiniems keliams ir koks būtų susidarysiančių įvairių rūšių statybinių atliekų orientacinis kiekis, jų tvarkymo būdai, panaudojimas statybvietėje, įskaitant galimas atliekų ir statybinių atliekų sandėliavimo zonas ir kt.
Šiai dienai Druskininkų savivaldybės administracija iš minėto objekto rangovo, pasamdyto griovimo darbams atlikti, nėra gavusi galutinių sprendinių dėl sunkiasvorių transporto priemonių naudojimo griovimo metu parko bei miesto teritorijoje. Savivaldybės administracija privalo įsitikinti, kad vertingiems parko objektams ir aplinkai naudojant sunkiasvorę techniką nebus padaryta žala.“
Iš valstybės sieks prisiteisti daugiau nei milijoną eurų
Beveik 600 kvadratinių metrų pastatas Druskininkų centre pradėtas statyti 2013 metais. Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai.
Teismo sprendimas planuojamas vykdyti, bet užtruko gauti savivaldybės leidimą įvažiuoti į parko teritoriją sunkiajai technikai griovimo darbams atlikti.
15min jau anksčiau rašė, kad dar spalio pabaigoje Vijūnėlės dvaro savininkui Ž.Poviloniui atstovaujantys advokatai kreipėsi į Druskininkų savivaldybę bei kitas šalies institucijas. Jų rašte rašoma, kad rinkos vertintojas įvertino Vijūnėlės dvarą 1,3 milijono eurų suma.
„Konstatuojame, kad įvykdžius teismo sprendimą Ž.Poviloniui ir Z.Povilonienei bus padaryta ne mažesnė nei 1 332 000 Eur dydžio žala“, – rašoma rašte.
Neseniai namo savininko advokatas BNS sakė, kad jau kreiptasi į teismą dėl 1,5 mln. eurų žalos atlyginimo iš valstybės ir Druskininkų savivaldybės.
Teismas: rekreacinėje teritorijoje negalėjo atsirasti gyvenamasis namas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2017 metų birželio mėnesį priėmė sprendimą, kad Vijūnėlės dvaras turi būti nugriautas.
Byloje buvo nustatyta, kad fizinis asmuo, įsigijęs valčių nuomos punktą Druskininkuose, taip pat įsigijo teisę nuomotis žemės sklypą, kuris priklausė valstybei. 2010 m. valčių nuomos punktas sudegė.
2011 m. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sujungus valčių nuomos punktą su kitais sklypais į vieną, buvo patvirtintas detalusis planas. Jo patvirtinimu buvo pakeistas ginčo žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis, iš rekreacinės teritorijos, ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos, į gyvenamąją teritoriją.
Galutinėje ir neskundžiamoje kasacinio teismo nutartyje pažymima, kad ginčo sklypas pagal naudojimo būdą buvo rekreacinė teritorija, todėl pagal įstatymus jo naudojimo būdas negalėjo būti pakeistas į gyvenamosios teritorijos.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad Druskininkuose pastatytas pastatas prieštarauja saugomų teritorijų apsaugos ir žemės nuomos teisės aktų reikalavimams, todėl būtina pašalinti neteisėtos statybos padarinius, atkuriant buvusią iki statybos darbų padėtį, ir sutvarkyti statybvietę.
Į skandalų sūkurį įsuko merą, ministrą ir premjerą
15min primena, kad Vijūnėlės dvaras, kuris jau turėjo būti nugriautas, turi ilgą ir spalvingą istoriją. Prokuratūra viešąjį interesą dėl šio pastato pradėjo ginti dar 2014 metais.
Į Vijūnėlės dvaro skandalą 2015–2016 metais buvo patekę praėjusios kadencijos aukšti politikai: premjeras Algirdas Butkevičius, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, kai kurie kiti Vyriausybės nariai ir dabartinis Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
2015-ųjų rudenį Vyriausybė iš savo nutarimo staiga išbraukė visą skyrių, kuris reglamentavo kurortų apsaugos zonas. Panaikintu nutarimu pasirėmęs kaip tik tuo metu vykęs pirmos instancijos teismas priėmė Vijūnėlės dvarui palankų sprendimą. Vis dėlto kilus skandalui skandalingas Vyriausybės nutarimas buvo atšauktas, o aukštesnės instancijos teismai priėmė sprendimus pastatą griauti.
Teisėsauga buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, įtardama neteisėtą poveikį naikinant šį teisės aktą, tyrimas nutrauktas neradus nusikalstamos veikos požymių.
Paviešintuose pokalbiuose – buvusio ministro pažadas duoti „zadaniją“
2016 metų kovą žiniasklaidoje buvo paviešinti skandale figūravusių politikų ir Vyriausybės narių pokalbiai. Paaiškėjo, kad kurortinių zonų panaikinimo siekė Druskininkų meras R.Malinauskas, jis tuo metu priklausė Socialdemokratų partijai. Dėl to jis ne kartą skambino tuometiniam aplinkos ministrui K.Trečiokui, Vyriausybės kancleriui A.Mačiuliui, kitiems pareigūnams, kalbėjosi su buvusiu premjeru A.Butkevičiumi.
„(...) mums šį penktadienį yra teismas, kur savivaldybė dalyvauja ir kuriame išsispręstų vienas iš klausimų, jeigu būtų tas nutarimas priimtas“, – R.Malinauskas telefonu sakė tuometiniam ūkio ministrui Evaldui Gustui.
„Ūkio ministerijos reikalingas pritarimas ir norim, kad įtrauktų vieną iš to nutarimo punktų svarstyti šiam Vyriausybės posėdy. Reikia tik sutikti, neprieštarauti, kad jis būtų įtrauktas“, – ragino Druskininkų meras.
Į tai E.Gustas atsakė, kad jis „niekada neprieštarauja tokiems dalykams“, bet pabrėžė, kad projektą turi teikti K.Trečiokas. Pastarasis Druskininkų merui taip pat atsakė, kad neprieštarauja dėl nutarimo keitimo, bet baiminasi dėl savo pavaldinių reakcijos.
„Aš tik bijau, kad mūsų Teisės departamentas, kaip visada, ten minties galiūnai, jie iš karto kokį pricepą randa, ir premjeras tada – „nu gerai, suderinkit ir atneškit į kitą posėdį“, – rašoma K.Trečioko ir R.Malinausko telefoninių pokalbių išklotinėse.
Tačiau galiausiai po R.Malinausko raginimų buvęs aplinkos ministras Druskininkų merui atsakė: „Gerai, tuoj kancleriui duosiu zadaniją.“
Taip pat R.Malinauskas, kaip rodė pokalbių išklotinės, skambino ir tuometiniam premjerui A.Butkevičiui, pastarasis žadėjo paraginti priimti sprendimą.
„Šitas (nutarimas) tik tai išėjo iš Teisingumo ministerijos ir dabarties turi Aplinkos ministerija teikti Vyriausybei, tik neaišku, kaip jie ten susisuks per kiek laiko“, – A.Butkevičiui sakė meras.
„Supratau. Tai gerai. Aš paraginsiu tada“, – atsakė tuometis ministras pirmininkas.
Po Vyriausybės posėdžio, kuriame buvo priimtas minėtas Vyriausybės nutarimas, R.Malinauskas aplinkos ministrui K.Trečiokui nusiuntė žinutę: „LABA VAKARA. AČIŪ JUMS LABAI“.
Į ją buvęs ministras atsakė: „NĖR UŽ KĄ. SUNKU NEBUVO“.
Nepaisant šių telefoninių pokalbių, prokuratūros tyrimas dėl galimo poveikio valstybės politikui ar jam prilygintinam valstybės tarnautojui buvo nutrauktas. O politikai iš postų nepasitraukė.
