Rūmai šalia Sereikiškių parko, Gedimino kalno papėdėje, turi ilgą istoriją. Ne vieną kartą buvę apleisti, rekonstruojami, keitę šeimininkus rūmai šiandien primena vaiduoklį – apibyrėjusiu tinku, kai kur išdaužytais langais, netvarkingu kiemu.
Statybos čia lyg buvo prasidėjusios, tačiau nutrūko.
Išnuomota prieš 14 metų
Didžioji Kirdiejų rūmų dalis priklauso Vilniaus savivaldybei, kuri dar 2004 metais juos išnuomojo bendrovei „Magreira“ (vėliau pervadintai UAB „Kirdiejų rūmai“), kuriai priklausė ir nedidelėse rūmų patalpose įsikūrusi meno galerija. 2013 m. kovą bankrutuojančią įmonę įsigijo nauji savininkai, „Arvi“ įmonių grupė.
Kaip teigiama įmonių grupės pateiktoje prezentacijoje, kuri atnaujinta šiemet vasarį, 2015 metais jau buvo parengtas galutinis rūmų atnaujinimo projektas. Investicijos į objektą siektų, kaip planuojama, apie 2,5-4 mln. eurų, o darbai užtruktų 3-5 metus.
„Po rekonstrukcijos Kirdiejų rūmai bus atviri Vilniaus miesto gyventojams ir svečiams. Rūmai privalo saugoti ir tęsti istorinę miesto tradiciją, jie taps miestiečių ir turistų žvilgsnį traukiančiu objektu“, – rašoma prezentacijoje.
Investicijos į objektą siektų, kaip planuojama, apie 2,5-4 mln. eurų, o darbai užtruktų 3-5 metus.
Taip pat joje nurodoma, kad 2015 m. liepos 22 d. per „Infostatybą“ pateiktas prašymas išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui. Projektas esą nebuvo suderintas, kadangi Vilniaus miesto savivaldybė, kaip statinių bendraturtė, nebuvo davusi sutikimo (pritarimo) Kapitalinio remonto projektui.
Į savivaldybę dėl pritarimo kapitalinio remonto darbams UAB „Kirdiejų rūmai“ kreipėsi ir 2016-ųjų birželį bei 2017-ųjų vasarį, tačiau esą joks atsakymas nebuvo gautas.
Siūlys tartis taikiai
Tuo pačiu metu įsisuko ir teismų karuselė. Vilniaus savivaldybė tebebando prisiteisti skolą už nemokamą nuomos mokestį, teismai nagrinėja ir daugiau ieškinių – iš viso penki.
Artimiausiu metu Ekonomikos komitetui administracija dar kartą pristatys situaciją, kad norima siekti taikaus susitarimo su nuomininku, - sakė P.Poderskis.
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis 15min sakė, kad bendra reikalaujama suma iš UAB „Kirdiejų rūmai“ yra apie pusė milijono eurų, tačiau esą reikia realiai vertinti galimybes tas lėšas atgauti, net jeigu teismai ir priteistų.
„Kadangi UAB „Kirdiejų rūmai“ yra specialiai rūmų projektui vystyti įsteigta bendrovė, tikėtina, kad net ir sėkmingų teismų atveju, miestas neatgaus priteistų sumų, nes įmonė bus paprasčiausiai likviduota, o teismams sugaišti dar keleri metai“, – sakė P.Poderskis.
Todėl, direktoriaus teigimu, ketinama daryti kitaip: „Artimiausiu metu Vilniaus tarybos Ekonomikos komitetui administracija dar kartą pristatys situaciją, kad norima siekti taikaus susitarimo su nuomininku ir bandyti pradėti rūmų rekonstrukcijos projektą jau šią vasarą. Viskas yra politikų ir komiteto narių rankose.“
Statybos leidimo nori dabar
Paprašyti pakomentuoti tokią galimybę, UAB „Kirdiejų rūmai“ atstovai patvirtino, kad bendrovė „siekia taikaus susitarimo su Vilniaus miesto savivaldybe tam, kad pagaliau būtų pagalima pradėti rekonstrukcijos darbus pagal dar 2015 metais parengtą Kirdiejų rūmų rekonstrukcijos (kapitalinio remonto) projektą“.
„Apie tai, kad šalims būtina susitarti taikiai, Kirdiejų rūmai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija su tam tikromis pertraukomis diskutuoja nuo 2015 metų vasaros. Šiuo metu teismuose vyksta ne vienas civilinis ginčas tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Kirdiejų rūmai“. UAB „Kirdiejų rūmai“ ginčija Vilniaus miesto savivaldybės apskaičiuotą nuomos mokestį – nesutinka su šio mokesčio neteisingu apskaičiavimu. Taip pat teisme vyksta kitas ginčas dėl pačios savivaldybės veiksmų teisėtumo, atsisakant duoti sutikimą dėl UAB „Kirdiejų rūmai“ parengto kapitalinio remonto projekto suderinimo“, – teigiama bendrovės komentare.
UAB „Kirdiejų rūmai“ atstovai tvirtina turį tikslą dar šį pavasarį gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal parengtą projektą ir pradėti rūmų atstatymo bei rekonstrukcijos darbus. 2015 metais parengto projekto vadovas – architektas Rimas Grigas.
„Kirdiejų rūmų rekonstrukcijos (kapitalinio remonto) projektas savo apimtimi yra labai didelis, sudėtingas ir išsamus dokumentas. Statinių restauracija bei remontas planuojami vykdyti remiantis istoriniais bei natūriniais tyrimais, pagal parengtą tvarkybos darbų planą, atlikus reikiamus archeologinius tyrimus. Būtų taikomi funkciniai sprendimai, nepažeidžiantys pastatų komplekso bei senamiesčio teritorijos vertingųjų savybių.
Po rekonstrukcijos pastatai būtų pritaikyti visuomeninėms, kultūrinėms ir reprezentacinėms reikmėms. Miestiečiams kultūriniai renginiai galėtų vykti nemokamai. Kirdiejų rūmai galėtų tapti dar viena miesto įžymybe, kuri trauktų ir miestiečių, ir turistų bei miesto svečių žvilgsnį. Rūmuose nuolatos galėtų vykti įvairūs koncertai, parodos, intelektualios diskusijos“, – žada UAB „Kirdiejų rūmai“ atstovai.
Tačiau kol kas esą atrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė dar neparodė aiškios politinės valios dėl Kirdiejų rūmų ansamblio reikalingumo Vilniaus miestui. „Bendrovės teikiami prašymai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo būdavo atmetami visiškai formaliais pagrindais dėl ko UAB „Kirdiejų rūmai“ turėjo inicijuoti ginčus teisme“, – teigia bendrovės atstovai.
Kirdiejų rūmų istorija
Ši vieta minima dar XV a. pirmoje pusėje, Valda susiformavo XVI a. pabaigoje arba po 1610 m. gaisro, nuo kurio nukentėjo ir šis priemiestis.
XVII a. valda tampa Kirdėjų giminės nuosavybe. Jie savo rūmus vadina „mūriniu namu“. Pagrindinė Kirdėjų rezidencija buvo Gardine. XVII a. pirmoje pusėje, Kirdėjaus rūmai po Maskvos karo (1654–1661) minimi, kaip smarkiai nukentėję.
Iki 1688 m. tai Kirdiejų – Krišpinų rūmai. Jų savininkai buvo didikas, Gardino vėliavininkas Vladislovas Antanas Kirdiejus, jo žmona Kotryna Rudaminaitė Dusetiškė ir jos antrasis vyras (po Kirdiejaus mirties), Trakų kaštelionas Martynas Marcijonas Mykolas Krišpinas – Kirštenšteinas, trečiasis vyras (po antrojo mirties), Usviečio seniūnas Aleksandras Oginskis. Tam po 1688 m. tai Oginskių rūmai.
Rūmai nukentėjo švedmečiu 1701–1717 m., žymimi kaip apleisti, jų savininkai buvo Antano Kazimiero Sapiegos žmona Rachelė Teresė Vyganovskaitė.
1725–1740 m. rūmai trečią kartą rekonstruojami, pastatas auga šiaurės kryptimi, o XVII a. viduryje valda perduodama Aleksandravičiams, savininkas – Lydos bajorų maršalas Aleksandrovičius.
1786 m. Edukacinė komisija nupirko sklypus su pastatais Universiteto botanikos sodui. Rūmai vėl rekonstruojami, juose apsigyvena universiteto profesoriai. 1832 m. pastatai atitenka Vilniaus medicinos – chirurgijos akademijai, o įkurtas Botanikos sodas caro įsakymu perduotas generalgubernatoriaus rūmams.
XIX–XX a. iš generalgubernatoriaus rūmus išsinuomojo pirklys I.Šumanas ir įrengė restoraną. Vėliau čia įrengti butai.
Sovietmečiu rūmai buvo naudojami visuomeninei veiklai. O atgavus nepriklausomybę, 1993-1997 metais jame veikė vienas pirmųjų Lietuvoje skvotų „Barbora“.
