„Viešųjų erdvių tvarkymas Šiaurinėje tikslinėje teritorijoje tarp Giedraičių g. ir Kintų g., ir prie Giedraičių g.“ Taip vadinasi klausimo, teikiamo ketvirtadienio Vilniaus tarybos posėdyje, dalis, kurioje kalbama apie būsimą apžvalgos bokštą šioje miesto vietoje.
Visas projektas vadinasi Vilniaus miesto integruotos teritorijos vystymo programa. Šio plano vienas iš tikslų yra padidinti gyventojų pasitenkinimą gyvenamąja aplinka, kompleksiškai tvarkant gerą urbanistinį potencialą turinčius miesto rajonus. „Uždavinys: skatinti aukštos kokybės miesto rajonų kūrimą, konvertuojant apleistas ir buvusias pramonės teritorijas miesto centrinėje dalyje“, – rašoma projekte.
Suma, reikalinga projektui, išties nemaža: beveik 1,77 mln. eurų, iš kurių po 132,6 tūkst. eurų bus skirta iš Vilniaus savivaldybės ir valstybės biudžetų. Likusi dalis – per 1,5 mln. eurų – Europos Sąjungos fondų pinigai.
Bokštas su vaizdu į lūšnynus?
Vilniaus tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Vidas Urbonavičius, dirbantis tarybos Paslaugų ir miesto ūkio komitete, neslėpė pasipiktinimo tokiais ketinimais.
„Buvau giliai priblokštas. Atėjo klausimas dėl europinių pinigų projektams perskirstyti. Pradėjau gilintis ne tik į skaičiukus, bet ir kam jie yra reikalingi. Buvo numatoma Šnipiškių, Senvagės viešosioms erdvėms, bet projektą supaprastino iki vienos aikštelės įrengimo. Ir toje aikštelėje pamačiau įdomų dalyką, kaip man buvo pasakyta, čia nusprendė Miesto plėtros departamentas pastatyti apžvalgos bokštą Šnipiškėse. Tikrai buvau „sužavėtas“, kad tam mes išmetam daugiau nei 100 tūkst. eurų“, – paminėdamas savivaldybės projektui numatomus pinigus kalbėjo V.Urbonavičius.
Politikas pasipiktino, kad tokioje vietoje pastačius apžvalgos bokštą galima bus dairytis lyg į kokius Indijos Mumbajaus lūšnynų vaizdus.
Tik vienas iš akcentų
Tačiau Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Rūta Matonienė tvirtina, kad kalba eina ne vien apie apžvalgos bokštą, nes tai tėra vienas akcentas, kuris į projektą įtrauktas pageidaujant bendruomenei.
Dabar ten nieko nėra. Ten dvi žvyruotos gatvės privažiuoti ir metaliniais garažais užstatyta teritorija, – sakė R.Matonienė.
„Tai yra 84 arų viešosios erdvės sutvarkymo projektas, jis bus įgyvendintas už europines lėšas. Mes turime parengtus projektinius pasiūlymus to skvero sutvarkymui. Jie rengti su vietos bendruomene, atsižvelgiant į jų pageidavimus, ką norėtų toje teritorijoje turėti. Ir kaip vienas iš elementų vietos bendruomenės iniciatyva atsirado tas apžvalgos bokštas. Jis turėtų apie 18 metrų aukščio. Prie jo atsiras ir stoginė lauko prekybai ar amatų mugėms, ar prekybai vietos gaminiams, skveras su visa įranga – vaikų žaidimų zona, poilsio erdve, apželdinimu“, – sakė R.Matonienė.
Ji griežtai neigia, kad tas 1,7 mln. eurų numatyta tik apžvalgos bokštui. „Dabar ten nieko nėra. Ten dvi žvyruotos gatvės privažiuoti ir metaliniais garažais užstatyta teritorija. Niekas net neįsivaizduoja, kad tai galėtų būti graži erdvė“, – pabrėžė R.Matonienė.
Direktoriaus pavaduotojos teigimu, bendruomenė pasiūlė idėją statyti bokštą, kadangi greta yra saugoma Šnipiškių teritorija, vadinama Skansenu, ir medinės architektūros paveldo inkliuzas. Aplink dygstant didesniems pastatams, jis jau sunkiai bematomas, todėl apžvalgos bokštas ir būtų skirtas pamatyti kultūros paveldo dalį, kuri pasakoja šito rajono istoriją, kaip sako R.Matonienė, „atspindi identitetą“.
Pats rajonas, R.Matonienės teigimu, po truputį tvarkosi, o ateityje šis procesas turėtų paspartėti.
„Mediniai pastatai, mes tikimės, tvarkysis ir gerinant aplinkui infrastruktūrą galbūt keisis žmonių, ten gyvenančių, kontingentas, galbūt tie patys, kurie gyvena, to imsis, matydami, kaip aplinka keičiasi. Gal ir savivaldybė kažkaip galės ateityje tarpininkauti, kad jie tvarkytųsi savo sandėliukus ir visą ūkinį kiemą, sodus. Kad tai būtų tikra medinio paveldo zona ir tas apžvalgos bokštas yra galimybė iš toliau pamatyti, kur ta erdvė ir traukos vieta yra, iš kitos pusės – vietos ženklas“, – teigė R.Matonienė.
Kitąmet ketinama parengti techninį projektą, o realūs darbai gali prasidėti 2019 metais. Iki to laiko dar būtina nukelti metalinius garažus, keletas tebelikę, ant jų durų tebekabo įspėjimai savininkams, juos išgabenti iki šių metų spalio 1 d.
