15min rašė, kad sostinės Vytauto Pociūno gatvėje planuojama statyti keturių aukštų, 80 tūkst. kv. m ploto prekybos centrą. 3,2 ha ploto teritorijoje iškilsiančiame pastate turėtų įsikurti didžiausias Baltijos šalyse išparduotuvių tinklas, taip pat kavinės, sporto klubas, batutų centras, kino teatras bei maisto prekių parduotuvė.
Nors paskelbta, jog įrengta automobilių stovėjimo aikštelė bus perduota savivaldybei, bet kyla klausimas, ar ji galės laisvai disponuoti aikštele savo nuožiūra be jokių apribojimų, – sakė D.Valiulis.
Pakankamai automobilių stovėjimo aikštelių prekybos centro sklype įrengti nėra galimybių, likusios stovėjimo vietos bus įrengiamos gretimame sklype V.Pociūno g. 2A. Iš viso dviejuose sklypuose turėtų būti įrengta 1260 automobilių stovėjimo vietų.
„Pastarajame sklype numatyta suprojektuoti 460 automobilių stovėjimo vietų. Tokiu būdu prekybos centro poreikiams bus suprojektuotos 1260 vietų automobilių stovėjimo aikštelės. Tame pačiame infrastruktūros sklype pagal tą pačią sutartį su miesto savivaldybe ateityje numatyta įrengti dar 252 automobilių stovėjimo vietų aikštelę“, – rašoma projektiniuose pasiūlymuose, kuriuos bendrovės „Trečioji kregždė“ užsakymu parengė „Užupio architektai“.
Registrų centro duomenimis, sklypas, kuriame bus įrengiamos papildomos vietos, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o ją valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Pastaroji praėjusių metų sausį sklypą panaudos sutartimi perleido Vilniaus miesto savivaldybei. Pastarajame beveik 3 hektarų dydžio sklype sostinės valdžia ir leido įrengti stovėjimo aikštelę.
„Pagal teritorijos detalųjį planą yra suplanuotas infrastruktūros naudojimo būdo žemės sklypas, kurį panaudos teise naudoja Vilniaus miesto savivaldybė viešiesiems poreikiams užtikrinti. Šiame žemės sklype bendrovė „Trečioji kregždė“ yra įsipareigojusi savo lėšomis įrengti automobilių stovėjimo aikštelę su visa būtina infrastruktūra: dviračių ir pėsčiųjų takais, želdynais ir pan., bei perduoti Vilniaus miesto savivaldybei. Savivaldybės panaudos teise valdomas žemės sklypas, esantis Pociūno g. 2A, nebus perduotas valdyti minėtai bendrovei, nes tam nėra teisinio pagrindo“, – 15min aiškino Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus vedėja Gaiva Auglienė.
„Trečiosios kregždės“ vadovas Laimis Marcinkevičius 15min nepanoro atskleisti, kiek įmonei kainuos įrengti papildomą aikštelę, tačiau patikino, kad viskas bus daroma pagal susitarimą su Vilniaus savivaldybe.
„Dalis aikštelės bus naudojama savivaldybės, dalis – prekybos centro reikmėms. Yra sutartis su savivaldybe, ji nėra vieša, bet mes pagal ją įsipareigojame įrengti „Statyk ir važiuok“ („Park & Ride“) aikštelę ir kitą dalį naudoti prekybos centrui. Kokiomis proporcijomis, sąlygomis ir kokia įrengimo sąmata, šiandien negaliu atsakyti, nes dar nėra projekto“, – komentavo jis.
Analitikai: nuomotis sklypą – apsimoka
Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Inreal“ analitikas Robertas Žulpa teigia, kad, remiantis šių metų pradžioje atliktu metiniu vertinimu, sklypo vidutinė rinkos vertė yra 1,97 mln. eurų. Jei bendrovei tektų mokėti nuomos mokestį, jis per metus siektų 7 908 eurus.
R.Žulpos nuomone, net jei bendrovei tektų nuomotis žemę, jai vis tiek tai apsimokėtų. „Inreal“ duomenimis, komercinės paskirties sklypų rinkos kainos Pilaitėje siekia 15–20 tūkst. eurų už arą. Už analogiško ploto komercinės paskirties sklypą rinkos sąlygomis būtų mokama apie 4,5–5 mln. eurų.
„Jeigu sklypas būtų išnuomotas 99 metams, žemės nuomininkas per šį laikotarpį iš viso sumokėtų 782 892 eurų žemės nuomos mokestį. O tai išeitų apie 2 685 eurai už arą.
Tačiau įvertinti V.Pociūno g. 2A sklypo rinkos vertę yra labai sudėtinga, kadangi teritorija skirta infrastruktūrai, todėl sklypo panaudojimo galimybės yra labai ribotos. Kaip atskiras objektas šis sklypas greičiausiai niekada nesulauktų investuotojų dėmesio. Šis sklypas reikalingas tapo tik todėl, kad gretimame sklype bus statomas didžiulis prekybos centras ir jame neužtenka vietos automobilių stovėjimo aikštelės įrengimui“, – sakė R.Žulpa.
Nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius skaičiuoja, kad įrengti 252 stovėjimo vietas miestui kainuotų apie 0,5 mln. eurų.
Sandoris kelia abejonių
Advokatų teisinės bendrijos „TRINITI LT“ partneris Deivis Valiulis 15min aiškino, kad, pagal statybos techninius reglamentus, projektuojant pastatą šioje Vilniaus miesto dalyje, 30-iai kvadratinių metrų prekybos salės plotui privalo būti skiriama viena automobilio statymo vieta. Jeigu nebus pakankamai vietų, statiniui nebus išduotas statybos užbaigimo aktas.
Todėl, nesant pakankamai laisvos vietos prekybos centro sklype, Vilniaus miesto savivaldybė ketina suteikti valdomą žemės sklypą privačiam subjektui privataus subjekto poreikius tenkinančios infrastruktūros vystymui.
„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje yra suformavęs taisyklę, kad valstybiniai žemės sklypai gali būti perduodami privatiems subjektams tik užtikrinant valstybės žemės nuomos socialinę paskirtį. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdomame žemės sklype prekybos centro vystytojo įrengiamos automobilių stovėjimo vietos būtų priskiriamos būtent statomam prekybos centrui, kad būtų įgyvendintas minimalaus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus reikalavimas“, – komentavo jis.
Dėl to D.Valiuliui kyla abejonė, ar Vilniaus miesto savivaldybė, suteikdama sklypą automobilių stovėjimo vietų įrengimui, iš esmės jį perduoda privataus prekybos centro vystytojui, jog jis galėtų pastatyti ir priduoti naują prekybos centrą, ar Vilniaus miesto savivaldybė siekia viešojo intereso tenkinimo.
„Nors yra paskelbta, jog įrengta automobilių stovėjimo aikštelė bus perduota savivaldybei, bet kyla klausimas, ar savivaldybė galės laisvai disponuoti visa šia stovėjimo aikštele savo nuožiūra be jokių apribojimų.
Taip pat nėra aišku, kaip bus užtikrintas Statybos techninių reikalavimų, susijusių su minimaliu parkavimo vietų skaičiumi, įgyvendinimas ne tik prekybos centro pridavimo momentu, bet ir eksploatuojant pastatą, jei, pavyzdžiui, savivaldybė nuspręstų apriboti patekimą į jai priklausančią stovėjimo aikštelę“, – sakė D.Valiulis.
Prekybos centro statybas įmonė planuoja pradėti šių metų vasarą, o darbų pabaiga numatoma 2019 metų III–IV ketvirtį. Iš viso investicijos į projektą turėtų siekti iki 80 mln. eurų.
Nors oficialiai neatskleidžiama, koks prekybos tinklas įsikurs prekybos centre, tačiau vizualizacijose matoma „Rimi“ iškaba. Iš viso pastate turėtų įsikurti apie 150 parduotuvių.
Registrų centro duomenimis, įmonės „Trečioji kregždė“ akcininkai yra bendrovės „Gamaekspresas“, kurią valdo nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Ogmios Real Estate“, taip pat bendrovė „3K investicija“, kurią valdo fiziniai asmenys.
