Po ilgos teisinės kovos Mažesniųjų Brolių Konventualų (pranciškonų) ordinui iš Lietuvos valstybės susigrąžino apie 5,5 tūkst. kv. m ploto pastatų kompleksą Vilniaus širdyje (jį „rėmina“ Pranciškonų, Trakų ir Kėdainių gatvės). Ilgai broliai nedelsė – iškart įkūrė naują viešąją įstaigą ir ėmėsi nuomininkų. Vienus veja lauk, kitiems siūlo naujas patalpas, o kai kuriems keliagubai didina nuomos kainas.
15min žiniomis, pranciškonams perduoto komplekso vertė gali viršyti 20 mln. eurų.
Verslininkai negalėjo apskųsti tokio valstybės sprendimo, nes finansų ministro Viliaus Šapokos įsakymas visuomenei yra neprieinamas. Pernelyg garsiai neskelbta ir tai, kad pastatų kompleksas Senamiestyje perduotas vienuolynui, kuris yra pavaldus Lenkijos dvasininkams.
Išsikelti davė 5 dienas
„Jie man liepė išsikraustyti per 5 dienas”, – pasakojo jogos ir gongų studiją Pranciškonų rūmuose su kolegomis turintis Vyrenijus Andrijauskas.
„Nuomininkų tikrai nevarome lauk“, – atkirto ordino atstovė Regina Karpovič. 15min žiniomis, tai yra netiesa – išsikraustyti turi ne tik jogos meistrai, bet ir populiarus Vilniaus baras „7 Fridays“, virš jo esantis to paties pavadinimo viešbutis, teatro studija MI. Iš viso komplekse yra 40 nuomininkų.
R.Karpovič vadovauja šviežiai įkurtai (balandžio 3 dieną) įstaigai skambiu pavadinimu „Vilniaus kultūros ir dvasingumo centras“, kuri ir rūpinasi pranciškonų vienuolyno patalpomis bei santykiais su nuomininkais.
R.Karpovič nuomininkus lanko kartu su ordino rektoriumi penkiasdešimtmečiu Mareku Adamu Dettlaffu – vieniems liepia išsikraustyti, kitiems siūlo naujas patalpas, tretiems kelis kartus didina nuomos kainą. Tačiau atvirai apie tai kalbėti naujieji didžiulio pastatų komplekso Vilniaus senamiestyje savininkai nenori.
„Mes ruošiamės perrašyti sutartis, nuomininkų tikrai nevarome lauk. Šiuo metu kaip tik vyksta derybos su jais. Stengiamės, kad žmonės neliktų nuskriausti“, – 15min teigė ji.
Tačiau 15min matė „Vilniaus kultūros ir dvasingumo centro“ raštus nuomininkams, kuriuose reikalaujama išsikraustyti iki balandžio 30 dienos. „7 Fridays“ viešbutį iškrapštyti iš patalpų vienuoliai nori jau iki balandžio 20 dienos, neturėtų ten likti ir baro.
Labiausiai kentės baras
Pranciškonų rūmuose veikia ir Nerijaus Juškos baleto mokykla. Tačiau, 15min žiniomis, didžiausių nuomininkų vienuoliai iškelti neketina. Tačiau kiti dideli nuomininkai – baras „7 Fridays“ ir viešbutis – turės išsikraustyti.
Barui ordino atstovai pareiškė, kad alkoholis negali būti parduodamas ten pat, kur yra maldos namai, todėl jie ir privalo apleisti patalpas. Tiesa, baras yra visiškai kitame pastate nei bažnyčia, tačiau ordinui tai esą nė motais.
Žiniasklaidai komentarų baro savininkai dalinti nėra linkę, tačiau, portalo žiniomis, konsultuojasi su teisininkais.
Mat maždaug per penkerius metus į buvusios „Šaunios vietelės“ patalpas investuotos lėšos skaičiuojamos dešimtimis tūkstančių eurų. Be to, baras – ne jogos studija, ir persikelti jiems bus ypač sudėtinga, nes jo traukos centru yra tapęs didelis baro vidinis kiemas, kuris vasarą būna sausakimšas.
O virš baro esantis keturis kambarius turintis viešbutis yra užsakytas iki vasaros vidurio, todėl jį iškrausčiusi įmonė prarastų kelių mėnesių pajamas.
Neapsidžiaugė, žinoma, ir paprašyti išsikraustyti jogai.
Nujautė, kad vys lauk
„Ką čia teisimės, kiek išleisim jėgų, laiko, sveikatos. Ir įrodysim ką nors, o kas iš to. Vis tiek reikės išsikraustyti. Mes tokioje situacijoje dviprasmiškoje – jie pradės remontuoti patalpas. Įsivaizduokit, ateina žmonės, o ten remontas, padarys užkardą, niekas privažiuot negalės, o čia Senamiestis, aplinkui automobilius statyti brangu. Tai užblokuoti mus yra labai paprasta. Reikia išeiti lengvai, neprisirišti gyvenime“, – ramiai dėstė jogos instruktorius.
Jo visiškai nenustebino faktas, kad patalpas perėmę vienuoliai jogus išvijo bene pirmuosius. „Žinot, mes gi jogai – tokios kalbos, kad mes jogai, o ten pranciškonai. Mes dar jų patalpas užimam – ten jų susirinkimo salė ar parapijos salė, o pas mus jogos centras“, – kalbėjo V.Andrijauskas.
Jis pasakojo girdėjęs, kad brolis M.A.Dettlaffas atlieka egzorcizmo paslaugas – atėjęs žmogus turi užpildyti anketą, kurioje yra ir klausimai apie tai, ar jis lankėsi pas jogą, pas psichologą ir pan. Todėl V.Andrijauskas žinojo, kad bus išprašytas. Su pačiu M.A.Dettlaffu 15min didžiąją Velykų savaitę susisiekti nepavyko.
Turto bankas, prieš atiduodamas pastatus vienuolių ordinui, pratęsė sutartis su visais 40-čia nuomininkų. V.Andrijauskas sutartį dėl nuomos pratęsimo dar trejiems metams pasirašė kovo 27 dieną, o po dviejų dienų jau gavo pranciškonų prašymą išsikelti per kelias dienas.
Jogos instruktorius vis dėlto išsiderėjo su vienuoliais papildomą mėnesį – tiek užsakymų į priekį jis su kolegomis turi. Be jo, čia dar dirba 6 instruktoriai. Per mėnesį pas juos apsilanko iki 100 žmonių, jogams pavyksta uždirbti 2–3 tūkst. eurų. Be to, šiose patalpose vyksta ir nemokami jogos užsiėmimai vilniečiams.
Oficialiai patalpas vienuolynas gavo tik kovo 31 dieną, taigi panašu, kad krapštyti nuomininkus pradėjo dar nevaldydamas turto. Teisę iškraustyti nuomininkus jie turi, mat visose sutartyse įrašyta nuostata, kad sutartis galioja iki tam tikros datos, „bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į išnuomotą turtą perėjimo kitam asmeniui ir ne ilgiau nei 10 m.“
„Mus paliko likimo valiai“
„Turto bankas mus paliko likimo valiai ir viskas. Jis turėjo pasirašyti naują sutartį, kurioje būtų numatyta, kad bent tris mėnesius šeimininkai mūsų neliestų“, – sakė V.Andrijauskas.
Iki šiol Pranciškonų vienuolyno patalpos priklausė Valstybės turto bankui, su juo nuomininkai pasirašinėjo sutartis, mokėjo nuomą. Šiandien aiškėja, kad Turto bankas jau po finansų ministro V.Šapokos įsakymo aplankė nuomininkus ir pasiūlė pratęsti nuomos sutartis.
Jokie teisės aktai Turto banko neįpareigoja, perdavus valstybės turtą naujam šeimininkui, užtikrinti šio turto nuomininkų interesų, – sakė Turto banko atstovė spaudai A.Pocienė.
Jose buvo įrašyta, kad sutartis nebegalios, jei pasikeis šeimininkai. Būtent taip ir atsitiko, todėl vienuolyno atstovai kovo pabaigoje pradėjo lankyti nuomininkus su reikalavimu kuo greičiau išsikraustyti.
Kyla klausimas, kodėl Valstybės turto bankas nesirūpino, kad nuomininkai galėtų likti bent kurį laiką.
„Jokie teisės aktai Turto banko neįpareigoja, perdavus valstybės turtą naujam šeimininkui, užtikrinti šio turto nuomininkų interesų“, – 15min teigė Turto banko atstovė viešiesiems ryšiams Aušra Pocienė.
Būtent taip – neapginti – ir pasijautė lauk vejami nuomininkai. „Loginė viltis buvo, kad ateis naujas šeimininkas ir sakys, kad galite mėnesį ar du dirbti, o po to jau žiūrėsime dėl pratęsimo. Jis atsirado kitą dieną ir liepė per penkias dienas išsikelt. Čia buvo linksmoji dalis“, – sakė jogos instruktorius.
Kaip ir žadėta, vienuolynui perduotos galiojančios nuomos sutartys, tačiau nuostata dėl kito šeimininko atsiradimo leidžia vienuoliams iškeldinti savo nuomininkus. Ar neapgavo Turto bankas žmonių, su kuriais likus vos kelioms dienoms iki turto perdavimo pasirašinėjo naujas sutartis, palikę jose galimybę lengvai jas nutraukti naujam savininkui?
„Vienuolyno atstovas pažadėjo, kad bus kalbamasi su pastatų komplekso nuomininkais dėl galimos tolesnės veiklos, dabar galiojančios sutartys nebus nutrauktos, o ne Turto bankas. Kaip galima apgauti, jei nieko nežadėjai ir net negali pažadėti ar užtikrinti?“ – 15min rašė A.Pocienė.
Ministro įsakymas – neprieinamas
Finansų ministras V.Šapoka įsakymą dėl patalpų perdavimo Pranciškonams pasirašė kovo 13 dieną. To pakako, kad milžiniškas kompleksas Vilniaus Senamiestyje būtų perduotas į privačias rankas. Tiesa, Finansų ministerija informavo, kad šis klausimas buvo svarstytas kovo 13 dieną vykusiame Vyriausybės pasitarime.
Po pasitarimo Vyriausybė išplatino premjero Sauliaus Skvernelio pažadą, kad vienuolynas bus atviras visuomenei.
Finansų ministro įsakymas, kurio kopiją 15min turi, visuomenei yra neprieinamas ir neviešinamas. Jo negali matyti net patalpų nuomininkai, nes Finansų ministerija jį laiko tik savo duomenų bazėse. Nuomininkai galbūt būtų apskundę šį įsakymą, tačiau jo paprasčiausiai nerado. „Taigi teoriškai nėra ką ir skųsti“, – 15min sakė vienas nuomininkų.
Ministerija 15min paaiškino, kad šio įsakymo ir neprivalo viešinti. „Įsakymas nėra norminis teisės aktas, kuriuos privaloma skelbti teisės aktų registre, būtent todėl jis ir nėra ten paskelbtas“, – teigiama Finansų ministerijos komentare 15min.
Be to, ministerija informavo, kad V.Šapoka įsakymą pasirašė po to, kai „Finansų ministerija teisiniu aspektu išnagrinėjo visus Vyriausybės kanceliarijos, Ūkio ministerijos darbo grupės, kitų valstybės institucijų, Vienuolyno ir Vilniaus arkivyskupijos pateiktus dokumentus“.
Pastabų vilniečiai neturėjo
Negana to, aiškėja, kad formaliai jau vyko ir projekto supažindinimas su visuomene. Finansų ministerija 15min informavo, kad praėjusių metų birželio 8 dieną įsakymo projektas buvo paskelbtas Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje.
„Visuomenės atstovai ir valstybės institucijos galėjo pateikti savo pastabas ir pasiūlymus. Finansų ministro įsakymo projektas be pastabų buvo suderintas su Teisingumo ministerija, Ūkio ministerija, VĮ Turto banku ir Vilniaus arkivyskupija“, – teigiama komentare. Taigi Lietuvos Vyriausybė įsitikinusi, kad konsultacija su visuomene baigta.
Finansų ministerija paskelbė, kad patalpos perduotos atsižvelgus į Vyriausybės 1995 m. nutarimą dėl turto grąžinimo religinėms bendruomenėms, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. nutartį, paties Vienuolyno prašymus.
Lenkų dvasininkų vietininkai Vilniuje
Šioje istorijoje pikantiškų detalių yra ir daugiau. Įsakymą dėl turto perdavimo paruošė dar socialdemokratų finansų ministras Rimantas Šadžius, tačiau kažkodėl jo nepasirašė – tą padarė tik jau naujos koalicijos deleguotas V.Šapoka.
Pranciškonų ordinas Lietuvoje atstovauja Gdansko Šv. Maksimilijono Marijos Kolbės provincijai.
Be to, pastatų kompleksą perėmęs ordinas yra pavaldus lenkams. Pokalbio metu R.Karpovič bandė neigti kalbas, kad tikrasis patalpų savininkas – Pranciškonų ordinas Lenkijoje.
„Nėra taip, kaip kalbama, kad čia lenkai atsiėmė. Patalpas atsiėmė Lietuvos juridinis vienetas“, – teigė R.Karpovič. Tačiau ir čia ne visai tiesa. Pranciškonų ordinas Lietuvoje atstovauja Gdansko Šv. Maksimilijono Marijos Kolbės provincijai.
Beje, Pranciškonų vienuolyno nuomininkai pastaraisiais metais ne kartą matė, kaip patalpose lankydavosi europarlamentaras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis. Pati R.Karpovič jį turėtų puikiai pažinoti, nes buvo oficiali Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidato į Seimą Tadeušo Maciolos iždininkė.
R.Karpovič pasakojo, ką Pranciškonų vienuolių ordinas darys su atgautomis patalpomis. „Čia bus ir vienuolynas, ir atidarysime visuomenei“, – žadėjo ji. Pasak jos, vienuolyno vizija bus pristatyta spaudos konferencijos metu „po Velykų“. 15min žiniomis, patalpose, kur dabar dirba MI teatras, bus atkurta kažkada ten buvusi koplyčia.
Rekonstrukcijos darbai jau vyksta – Lenkijos kultūros ir tautinio paveldo ministerija finansuoja bažnyčios tapybos ir choro baliustrados restauravimo darbus. O R.Karpovič į kalbas apie nieką nesileidžia.
„Žinote, dabar yra labai daug darbų. Dirbu po 14 valandų. Mes viską papasakosime, kas ten planuojama daryti. Aš esu tik administratorė, o šeimininkai yra vienuoliai. Su jais turiu suderinti klausimus“, – kuklinosi moteris.
O kiek tų vienuolių? „Pranciškonai iš Lietuvos „atmušė“ 6 tūkst. kvadratų. 6 vienuoliai. Suprantu, kad 6 vienuoliams reikia 6 tūkst. kvadratų, gal kur nors jie ten norės šokti, dainuoti“, – juokavo V.Andrijauskas.
Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordinui Lietuvoje atstovauja 9 asmenys – ordinas turi vienuolynus Vilniuje, Medininkuose ir Klaipėdoje.
Nuomos kainą norėjo padidinti keturgubai
Ne visus 40 nuomininkų naujieji komplekso savininkai veja lauk. Daliai, tarkime, „Eventum Groups“ ar teatrui MI siūlo persikelti į kitas komplekso patalpas. Teatrui, pavyzdžiui, vietoj pirmo aukšto siūlo panašias patalpas antrajame Pranciškonų rūmų aukšte.
Ar teatras sutiks ten keltis, dar nežino, mat ir dabar nuoma jiems buvo gana brangi, bijo, kad teks mokėti dar daugiau.
O sename pastate dirbti išties brangu. Nors, portalo žiniomis, kvadratinio metro nuomos kaina čia yra apie 10 eurų, maždaug pusę tiek, kiek kainuoja nuoma, tenka atiduoti už komunalines paslaugas. Mokėti tenka ir už ilgus koridorius, ne tik patalpas, kuriose dirba nuomininkai. V.Andrijauskas pasakojo, kad pats čia įsirengė papildomą šildymo sistemą – 124 kvadratus, kuriuos nuomojasi, apšildo elektra.
Vieniems nuomininkams, kurie nenorėjo būti įvardyti, vienuoliai nuomos kainą bandė pakelti keturgubai, tačiau po ilgų derybų su jais pavyko susitarti, kad per mėnesį mokės maždaug tiek pat, kiek už nuomą mokėjo ir anksčiau.
Iki kai kurių nuomininkų vienuoliai dar neprisikasė. Štai 16 kvadratinių metrų studiją dar trejiems metams išsinuomojęs menininkas Simonas Kuliešis sako, kad jam išsikelti niekas dar neliepė.
„Tai jie man turi pateikti pasiūlymą. Viena yra pakalbėjimas, kita yra realybė. Visai neaišku, aš esu neremontuotoj daly, jie tą dalį galvoja lyg ir remontuoti. Aš nežinau, sunku pasakyti, mistika čia“, – aiškino menininkas. „Aš ir nepasiduočiau taip paprastai“, – pridūrė jis.
Akivaizdu, kad 5 vienuoliams bus nelengva suvaldyti 40 nuomininkų – kalbų ir šokių mokyklas, studijas, biurus. Be jau minėtų įstaigų, pranciškonų patalpose veikia dar viena baleto studija „Gracija“, dizaino ir reklamos paslaugas teikianti „Aktin“, Vokiečių kalbos namai, specializuotas pianinų ir fortepijonų salonas, viešųjų ryšių agentūra „Idea Prima“, darbo saugos specialistai „Alboto“, apskaitos įmonė, harmoningos asmenybės institutas ir t.t.
Tiesa, ir pajamų vienuolynas galėtų gauti solidžių. Jeigu išnuomotų kiekvieną kvadratinį metrą, per mėnesį galėtų užsidirbti apie 60 tūkst. eurų.
„Pajamos – taip, bet čia kiauras stogas, krenta čerpės, šildymas, elektra brangiai atsieina“, – vardino R.Karpovič. Taip, remontas pastatui, kaip teko įsitikinti ir žurnalistams, verkiant reikalingas, tačiau komunalines paslaugas apmoka patys nuomininkai.
„Jeigu čia nebūtų verslo, mes niekam nerūpėtume“, – šypsosi V.Andrijauskas.
Vienuolių advokatas: pinigų iš jų neimu
Teisinėje kovoje dėl turto sugrąžinimo vienuoliams jau aštuonerius metus atstovauja žinomas advokatas Vilius Bernatonis, tačiau 15min jis teigė užmokesčio neimantis.
„Vienuoliai turėjo teisinių išlaidų šioje kovoje, tačiau aš jų neėmiau nei euro. Kodėl? Manau, kad turi būti atstatytas teisingumas“, – dėstė advokatas.
Pasak V.Bernatonio, paties vienuolyno istorija labai įdomi. 1992 metais jis buvo sugrąžintas. „Tačiau po to vienuolyną kai kurie spalvingi asmenys neteisėtai privatizavo, o 2012 metais vėl buvo grąžintas valstybei“, – pasakojo jis. Advokatas neabejoja, kad patalpos bus atviros ir visuomenei. „Tačiau kas ten konkrečiai bus, klauskite vienuolių“, – siūlė jis.
O kaip su dabartiniais nuomininkais? Čia V.Bernatonis priminė jų nuomos sutartis. „Jie žinojo, kad Turto bankas patalpas valdo tik laikinai, kol pasikeis šeimininkas. Jis pasikeitė“, – teigė advokatas. O kodėl taip ilgai užtruko visas procesas? „Kažkas, matyt, bijojo, nebuvo politinės valios. O gal tie, kurie buvo neteisėtai privatizavę, turėjo vilties, kad vienuolynas vėl jiems atiteks? Girdėjau daug versijų“, – pridūrė žinomas advokatas.
„Reikšminga dalis NT priklauso bažnyčiai“
Pranciškonų kompleksas yra tik vienas iš ilgo NT, priklausančio religinėms bendruomenėms, sąrašo.
„Mūsų žiniomis, gana reikšminga dalis priklauso katalikų bažnyčiai“, – 15min sakė Remigijus Pleteras, „Ober-Haus“ generalinis direktorius. Patikslina – dalis Pilies gatvės, kompleksai Maironio gatvėje, kitur Senamiestyje.
„Kadangi tai yra sostinė, unikalus Senamiestis, tai yra išskirtinės vertės pastatai. Turto vertė, aš nespėliosiu ir gandų neskleisiu, bet ji yra didelė“, – kalbėjo R.Pleteras. Jo teigimu, kalbama yra apie milijonus. 15min žiniomis, vien pranciškonams perduoto komplekso vertė gali viršyti 20 mln. eurų.
Kur ir kokį turtą valdo, Bažnyčia neaiškina. „Visa informacija apie Bažnyčios valdomą NT yra registruojama Registrų centro registre ir kadastre“, – 15min paaiškino Živilė Peluritienė, Vilniaus arkivyskupijos kurijos komunikacijos koordinatorė. Tuo metu Registrų centras 15min informavo, kad galimybės ieškoti turto pagal jų savininkus neturi, todėl konkretaus sąrašo pateikti negali. Todėl lieka vadovautis spėjimais.
„Patalpų, pastatų skaičius skaičiuojamas, na, tikrai daug. Vien Pilies gatvėje yra daugiau negu 10. O ji nėra didelė. Tas pats ISM universitetas“, – kalbėjo pašnekovas. ISM universitetas yra įsikūręs buvusiame Bazilijonų vienuolyne.
Kaip rinką veikia faktas, kad daug NT Senamiestyje valdo religinės bendrijos? Kaip tai veikia nuomos kainas?
„Yra įvairių situacijų su tokio tipo savininkais, esu girdėjęs ir gerų istorijų, ir tokių blogų“, – kalbėjo R.Pleteras. Beveik prieš dešimtmetį nekilnojamąjį turtą atgavę dominikonai iš Vilniaus centro pamažu išstūmė barą „The Dubliner“, pranciškonai dabar veja lauk „7 Fridays”, kitiems didina nuomos kainas. Tačiau, pašnekovo nuomone, tai yra pavieniai atvejai ir rinkos jie neiškraipo.
Atrodo šiek tiek keista: kuo tarnystė ir pasišventimas susijęs su multimilijoniniu turtu, esančiu Lietuvoje išskirtinėje vietoje? – svarsto R.Pleteras.
„Verslas yra laisvas nepriimti sutarties sąlygų, kai mato, kad jam nepavyks verslas – ar tai restorano, ar gintaro parduotuvės patalpos, kur tu turėsi labai brangiai prašyti už savo prekes ir paslaugas. Nuomos kainos įtaka yra reikšminga verslo kainodaroje ir tu tiesiog atsisakai, nepriimi tokio pasiūlymo. Kad ir kas yra savininkas, jis turi paklusti rinkos dėsniams ir sutarti kainą su potencialiu nuomininku“, – kalbėjo NT agentūros vadovas.
Jo teigimu, dalis religinėms bendrijoms priklausančių patalpų yra nenuomojamos, o jei nuomoja, tą daro pačios, be NT agentūrų tarpininkavimo. Tačiau R.Pleteras primena, kad bažnyčia valdo itin brangų nekilnojamąjį turtą, tačiau pelno mokesčių nemoka.
„Atrodo šiek tiek keista: kuo tarnystė ir pasišventimas susijęs su multimilijoniniu turtu, esančiu Lietuvoje išskirtinėje vietoje? (...) Man atrodo, kad to Bažnyčia turi mokyti mus visus. O turto vertė, aš nespėliosiu ir gandų neskleisiu, bet ji yra didelė“, – svarstė pašnekovas.
15min pasidomėjo, kiek Lietuvoje veikiančių religinių bendrijų vykdo komercinę veiklą ir kiek mokesčių už tai sumoka.
Pelno mokestį moka tik keli
2015 metais, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, mokesčius mokėjo 201 (pernai – 179) religinės bendrijos. Iš komercinės veiklos pajamas 2015 metais gavo 38 bendrijos, iš jų pelno mokestį mokėjo tik 4. Sumokėta suma yra su minuso ženklu (-242 eurai). Tai reiškia, kad jos iš valstybės susigrąžino daugiau mokesčių, nei sumokėjo.
2015 metais pelno mokestį valstybei mokėjo Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos Kretingos Apreiškimo vienuolynas (374 eurai), Lietuvos stačiatikių arkivyskupija (-474 eurai), Migiškių sentikių religinė bendruomenė (-230 eurų), Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos kurija (88 eurai). Taigi, nepaisant to, kad kelios religinės bendrijos yra pelno mokesčio mokėtojos, valstybės iždas dėl to nepasipildo.
Religinės bendrijos nuo 2010 metų gali nemokėti pelno mokesčio, jeigu pelną skiria viešuosius interesus vykdomai veiklai, tai yra sielovadai, kultūrai, švietimui, menui ir pan.
Nors valdo daug NT, nemoka jos ir NT mokesčio. VMI teisės departamento direktorės Rasos Virvilienės teigimu, tradicinių religinių bendruomenių valdomas būstas yra neapmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu, neatsižvelgiant į jo naudojimo tikslus. Kitaip tariant, ir už nuomojamas patalpas, kur veikia barai, parduotuvės ir pan., NT mokesčio jos nemoka.
Tradicinėmis yra laikomos 9 Lietuvoje egzistuojančios religinės bendruomenės ir bendrijos: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.
