Projektiniuose pasiūlymuose, kuriuos bendrovės „Novatoriai“ užsakymu parengė įmonė „Žemės plėtra“, rašoma, kad 3,3 ha ploto sklype projektuojamas iki 20 tūkst. kv. m ploto prekybos paskirties pastatas. Žemės sklypas priklauso bendrovei „Novatoriai“.
„Vakarų pusėje nuo planuojamos projektuoti parduotuvės yra Vilniaus rajono savivaldybės teritorija. Dalis statybos sklypo vakarinės ribos tiesiogiai sutampa su Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos riba“, – rašoma dokumente.
Patekimas į parduotuves – iš lauko pusės
Projektuojamas pastatas yra trijų aukštų, A+ energinės klasės.
„Prekybos paskirties patalpos (parduotuvės) savo veiklą vykdys savarankiškai, neturėdamos vidaus ryšio (koridoriais) su gretimomis parduotuvėmis ir klientai į kiekvieną parduotuvę atvyks per lauko įėjimą tiesiai iš automobilių stovėjimo aikštelės. Parduotuvės tarpusavyje bus sujungtos tik tarnybiniu koridoriumi, skirtu prekių paskirstymui, pastato aptarnavimo reikmėms“, – rašoma projektiniuose pasiūlymuose.
Dokumente nurodoma, kad pastato architektūra sudaryta iš 4 dalių, Pirmajame aukšte turėtų būti įrengtos įvairaus dydžio nedidelės parduotuvės, antrame ir trečiame aukštuose – administracinės patalpos biurams.
Prie statinio ir ant jo stogo projektuojamos 536 automobilių stovėjimo vietos.
Taip pat plokščius stogus numatoma panaudoti saulės energijos gamybai juose įrengiant saulės energijos jėgaines.
Vietos pasirinkimą lėmė galimybė privažiuoti
Vienas iš „Novatorių“ akcininkų ir projekto vadovas Aušrys Žukauskas kalbėdamas apie tai, kodėl prekybos centrui pasirinko šią, prie pat Vilniaus rajono, vietą teigė, kad per pastarąjį dešimtmetį sostinė smarkiai išaugo. Dėl to pietiniu ir vakariniu aplinkkeliais didelė dalis automobilių srauto iš miesto buvo nukreipta į priemiesčius.
„Tai labai paskatino ekonominę veiklą ir miesto plėtrą šiomis kryptimis, sukūrė patrauklumą kurtis prekybininkams. Privažiavimas be transporto kamščių iš didelės miesto dalies tampa svarbiu kriterijumi pasirenkant, kur apsipirkti. Pasaulyje stambios parduotuvės keliamos į miestų pakraščius, o jų kompleksai tampa svarbiais traukos objektais“, – raštu atsakė jis.
Jo nuomone, sankirta tarp Vakarinio aplinkkelio, Pavilnionių gatvės į Gineitiškes, Zujūnus ir Buivydiškes bei planuojamos jungties su Tarande ateityje taps viena labiausiai pravažiuojamų vietų. Pavilnionių gatvės jungtis su Ukmergės gatve sumažins jos apkrovimą ir spūstis, o Šiaurinė gatvė sujungs teritoriją su kita miesto puse.
„Skirtingai nei pavienės parduotuvės, prekybos centrai stengiasi būti patrauklūs išvaizda ir integruotis į bendruomenę, kurios didelė dalis tampa pirkėjais. Prekybos centruose sukuriama daug darbo vietų tiek pardavėjams, tiek aptarnaujantiems verslams. Prekybiniai objektai prisideda prie kaimynystės saugumo. Galiausiai, prekybos centrai yra patalpos tenkinti aplinkinių gyventojų poreikius įkuriant vaikų darželius, pramogas, maitinimo įstaigas, paslaugų tiekėjus, o parduotuvių asortimentas prisitaiko prie arčiausiai gyvenančių pirkėjų, kurie natūraliai tampa lojaliais“, – komentavo A.Žukauskas.
Bendrovės akcininko teigimu, šiuo metu statinys yra projektuojamas. Pradėti statybą bendrovė planuoja šių metų pabaigoje, o baigti 2021-ųjų pabaigoje.
Iš viso planuojama investuoti 25 mln. eurų.
Pirkėjus trauks mažomis kainomis
Primename, kad netoliese, greta Pilaitės mikrorajono, „Ogmios“ grupei priklausanti bendrovė „Trečioji kregždė“ taip pat planuoja statyti prekybos centrą. Investicijos į jį turėtų siekti 75 mln. eurų.
Už prekybos parko konceptą ir nuomininkus atsakingas Laurynas Mituzas įsitikinęs, kad didelės konkurencijos vienas kitam prekybos centrai nesudarys, mat šis bus visiškai kitoks. Projektuojamas prekybos parkas „Vakarinis“ orientuosis į stambias, specializuotas ir kainomis agresyvias parduotuves, vadinamus diskaunterius.
„Skirtingai nei tradiciniai prekybos centrai, masinantys lankytojus atmosfera ir laiko praleidimo galimybe bendrose erdvėse, prekybos parkai, neturėdami bendrų erdvių ir taip smarkiai sumažindami buvimo juose kaštus prekybininkams, siūlo patogų, paprastą o svarbiausia greitą apsipirkimą privažiuojant automobiliu prie norimos parduotuvės. Parduotuvių rinkinys ir masė padidins prekybos parko matomumą ir paskatą atvažiuoti iš toliau. Pagal pirkėjų elgesį orientuojamės į skirtingas pirkėjų grupes ir prekybininkus, nei išparduotuvių tipo prekybos centras“, – įsitikinęs jis.
L.Mituzo teigimu, skirtingai nei išparduotuvės, kur parduodami likučiai, diskaunteriai siūlo žemesnes kainas dėl didesnių apyvartų, mažesnių antkainių ir nebūtinų verslo modeliui išlaidų.
„Europoje kas ketvirtas prekybos centras yra prekybos parkas, tik jie išdėstyti miestų pakraščiuose, todėl mažiau krenta į akis jų svečiams. Tai alternatyva kainoms jautresniems ir praktiškesniems miesto gyventojams“, – aiškino jis.
Šiuo metu dėl patalpų ploto nuomos yra sudarytos sutartys ir ketinimų protokolai su buitinės technikos, žaislų, avalynės, drabužių, namų tekstilės parduotuvėmis, restoranu.
„Prekybos parkuose kuriasi žemų kainų (bet ne išparduotuvių) prekybininkai, kurių veiklai reikia didesnių plotų, nereikalingas brangus įsirengimas, pirkėjai atvyksta rečiau, bet dėl didesnių pirkinių. Dažniausia juose sutinkamos elektronikos prekių, drabužių, batų, žaislų, laisvalaikio ir sporto parduotuvės. Per pastaruosius keletą metų, Lietuvoje ėmė sparčiai plėstis tarptautiniai tinklai, kurių sąnaudų struktūra leidžia pasiūlyti gerokai žemesnes kainas, todėl jie kuriasi atitinkamose kaimynystėse vengdamos brangiai įrengtų parduotuvių alėjų ir prekių ženklų šalia.
Prekybos parkuose pirkėjų trauka generuojama ne inkarinių nuomininkų, bet asortimentų struktūra. Nėra dengtos parduotuvių gatvės, kuria reiktų vedžioti pirkėjus arba kasdieniais lankytojais užtikrinti srautą. Kiekvienas nuomininkas yra savo asortimento inkaras“, – 15min komentavo L.Mituzas.
Projektinių pasiūlymų viešas svarstymas su visuomene vyks balandžio 1 dieną.
Registrų centro duomenimis, bendrovės „Novatoriai“ akcininkai yra Manvydas Šmigelskas, Aušrys Žukauskas ir bendrovė „LT žemė“, kurią valdo Zigmas Žukauskas.
