Iš 44 tarybos narių už koncesijos sutartį balsavo 33, prieš – 3, susilaikė – 7.
Šių metų vasarį taryba jau buvo pritarusi 79,9 mln. eurų vertės koncesijos sutarčiai, tačiau tada keblumų iškilo Vyriausybei nusprendus dėl užsitęsusių derybų nurėžti skirtą europinį finansavimą, apie 30 mln. eurų.
Pagal turimą planą daugiafunkcis kompleksas užims 22 hektarus žemės ant Šeškinės kalno, o bendra projekto vertė su PVM sieks 93,2 mln. eurų (be PVM 87 mln. eurų). Tiesa, 25 metus nuo objekto pastatymo koncesininkui kasmet mokant po 4,614 mln. eurų iš viso suma pasieks beveik 156 mln. eurų.
PLAČIAU APIE KONCESIJOS SUTARTĮ SKAITYKITE ČIA: Nacionalinio stadiono finansavimas: be konkurso ir kvietimų bankams, bet su 6 proc. grąža
Kompleksą su UEFA standartus atitinkančiu futbolo stadionu, sporto aikštynais ir kitais objektais statyti turėtų konkursą laimėjusi koncerno „Icor“ valdoma bendrovė „Axis industries“, kompleksą valdys „Kauno arena“.
Po derybų, kurios buvo baigtos šių metų rugsėjo 30 dieną, prie projekto prisijungė privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap“.
Tikimasi stadioną pastatyti per ketverius metus, iki 2023 metų.
Sutarties pasirašymas – vasarį
Prieš tarybos posėdį Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis žurnalistams sakė, kad kitą dieną, ketvirtadienį, turi susirinkti daugiafunkcio komplekso įgyvendinimo komisija, kurioje dalyvaus ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai.
„Toliau tęsime darbus su šiuo projektu. Tie darbai susiję su galutinio pasiūlymo gavimu, įsigaliojimo sąlygų įvykdymu ir numatomu sutarties pasirašymu kitais metais“, – kalbėjo jis.
Sutartį tikimasi pasirašyti 2020 metų vasario pradžioje.
P.Poderskis į kritiką, kad buvo pasirinktas „BaltCap“ atkirto, jog „yra daug suinteresuotų priešinga projekto baigtimi“.
„Savivaldybė, taip, paskolą galėtų gauti iš banko, tačiau projektui ne, nes projektas yra labai rizikingas. Nors bankai galėtų paskolinti panašaus dydžio sumą savivaldybei, pati pasiskolinta suma stadiono nepastato. Banko paskola neužtikrina, kad galėtume žaisti UEFA IV kategorijos stadione 2023 metais. Tai užtikrina rizikos perdavimas privačiam kapitalui, kas natūraliai kainuoja“, – kalbėjo miesto administracijos direktorius.
Pasak Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, pasirašius sutartį koncesininkas yra įsipareigojęs perduoti stadioną po trejų metų, po sutarties pasirašymo.
Tarybos kritika finansavimui
Artūras Zuokas savo pasisakymą pradėjo skaidre, kurioje buvo užrašyta „Šimašiaus nuodėmių evangelija“.
„Nacionalinis stadionas turėjo būti atidarytas 2018 metų liepos 6-ąją. Niekas per tą laiką nepasikeitė, tačiau kažkas stadioną nusprendė statyti kitaip. Be abejonės, tas kažkas yra miesto vadovas“, – aiškino A.Zuokas.
„Ačiū už tokį įdomų pristatymą“, – užbaigė A.Zuoko pasisakymą R.Šimašius.
Žilvinas Šilgalis tikino, kad už sumą, kurią miestas skirs Nacionaliniam stadionui, galima būtų pastatyti 10 skirtingų sporto objektų skirtingose Vilniaus vietose.
„Ką stato savivaldybė už 100 mln. eurų? Vaikų darželį, kultūros centrą, biblioteką. Ar tas projektas yra racionalus ir naudingas vilniečiams? Jis naudingas verslo struktūrai“, – sakė jis.
Vincas Jurgutis prisiminė, kad jau ne kartą savivaldybė grįžta prie to paties klausimo.
„Visa propaganda, kuri vyksta aplinkui, mane stebina. Kalbama apie projektą, lyg jis buvo sugalvotas prieš mėnesį. Nueitas ilgas kelias. Besiklausant kritikų, juokinga klausytis kaltinimų merui ar kitiems dėl dalykų, kurie nesusiję su projektu. O todėl, kad nėra prie ko prikibti“, – sakė jis.
Tiesa, V.Jurgutis pripažino, kad jam iki galo nepatinka toks finansavimo modelis, kuris buvo pasirinktas.
„Iki statybų pabaigos galėsime apsispręsti, ar jis mums tinkamas, ar rasime lėšų“, – iš savivaldybės tarybos posėdžių salės tribūnas kalbėjo jis.
S.Skvernelis: tegul vertina ir patys vilniečiai
Premjeras Saulius Skvernelis nesiima vertinti Vilniaus savivaldybės svarstomos beveik 156 mln. eurų vertės daugiafunkcio komplekso su futbolo stadionu koncesijos sutarties, tačiau Vyriausybė savo įsipareigojimus dėl šio projekto finansavimo turės įgyvendinti.
„Miesto savivaldybės sprendimą, tegul vertina ir patys vilniečiai, ir taryba šitą visą sumą. Mes kaip Vyriausybė, matyt, savo įsipareigojimą stadiono arba daugiafunkcio centro statybai privalėsime įgyvendinti. Savo dalį tomis pačiomis sąlygomis kurios buvo“, – trečiadienį žurnalistams Vilniuje sakė S.Skvernelis, kurį cituoja BNS.
Prieš tarybos posėdį R.Šimašius tikino negirdėjęs šių S.Skvernelio žodžių, todėl nesiėmė jų vertinti.
„Puikiai suprantu, kad daugiafunkcio komplekso statyba buvo ilgas procesas. Jau nekalbu apie 84-us metus, kai buvo pradėta, tuo metu gimę futbolininkai jau ir karjerą baigę, o dabar penketą metų vyksta diskusijos teismai ir visą kitą. Atsimenu, kai reikėjo apsispręsti, ar vykdyti tokį projektą, tęsti ar ne. Apsisprendžiau tęsti ir pagerinti projektą dėl to, kad jis yra gyvybingas ir geras“, – įsitikinęs miesto vadovas.
Ne tik stadionas
UEFA IV kategorijos stadionas su futbolo aikšte turės 15 tūkst. vietų, dengtas tribūnas ir kainuos 39,2 mln. eurų.
Be jo, taip pat numatyti 56 tūkst. kv. m dydžio objektai neformaliojo ugdymo veiklai: po stogu įsikurs 6 krepšinio aikštelės, meninės gimnastikos salė, sportinės gimnastikos salė, bokso, imtynių ir fizinio pasirengimo salė, administracinės patalpos. Lauke numatytos dar 3 futbolo aikštės, atitinkančios UEFA standartus, ir lengvosios atletikos stadionas pagal IAAF standartus.
Šalia viso šito komplekse atsiras vietos kultūros ir ugdymo centrui bei bibliotekai, 300 vietų vaikų darželiui ir dešimties salių Nacionaliniam sporto muziejui.
Konsorciumą, laimėjusį daugiafunkcio komplekso konkursą, sudaro „Axis Industries“, kuri rūpintųsi stadiono statybomis ir vystymu, „Kauno arena“, kuri konsultuotų stadiono operavimo klausimais, architektas Damonas Lavelle (Didžioji Britanija), atstovaujantis tarptautinei architektų kompanijai „Populous“, projektuojančiai UEFA stadionus, ir Lietuvos kompanija „Cloud architektai“. Prie jų prisideda ir „BaltCap“ – didžiausias Baltijos šalyse fondų valdytojas.
Savivaldybė valdys tik darželį ir bendruomenės centrą, Vyriausybė – sporto muziejų, o likusią dalį – koncesininkas. Vyriausybė įsipareigojusi nupirkti 15 kalendorinių dienų renginiams ar jų pasiruošimui, o savivaldybė turės pirmumo teisę išsinuomoti objektą, pvz., „Žalgirio“ rungtynėms.
