„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Vilnius vėl priešinamas su Kaunu: ar tikrai sostinėje išduodama 5 kartus daugiau nelegalių statybos leidimų?

Kaune išduodama penkis kartus mažiau neteisėtų statybos leidimų negu Vilniuje. Tai laidoje „LRT forumas“ pareiškė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vadovė Eglė Kuklierienė. Nekilnojamojo turto specialistų nuomone, tokie skaičiai nebūtinai atspindi realybę.
Kauno pilis ir Gedimino pilis Vilniuje
Kauno pilis ir Gedimino pilis Vilniuje / 15min montažas

„Mes matome vieną problemą – Kaune išduodama 5 kartus mažiau neteisėtų statybos leidimų negu Vilniuje. Ne mes turime eiti pas merą, o meras paklausti, ar savivaldybės išduotas statybos leidimas bus teisėtas“, – LRT televizijos žurnalisto Edmundo Jakilaičio diskusijų laidoje „LRT forumas kalbėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos laikinoji vadovė E.Kuklierienė.

15min Statybos inspekcijos paprašė pateikti tokią statistiką įrodančius duomenis. Vilniuje iš tiesų išduodama daugiau statybos leidimų, todėl ir pažeidimų daugiau. Tiesa, laikinoji Statybų inspekcijos vadovė kalbėjo apie 2017 metų pirmąjį pusmetį. Per šį laikotarpį Vilniuje išduota 1694 statybą leidžiantys dokumentai, o Kaune – 932.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Eglė Kuklierienė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Eglė Kuklierienė

Pažeidimų daugiau ten, kur daugiau tikrina

Tačiau Inspekcijos atstovas spaudai Albinas Keturka tikina, kad Inspekcija netikrina visų išduodamų statybos leidimų – to padaryti būtų tiesiog neįmanoma.

„Dalis patikrinimų yra planiniai, kita dalis patikrinimų atliekama pagal gautus skundus ir pranešimus. Todėl, analizuojant pažeidimus neteisėtai išduodant leidimus atskirose savivaldybėse, reikėtų vertinti ne išduotų leidimų santykį su išduotais neteisėtai, o patikrintų leidimų santykį su išduotais neteisėtai“, – teigė jis.

Per šių metų pirmąjį pusmetį Statybos inspekcija patikrino 54 Vilniaus miesto savivaldybės išduotų statybos leidimų teisėtumą ir nustatė, kad 16 iš jų išduota neteisėtai. Kaune per tą patį laikotarpį patikrinti 47 miesto savivaldybės išduoti leidimai ir nustatyta, kad 3 išduoti neteisėtai.

Vilniuje pažeidimų lygis siekia 30 proc., Kaune – 6 proc.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./„3 Burės“ statybų pradžios kapsulės įkasimo renginys
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./„3 Burės“ statybų pradžios kapsulės įkasimo renginys

Statistiką palygino su tėvystės testu

Nepriklausomas nekilnojamojo turto analitikas ir konsultacijų bendrovės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius šią VTPSI pateiktą statistiką lygina su kitokia statistika: „kas ketvirtas tėvas augina ne savo vaiką“.

„Čia neteisingai daromos išvados, nes visų pirma tėvystės testo dažniausiai kreipiasi tie, kurie turi pagrįstų abejonių ar įtarimų. Todėl negalima DNR tyrimų statistikos sutapatinti su visa populiacija, nes tyrimų imtis nėra adekvati visai populiacijai“, – ironizavo analitikas.

Anot jo, statybų leidimo teisėtumo statistiką reikėtų analizuoti aptiktų neteisėtų leidimų santykyje su visais išduotais leidimais.

„Vilniuje – 54, Kaune – 47. Šie objektai atrinkti iš sistemos, kuri, VTPSI teigimu, ieško anomalijų ir informuoja apie įtartinus atvejus, bei per skundus“, – teigė jis.

„Citus“ nuotr./Arnoldas Antanavičius
„Citus“ nuotr./Arnoldas Antanavičius

Jo skaičiavimais, skaičiuojant neteisėtų leidimų santykį nuo visų išduotų statybos leidimų, situacija apsiverčia Kauno nenaudai. Tokiu atveju Vilniuje pažeidimų lygis siekia 3,2 proc., Kaune – 5 proc.

„Man tai sako, kad Vilniuje situacija su statybos leidimais yra tvarkingesnė. Ir tai kaip ir logiška, nes žinant Kauno rinką, ten daug dažniau esu girdėjęs, kad vienas ar kitas plėtotojas bando ieškoti įvairių spragų, įstatymų apėjimų ir t.t.“, – komentavo A.Antanavičius.

„Realdata“ vadovo nuomone, Statybos inspekcijos siūlymas statistiką skaičiuoti tik nuo patikrinimų skaičiaus nėra teisingas ir parodo iškreiptą situaciją – esą 30 proc. Vilniaus savivaldybės išduotų leidimų yra neteisėti, kai realiai 3,2 proc. išduotų leidimų sukelia įtarimų, o neteisėtai išduoti leidimai sudaro 0,9 proc. nuo visų išduotųjų.

Inspekcija galėtų daugiau konsultuoti, o ne bausti

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius irgi atsargiai vertina Inspekcijos pateiktą statistiką. Be to, jo nuomone, nereikėtų suplakti į vieną katilą visų paskirčių – komercinės (biurai, sandėliai), gyvenamosios (namai, daugiabučiai) – pastatų.

„Iš atsakymo nematyti, ar čia imami palyginami dalykai. Gali būti, kad tiesiog projektai skirtingi ir statybos sudėtingumo lygis skiriasi. Vilniuje projektai gali būti sudėtingesni – daugiau daugiabučių, kompleksiškai vystomų projektų, kurie yra saugomose, kultūros paveldo zonose. Yra daugiau aspektų, kuriuos reikėtų įvertinti ir tai sukuria prielaidas sudėtingesniems vertinimams“, – sakė LNTPA vadovas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Mindaugas Statulevičius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Mindaugas Statulevičius

M.Statulevičius abejoja ir griežtomis Inspekcijos išvadomis, mat, jo nuomone, reikėtų į situaciją pažvelgi plačiau – lyginti ankstesnius metus, pažvelgti į patikrinimų ir nustatytų pažeidimų dinamiką.

„Toks pjūvis – penki kartai – paimtas iš konteksto ir tokią statistiką vertinčiau atsargiai. Kita vertus, pažeidimas ne visada yra lygus pažeidimui. Lietuvoje yra taip, kad kartais kokia nors gramatinė klaida ar kitas dalykas gali būti specialisto traktuojamas kaip pažeidimas, todėl projektai dėl to grąžinami, atmetami, teikiami taisyti. Todėl reikia tikrai žinoti, ar yra lyginami palyginami dalykai“, – 15min komentavo jis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Sostinės Raitininkų gatvėje griaunamas „Šarūno“ viešbutis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Sostinės Raitininkų gatvėje griaunamas „Šarūno“ viešbutis

M.Statulevičiaus teigimu, dabar galioja tvarka, kad prieš savivaldybei išduodant statybą leidžiantį dokumentą, Inspekcija prieš tai jo neturi patvirtinti. Jo įsivaizdavimu, Statybos inspekcija turėtų tapti ne tik baudžiančia, bet daugiau konsultuojančia įstaiga. Tačiau čia kyla žmogiškųjų išteklių klausimas – jei visi 1694 projektų būtų atėję konsultacijai į Inspekciją, įstaiga jų visų negalėtų priimti.

„Reikėtų rasti modelį, kad Inspekcija taptų ne tik baudžiamoji, bet ir konsultacinė tarnyba. Kaip gerą pavyzdį galėčiau paminėti Kultūros paveldo departamentą, kuris tapo labiau konsultuojančia institucija negu vien baudžiančia ir surašinėjančia aktus. Konsultavimo stadija galėtų užkirsti kelią spekuliacijoms ir vertinimams, nes dabar tokiems dalykams palikta gana nemažai erdvės. Inspekcijos įsitraukimas pradiniame etape galėtų būti vertingas“, – įsitikinęs M.Statulevičius.

Inspekcija leidimų išdavimo procese nedalyvauja

Vadovaujantis Statybos įstatymu, statybos leidimus paprastai išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Norint gauti statybą leidžiantį dokumentą, savivaldybės administracijai reikia pateikti prašymą, statinio projektą ir kitus privalomus Statybos įstatyme nurodytus dokumentus.

Advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ partneris advokatas Deivis Valiulis atkreipia dėmesį, kad Statybos inspekcija statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūrose nedalyvauja. Ji vykdo valstybinę statybos priežiūrą, t.y. tikrina statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą, o nustačiusi pažeidimus kreipiasi į teismą dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo.

Inspekcija statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą tikrina pagal savo metinius veiklos planus, taip pat viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir kt. skundų ar pranešimų pagrindu.

Advokatų kontoros „Triniti“ nuotr./Advokatas Deivis Valiulis
Advokatų kontoros „Triniti“ nuotr./Advokatas Deivis Valiulis

Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 metais išdavė 3112 statybą leidžiantį dokumentą, iš kurių 55 pažymėti negaliojančiais, per devynis 2017 metus mėnesius – 2112, iš kurių 6 pažymėti negaliojančiais.

Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės administracijoje 2016 metais buvo išduoti 2729 statybą leidžiantys dokumentai, iš jų 29 pažymėti kaip negaliojantys (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. išduoti 1185 statybą leidžiantys dokumentai, iš kurių tik 1 pažymėtas negaliojančiu). Nors pagal Statybos įstatymą statybą leidžiančių dokumentų apskaitą ir statistines ataskaitas tvarko šiuos dokumentus išduodančios institucijos, tačiau viešai savivaldybių interneto svetainėse skelbiama informacija nėra informatyvi arba informacija išvis neskelbiama.

„Viešai skelbiamos statistinės informacijos apie tuos atvejus, kuomet teismai panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, praktiškai nėra, „Infostatyboje“ viešai skelbiami tik pagrindiniai duomenys apie statybą leidžiantį dokumentą (data, numeris, adresas ir pan.) bei papildomai nurodoma – galiojantis jis ar ne. Tuo tarpu statybą leidžiančio dokumento galiojimas gali būti panaikinamas tiek jį išdavusios institucijos sprendimu, tiek teismo sprendimu. Vadinasi, vienareikšmiškai teigti, kad visi negaliojantys statybą leidžiantys dokumentai yra teismo panaikinti, negalima“, – pastebi advokatas D.Valiulis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs