VMI apsigalvojo: po paviešintų deklaracijų pradėjo su A.Landsbergiene siejamos bendrovės tyrimą

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) imasi su Austėja Landsbergiene siejamos bendrovės „Knowldege Investment“ (buv. „Krajama“) mokestinio tyrimo. Tai 15min patvirtino VMI atstovė Rūta Asadauskaitė. Bendrovę įsigijęs fondas įtaria, kad VMI yra spaudžiama politinių jėgų.
Austėja Landsbergienė
Austėja Landsbergienė / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Primename, kad bendrovė „Krajama“ su žemės sklypu Seimo nario Gabrieliaus Landsbergio sutuoktinės Austėjos Landsbergienės įkurtų Karalienės Mortos mokyklos bei darželio „Vaikystės sodas“ statybai Kalnėnų mikrorajone buvo įsigyta už vieną eurą. „Valstiečiai“ darė prielaidą, kad šis sandoris yra neteisėtas. Todėl valdančioji partija kreipėsi į FNTT ir VMI.

Dar praėjusią savaitę teigė, kad jokio tyrimo nedaro, o pirmadienį jau gavome informaciją apie pradėtą tyrimą. Mokesčių inspekcija, matyt, sulaukusi skambučio, apsigalvoja per savaitgalį, – dėstė Š.Stepukonis.

Viskas staiga apsivertė

Dar praėjusią savaitę VMI atstovai 15min tikino nepradėję tyrimo, FNTT atsakė taip pat. Tačiau viskas pasikeitė pirmadienį.

„VMI pradėjo mokestinį UAB „Knowldege Investment“ tyrimą. Šios įmonės mokestinis tyrimas yra atliekamas pirmą kartą“, – trečiadienį patvirtino VMI atstovė R.Asadauskaitė.

Jos komentare teigiama, kad „inspekcija, siekdama įsitikinti, kad mokesčių mokėtojai tinkamai deklaruoja ir moka mokesčius, VMI vertina visus gaunamus faktus apie mokesčių mokėtojus, t. y. mokesčių mokėtojų deklaruojamus bei iš trečiųjų šaltinių gaunamus duomenis, viešai pasirodžiusią informaciją žiniasklaidoje, kitų mokesčių mokėtojų pateiktus duomenis apie galimą mokesčių vengimą ir pan“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Valstybinė mokesčių inspekcija
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Valstybinė mokesčių inspekcija

Todėl išanalizavusi turimus duomenis, VMI priėmė sprendimą pradėti mokestinį tyrimą, „kad įsitikintų, jog įmonė tinkamai vykdo savo mokestines prievoles“.

Pareikalavo tik originalų

VMI pareikalavo bendrovės PVM ir Pelno mokesčio ataskaitos už 2018 metus. Būtent tais metais ir įvyko vieno euro sandoris, kai „BaltCap“ fondas sudarė sandorį su A.Landsbergiene.

„Mes pateiksime visus dokumentus, kaip reikalaujama, tačiau tais metais nei PVM mokėta, nei pelno mokestis, nes bendrovė neturėjo jokių pajamų“, – 15min tvirtino „BaltCap“ fondo partneris Šarūnas Stepukonis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Šarūnas Stepukonis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Šarūnas Stepukonis

Jis stebėjosi staigiu VMI apsigalvojimu. „Dar praėjusią savaitę teigė, kad jokio tyrimo nedaro, o pirmadienį jau gavome informacija apie pradėtą tyrimą. Labai keista, kai Mokesčių inspekcija, matyt, sulaukusi skambučio, apsigalvoja per savaitgalį“, – dėstė Š.Stepukonis.

„Valstiečiai“ įtarė apsimestinį sandorį

Į švietimo įstaigas investuojantis fondas „BaltCap“ statė A.Landsbergienės mokyklą ir darželį. Tam fondas 2018 m. įsigijo žemę, kurią su nauja bendrove ir pardavė už eurą A.Landsbergienei.

„Pati bendrovė neturėjo jokios vertės, tačiau turėjo žemės sklypą ir finansinių įsipareigojimų. Čia net sunku būtų išvengti mokesčių, nes tiesiog nebuvo jokių pajamų iki pernai lapkričio, kai pradėta mokėti nuoma“, – kalbėjo „BaltCap“ partneris.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga anksčiau kreipėsi į VMI ir FNTT su įtarimais, kad „sandoris turi apsimestinio sandorio požymių ir galimai neatitinka jo rinkos vertės“. Todėl VMI prašyta atlikti mokestinį tyrimą, kartu įvertinant, ar sandorio vieno euro kainos nustatymas nebuvo pasirinktas siekiant išvengti mokesčių mokėjimo valstybei.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Karalienės Mortos mokykla
Luko Balandžio / 15min nuotr./Karalienės Mortos mokykla

Anot „valstiečių“, tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog UAB „Krajama“ turėjo įsiskolinimų, kurie mažino jos perleidimo sandorio vertę, prašoma įvertinti, ar skolinimosi sandoriai nebuvo dėl dar nežinomų priežasčių atlikti vien tam, kad skolinimosi būdu būtų perkeltos lėšos iš vienos A.Landsbergienės valdomos įmonės į kitą jai priklausančią įmonę, taip dirbtinai sumažinant UAB „Krajama“ akcijų vertę prieš jos akcijų pardavimo sandorį“.

Š.Stepukonis: „Tyrimas bus vertinamas politikų“

„BaltCap“ partneris Š.Stepukonis teigė, kad Karalienės Mortos ir darželio statybų projektas vyko pagal klasikinį PPP metodą, tik šiuo atveju susitarime dalyvavo privati bendrovė.

„Tokį patį projektą mes dabar darome Kauno rajone, kur statysime mokyklas. Tik ten rajono savivaldybė bendrovę perdavė ne už eurą, o už dyką“, – pastebėjo Š.Stepukonis.

Jis mano, kad VMI tyrimas tęsis ilgai. „Iki rinkimų jis tikrai nesibaigs, o visą šį laiką tyrimas gali būti eskaluojamas politikų“, – sakė jis.

Kaip investicinio fondo partneris vertina VMI sprendimą pradėti tyrimą? „Mes gerbiame šią instituciją, tačiau laiko linija, kai apsisprendžiama pradėti tyrimą per savaitgalį, viską pasako. Ir čia ne jų kaltė“, – mano pašnekovas.

Sprendimas – po paskelbtų deklaracijų

Beje, sutapimas, tačiau VMI tyrimą pradėjo po to, kai pati paviešino politikų ir jų šeimos narių turto deklaracijas praėjusį trečiadienį. Tada skelbta, kad trečioje vietoje pagal turimą turtą atsidūrė A.Landsbergienė, kuri asmeniškai deklaravo 13 mln. eurų turtą, o kartu su vyru Gabrieliumi Landsbergiu valdomas turtas sudaro 14,5 mln. eurų, tai yra beveik 8 kartus daugiau nei prieš metus, kai bendras deklaruotas turtas siekė 1,87 mln. eurų.

Praėjusią savaitę G.Landsbergis 15min per atstovę paaiškino, kodėl taip staiga padidėjo deklaruojamo turto vertė.

Pernai G.Landsbergio žmonos A.Landsbergienės verslas ėmė paskolą naujos mokyklos statybai ir dėl to reikėjo įvertinti akcijų vertes.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Austėja Landsbergienė ir Gabrielius Landsbergis
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Austėja Landsbergienė ir Gabrielius Landsbergis

„Prieš imant paskolą naujos mokyklos statybai 2019 m., buvo privalomas reikalavimas įvertinti įmonių akcijų vertę. Kas ir buvo padaryta – ši akcijų vertė atsispindi A.Landsbergienės turto deklaracijoje, tačiau verslo finansiniai įsipareigojimai yra dar didesni, šiuo metu siekiantys 20 mln. eurų.

Kaip jau buvo skelbta viešai, 2019 metų rugpjūtį A.Landsbergienė padidino motininės įmonės „Kibirkštis“ įstatinį kapitalą iki 12,6 mln. Eur. Įstatinis kapitalas padidintas ne piniginiu įnašu, o įnešant „Vaikystės sodo“ ir „Karalienės Mortos mokyklos“ akcijas verslo vertintojų nustatyta akcijų rinkos verte“, – teigta paaiškinime.

Apie bendrovės „Krajama“, kurios vienintelė akcininkė buvo A.Landsbergienė, veiklą ėmė kalbėti LVŽS atstovės Agnės Širinskienės vadovauta Seimo laikinoji tyrimo komisija. Ji Konstitucinio Teismo buvo pripažinta neteisėta.

Beje, trečiadienį Karalienės Mortos mokykla paskelbė, kad kreipsis į teismą dėl Seimo nario Ramūno Karbauskio vykdomo politinio persekiojimo, šmeižto bei sąmoningo dalykinės reputacijos menkinimo.

„Seimo narys Ramūnas Karbauskis šiandien paskleidė šmeižikišką ir bendrovės dalykinę reputaciją menkinančią informaciją. Tai nebe pirmas kartas, kai sąžiningai ir skaidriai veikianti bendrovė yra „valstiečių“ pirmininko ir jo pavaldinių įtraukiama į nuolatinę šmeižto ir politinio persekiojimo kampaniją. Todėl šiandien nutarėme rengti ieškinį ir kreiptis į teismą dėl šio politiko atsakomybės ir finansinės žalos už žeminamą dalykinę reputaciją atlyginimo.“, – komentuoja UAB Karalienės Mortos mokykla direktorė Jurgita Busilienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų