„Paties projekto esmė – panaikinti reikalavimą pasiūlyti papildomas finansines priemones tam, kad valdyti riziką, kadangi rinka tokių produktų, kaip paaiškėjo įgyvendinus įstatymą (pernai liepą – BNS), nesiūlo ir apskritai atsisako suteikti paskolas užsienio valiuta, taigi Seimo nario S.Jakeliūno parengtam projektui pritariame“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
Jo teigimu, taip pat atsisakoma S.Jakeliūno siūlomos nuostatos, jog kredito užsienio valiuta sutartis gali būti sudaroma tik valiuta, kuria kredito gavėjas gauna pajamas.
Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius sakė, kad centrinis bankas iš esmės pritaria parengtam Vyriausybės nutarimo projektui, nors jis ir išsakė pastabų dėl galimų pokyčių veiksmingumo.
„Bankai buvo iš esmės sustabdę emigrantų kreditavimą, pateiktas projektas tikrai turėtų tą problemą išspręsti“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo T.Garbaravičius.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ S.Jakeliūnas siūlo numatyti išlygas, kad emigrantai, gaunantys pajamas svarais sterlingų ar kita valiuta ir besiskolinantys eurais, nebūtų vertinami kaip imantys paskolą užsienio valiuta.
„Tikslas, kad išvykę lietuviai, emigrantai, galėtų kurtis Lietuvoje (...) Nepaisant to, kad teoriškai galima skolintis užsienio valiuta, bet reikalaujamos rizikos draudimo priemonės yra praktiškai neįgyvendinamos. Tai, kad būtų sudarytos galimybės nevertinti skolinimo eurais jiems (emigrantams – BNS) kaip skolinimo užsienio valiuta“, – BNS sakė S.Jakeliūnas.
Finansų ministerija siūlo sustiprinti vartotojų apsaugą numatant, kad kredito gavėjas, sudaręs kredito užsienio valiuta sutartį, turėtų teisę nemokamai konvertuoti kredito sutarties valiutą ne tik į eurus (kaip siūlo S.Jakeliūnas), bet, jeigu dėl to susitarė kredito sutarties šalys, ir į kitą kredito sutartyje nurodytą sutartą valiutą.
Pasak S.Jakeliūno, sprendimas dėl minėtų klausimų Seime turėtų būti priimtas dar pavasario sesijoje, bet pakeitimai įsigalioti galėtų ir vėliau, galbūt nuo kitų metų pradžios.
Pernai liepą Lietuvoje pradėtas taikyti naujas būsto paskolų rinkos reguliavimas –Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymu į Lietuvos teisę perkelta vadinamoji Būsto kredito direktyva.
Lietuvos banko teigimu, dėl didesnės rizikos vartotojui atskirai reglamentuotos ir būsto kredito užsienio valiuta sutartys, pagal kurias kredito valiuta yra kita nei jo gavėjo pajamų ar gyvenamosios šalies valiuta. Kitaip tariant, būsto paskola eurais emigrantui, pajamas gaunančiam ne eurais, laikoma kreditu užsienio valiuta ir galioja papildomi vartotojų apsaugos reikalavimai, įskaitant ir banko pareigą pasiūlyti žmogui priemonę valiutos rizikai valdyti.
Tokia priemonė turi būti suprantama vartotojui, pavyzdžiui, didesnė kredito palūkanų norma, už kurią valiutos kurso pasikeitimo riziką prisiimtų pats paskolos davėjas, tačiau pagal įstatymą vartotojas neprivalo pasinaudoti tokia priemone.
