Vyriausybė mano, kad tai padėtų mažinti emigraciją, gerinti demografinę šalies situaciją bei stiprinti regionus. Tačiau analitikai abejoja – parama norintiems gyventi tik regionuose yra klaidingas žingsnis, nes tai aktualiau didmiesčiuose besikuriančioms jaunoms šeimoms.
Jau numatė milijonus
Ši parama negarantuoja, kad jaunos šeimos pasiliks regionuose, ir juolab kad į juos atvyks gyventi šeimos iš didmiesčių ar grįš emigrantai, – mano A.Antanavičius.
Šiuo metu valstybės parama būstui įsigyti jaunoms šeimoms gali būti teikiama tik vertinant pajamas ir turtą. Teigiama, kad 2016 metais subsidijos iš valstybės iš dalies kompensuoti būsto paskolas, buvo skirtos 325 jaunoms šeimoms, panaudota apie 1,2 mln. eurų. Pernai parama buvo skirta 407 jaunoms šeimoms ir panaudota apie 1,5 mln. eurų.
Ministerija siūlo subsidiją būsto kredito daliai apmokėti skirti šeimoms iki 35 metų. Jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų, būtų suteikiama 15 proc. dydžio subsidija būsto kreditui padengti, auginančioms vieną vaiką – 20 proc., du – 25 proc., tris ir daugiau vaikų – 30 proc. subsidija.
Taip pat siūloma nustatyti iki 87 tūkst. eurų būsto kredito sumą, nuo kurios skiriamos minėto dydžio subsidijos. Kartu siūloma leisti iki 15 proc. būsto kredito sumos panaudoti žemės sklypui pirkti, o subsidiją – pradiniam įnašui padengti.
Jauna šeima turėtų grąžinti subsidiją, jeigu būstas būtų parduotas ar perleistas kito asmens nuosavybėn per pirmus 10 metų nuo turto įsigijimo.
Nepateko Druskininkai, Trakai ir Neringa
Projekte numatytos ir išimtys. Į paramą negalėtų pretenduoti tie, kurie pirktų būstą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Druskininkų, Neringos ir Trakų miestuose, taip pat dalyje Palangos miesto.
Šiemet paramai numatyta 2 mln. eurų – planuojama suteikti subsidiją 135 jaunoms šeimoms, 2019 metų poreikis – 8,76 mln. eurų (590 jaunų šeimų), 2020 metų poreikis – 8,15 mln. eurų (548 jaunoms šeimoms).
Projektą Seime numatoma svarstyti šių metų kovą, o įsigalioti jis turėtų nuo liepos 1 dienos.
„Šių metų kovo 12 dieną Vyriausybės tarpinstituciniame pasitarime Europos teisės departamentas papildomai pateikė pastabas. Pirmoji pastaba, kad jaunos šeimos pageidaujančios šeimos finansinę paskatą pirmam būstui turi neturėti nuosavo būsto ne tik Lietuvos respublikoje, bet ir užsienio valstybėse. Į tai buvo atsižvelgta ir tai būtų sprendžiama per turto deklaravimą prieš prašant paramos“, -Vyriausybės posėdyje sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Šiauliai išimtimi netaps
Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius posėdyje iškėlė Šiaulių klausimą, kurie nepatenka į sąrašą, nors tai, jo nuomone, yra vienas sparčiausiai mažėjančių Lietuvos miestų.
„Matau, kad pataisytas projektas ir dalis Šiaulių miesto nepatenka, tai labai svarbus Šiaurės Lietuvos miestas ir ta paskata labai sveikintina, ir labai reikalinga tokiam miestui“, – sakė jis, pasiūlęs, kad paramą galėtų visos jaunos šeimos Šiauliuose. Tačiau tuo suabejojo premjeras – geografinių išimčių šiuo atveju negali būti.
L.Kukuraitis pažymėjo, kad naujas įstatymas ir paskata remti regionus nepanaikina šiuo metu galiojančios tvarkos.
„Remti remti regionus yra politinis įsipareigojimas. Klausimas, kas yra regionas, Šiauliai yra regionas ar ne. Šiuo atveju visuose miestuose galioja paramos būstui įstatymas ir šeimos, kurios gauna mažas pajamas, jos gali gauti kreditą egzistuoja ir toliau egzistuos. Mažesnes pajamas turinčios šeimos ir didžiuosiuose miestuose gali gauti kreditą“, – posėdyje kalbėjo L.Kukuraitis.
Patirties semiasi iš užsienio
Projekte nagrinėjama ir užsienio šalių patirtis. Pavyzdžiui, Airijoje, asmenys arba šeimos, įsigyjančios pirmąjį būstą, turi teisę reikalauti grąžinti pajamų mokestį, sumokėtą per praėjusius 4 metus. Tačiau, perkamas būstas turi būti naujos statybos ir nė vienas šeimos narys iki kreipimosi dėl būsto paskolos negali būti turėjęs būsto nuosavybės teise. Taip pat paskola turi dengti mažiausiai 70 proc. paskolos. Be to, perkantiems pirmąjį būstą paskolos teikiamos su sumažintomis palūkanų normomis.
Jungtinėje Karalystėje taikoma „Help to buy“ (liet. parama būsto įsigijimui) programa. Pagal ją pirmąjį būstą planuojantiems asmenims, atsidariusiems specialią banko sąskaitą ir kaupiantiems pinigus pirmajam būstui įsigyti, Vyriausybė teikia finansinę pagalbą – sukaupus ne mažiau kaip 200 svarų, valdžia papildomai perveda 50 svarų. Maksimali išmoka – 3 tūkst. svarų.
Taip pat šalies valdžia gali padengti ir dalį paskolos, jei perkamas pirmas būstas. Vyriausybė asmeniui arba šeimai skolina iki 20 proc. būsto kainos, 5 proc. būsto kainos žmonės turi turėti patys, o likusią dalį turi padengti bankas. Pirmus penkerius metus nuo Vyriausybės paskolintos 20 proc. sumos nėra mokamas paskolos mokestis.
Nutarime įvertinta ir Naujoji Zelandija, kur Vyriausybė subsidijuoja mažas pajamas gaunančius asmenis, atleisdama juos nuo mokesčių. Paramos dydžiai skiriasi ir yra vertinamos žmonių pajamos, tačiau įsigyjamas būstas negali būti didesnis nei 175 kv. metrų ploto.
Analitikai: sprendimas – trumparegiškas
Įstaigos „Realdata“ vadovas ir analitikas Arnoldas Antanavičius griežtas – jo vertinimu dabartinis paramos būsto įsigijimui projektas yra trumparegiškas ir iš esmės nieko nesprendžiantis – bus tik sugaištas laikas ir netikslingai panaudoti pinigai.
„Ši parama negarantuoja, kad jaunos šeimos pasiliks regionuose, ir juolab kad į juos atvyks gyventi šeimos iš didmiesčių ar grįš emigrantai. Jei jaunos šeimos matys, kad finansiniu, karjeros ir kitais atžvilgiais daug geriau sieti savo ateitį didmiesčiuose ar užsienyje, tai joms ši subsidija bus visiškai neaktuali. O jei net ir bus pasinaudoję parama, tai turės bent du pasirinkimus – grąžinti gautą subsidiją (po pardavimo), išnuomoti įsigytą turtą ir palaukti tinkamo meto parduoti ir panašiai“, – 15min tikino jis.
Pasak A.Antanavičiaus, šia subsidija valdžia regionų mažėjimo problemos niekaip neišspręs. Be to, jis mano, kad dabartinis projektas komunikuoja tokią žinią: „lik regione arba emigruok į užsienį“, nes šeimos, norinčios įsitvirtinti didmiesčiuose, paramos negaus.
„Jei žmogus nusiteikęs emigruoti iš regiono, tai ši subsidija jo nesulaikys. Taip pat nepasiūlys įsikurti didmiestyje, kur geresnės karjeros perspektyvos, didesni atlyginimai, bet kartu ir daug sudėtingiau įsigyti pirmą būstą dėl itin didelių kainų, todėl liks tik galimybė dairytis į užsienį. Apmaudu, kad valdžia neturi platesnio mąstymo, daro trumparegiškus sprendimus dėl ko bus prarastas laikas, o iš Lietuvos toliau emigruos žmonės“, – komentavo jis.
Pašnekovas atkreipė dėmesį į planuojamą skirti subsidijos dydį – 15 proc., kuris gali būti skirtas pradiniam įnašui padengti, ko reikalauja atsakingo skolinimo taisyklės. Analitiko teigimu, tokia parama pririšama prie būsto kredito, o ne prie būsto įsigijimo kainos ar vertės, į ką žiūri bankai išduodami kreditus.
„Čia yra didžiausias neapibrėžtumas, nes, priklausomai nuo situacijos rinkoje, nuo perkamo būsto tipo ir taip toliau, bankai gali išduoti ne 85 proc. nuo turto kainos ar vertės, o gerokai mažiau. Bet net jei ir išduos 85 proc. nuo turto kainos ar vertės, tai reiškia, kad jaunoms šeimoms vis tiek reikės nuosavų lėšų pradiniam įnašui dengti.
Dabartinis būsto įsigijimo paramos modelis man labiau panašus į valdžios manipuliavimą, siekiant parodyti, kad jie dirba ir stengiasi dėl regionų, bet ne realų siekį iš esmės spręsti emigracijos problemas“, – aiškino A.Antanavičius.
Gali dar labiau paskatinti emigraciją
Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Inreal“ analitikas Robertas Žulpa mano, kad nauja tvarka iš esmės eliminuos galimybę su valstybės parama būstą įsigyti didžiųjų miestų jaunoms šeimoms. Ir nors naujuoju įstatymu siekiama mažinti emigraciją, gerinti demografinę šalies situaciją bei stiprinti regionus, toks projektas vargiai padės įgyvendinti šiuos tikslus.
„Pagal dabar galiojančią tvarką, didžioji dalis valstybės paramos būstui įsigyti yra suteikiama didžiųjų miestų jaunoms šeimoms, t. y. ten, kur būstas yra sunkiausiai įperkamas ir kur jaunos šeimos gali rasti darbo. Regionuose būstas yra neperkamas ir iš jų vyksta migracija į didžiuosius miestus ar emigracija į kitas šalis ne todėl, jog ten būstas yra neįperkamas, o todėl, jog ten nėra darbo“, – sakė jis.
R.Žulpos nuomone, regionus atgaivinti galėtų naujos darbo vietos ir paskatos ten kurti verslą, kad jaunos šeimos norėtų ten likti gyventi ir turėtų kaip susimokėti už būstą. Tuo tarpu naujasis įstatymas greičiausiai ne tik nesustabdys emigracijos iš regionų bei šalies, bet ir dar labiau gali ją paskatinti.
„Didžiųjų miestų jaunimas, neturėdamas galimybės įsigyti būsto su valstybės parama, gali priimti sprendimą emigruoti į kitas šalis“, – tikino pašnekovas.
Analitiko teigimu, pagal dabar galiojančią tvarką su valstybės parama įsigyjamų būstų skaičius sudaro vos apie 1 proc. nuo visų sandorių, todėl įstatymo pakeitimas įtakos didžiųjų miestų nekilnojamojo turto kainoms ir rinkai neturėtų turėti. Regionuose didelės įtakos kainoms taip pat nesitikima.
„Ir pagal dabar galiojančią įstatymo redakciją jaunos šeimos būstą su valstybės parama gali įsigyti ir regionuose, tačiau jo ten vis tiek nelabai perka“, – apibendrino R.Žulpa.
