Kas kaitina nekilnojamojo turto rinką?
Gerai apmokamų darbo vietų plėtra didžiuosiuose šalies miestuose paskatino nekilnojamojo turto pirkimą. Įtakos tam turėjo ir istoriškai žemos būsto paskolų palūkanos bei infliacijos baimė. Europos centriniam bankui 2021 m. sausio mėnesį paskelbus, kad ir toliau bus vykdoma itin aktyvi skatinamoji politika, kyla natūrali kainų augimo baimė. Tokiame kontekste žmonės nori, kad jų pinigai nenuvertėtų ir yra linkę investuoti į nekilnojamąjį turtą. Savo indėlį įneša ir užsienio šalyse finansinį kapitalą sukaupę išeiviai. Dažnam emigrantui norisi, kad jo sunkiai uždirbti pinigai atneštų ilgalaikę vertę, ir galimybė įsigyti patrauklų būstą natūraliai tampa viliojančia alternatyva. Juolab kad neretas viliasi, jog anksčiau ar vėliau sugrįš į gimtinę. Natūralu, kad, turint pakankamai pinigų, labiau vilioja galimybė grįžti į šiuolaikišką ir patrauklų būstą, o ne į seną daugiabutį, kurio renovacijos planai tarytum atsidūrė amžino įšalo žemėje dėl skirtingų gyventojų finansinių galimybių ir interesų.
Strateginė vieta ir galimybės.
Nereikia būti nekilnojamojo turto rinkos guru, kad suprastum, jog turimo nekilnojamojo turto vertę ir likvidumą didele dalimi lemia patogi geografinė vieta. Ji yra ir didžiausias Kaišiadorių krašto pranašumas. Jau šiandien kaišiadoriečiai Vilnių lengvai pasiekia per valandą, o Kauną per pusvalandį. Vakarų Europos masteliais, tai tikrai trumpas kelionės laikas. Tačiau neilgai trukus ateis diena, kai kelionės į Vilnių ar Kauną dar labiau sutrumpės. Viena vertus, impulsą duos automagistrale virsiantis greitkelis Vilnius–Kaunas, o iš kitos pusės per Kaišiadorių miestą bus nutiesta europinė „Rail Baltica“ vėžė. Tai viena iš stiprybių, kurias įžvelgė Kaišiadorių miesto naujakuriai Valdas (36 m.) ir Audronė (32 m.).
„Dirbu pardavimų atstovu Vilniuje įsikūrusiame „Senukų“ prekybos centre (atstumas nuo namų – apie 61 km), žmona dirba Kietaviškių seniūnijoje įsikūrusioje bendrovėje „Bauwerk Boen“ (atstumas nuo namų – apie 22 km). Kadangi buvau įpratęs į darbą važinėti iš Elektrėnų, o žmonos darbas irgi nėra labai nutolęs, tai mūsų šeimai rinktis būstą Kaišiadoryse pasirodė logiška. Nors esame naujakuriai, tačiau spėjome įsitikinti, kad priėmėme teisingą sprendimą. Kalbant apie ateities perspektyvas, mūsų šeimą džiugina mintis, kad per Kaišiadoris bus tiesiama europinė „Rail Baltica“ vėžė. Pirkdami namą, apie ją dar nežinojome, bet mūsų įsigyto nekilnojamojo turto vertė tik padidės dėl šios galimybės“, – tikina Valdas.
Teigiamą įtaką Valdo ir Audronės būstui turėtų daryti ir Kauno bei Vilniaus regionų vystymasis. Šiuose regionuose plėtrą vykdo garsiausios užsienio šalių ir Lietuvos korporacijos, pavyzdžiui, kovo pabaigoje buvo pranešta, kad prasidėjo pirmojo „Continental“ gamyklos Kauno LEZ plėtros etapo darbai. Bendrovė papildomai investuoja 90 mln. eurų, dvigubina gamyklos pajėgumus, plečia gamyklos plotą ir prie savo komandos kvies prisijungti dar 500 darbuotojų.
Tuo tarpu Vilniaus miestas su pasaulinio garso paslaugų centrais ir tokiomis lietuviško verslo imperijomis kaip „Teltonika“, kuri Liepkalnyje iki 2024 m. ketina investuoti 220 mln. Eur, neabejotinai ir toliau išliks Lietuvos ekonomikos varikliu. Tą liudija ir karščiu alsuojanti Vilniaus nekilnojamojo turto rinka.
Reiktų paminėti ir profesoriaus Jurgio Vanago subrandintą Vilniaus–Kauno dvimiesčio idėją, kuri natūraliai įgauna pagreitį. Jau šiandien vilniečiai vyksta dirbti į Kauno LEZ, o kauniečiai į Vilnių, tad kodėl gi jiems nepasirinkus tarp Vilniaus ir Kauno esančių Kaišiadorių? Juolab kad žvelgiant iš laiko perspektyvos, kelionės iš kiek tolėliau nuo centro nutolusių Vilniaus vietovių užtrunka tiek pat kiek iš Kaišiadorių į Vilnių. Atsiradus europinei „Rail Baltica“ vėžei, kelionės laikas dar labiau sutrumpės ir neretai kamščių išvengiantis kaišiadorietis Vilniaus centrinėje dalyje atsidurs greičiau už vilnietį, keliaujantį iš miegamojo rajono.
Namas už buto kainą
Žmonės nori turėti jaukius namus, apsaugoti savo investicijas. Vis dėlto norėti ir galėti nėra tas pats. Turbūt ne vienas mūsų šiandien norėtume pasidžiaugti SPA pramogomis, tačiau galimybės tą padaryti vis dar ženkliai apribotos. Ši auksinė taisyklė tinka ir nekilnojamojo turto objektams. Nekilnojamojo turto kainos šiandien Vilniuje yra pakankamai didelės. Štai naujos statybos A++ energetinio naudingumo koeficiento būsto, esančio adresu: Vilnius, Daujotų g. 3, kaina siekia 1593 Eur/1 m2. Toks būstas priskiriamas ekonominei klasei. Be abejo, kalbame apie dalinę apdailą, tad būsto savininkui reikės investuoti nemažus pinigus ir į buto įsirengimą. Didžiausiame nekilnojamojo turto portale aruodas.lt siūloma įsigyti 68,42 m2 butą už 109 000 Eur.
Palyginimui Kaišiadorių miesto prestižinėje zonoje kuriamas naujas A++ klasės gyvenamųjų namų kvartalas. Pirkėjams siūloma įsigyti 107 m2 namus dvibučiame name už 1028 Eur/1 m2. Vystytojas yra pasirengęs derintis prie kliento lūkesčių. Pavyzdžiui, būstą su visiška apdaila parduoti už 1200 Eur/1 m2. Taigi už tą pačią kainą pirkėjas gauna beveik 40 m2 papildomo ploto ir jaukų sklypą. Tiek dvibučiam, tiek ir vienbučiam namui suteikiami 11 arų dydžio sklypai. Tai yra gerokai daugiau nei miestuose prie kotedžų siūlomi žemės sklypai Taigi, pirkdamas butą dvibučiame name, pirkėjas gali džiaugtis papildomu 5,5 arų dydžio nuosavu sklypu. Tokios erdvės visiškai užtenka jaukius vasaros vakarus praleisti su gera draugų kompanija ir ant žarijų kepančiu šašlyku. Vos už kelių šimtų metrų nuo kvartalo yra puikus tvenkinys su išvystytu pliažu, lauko treniruokliais, teniso kortais, krepšinio aikštele (tiesa iki paties pliažo reikia paėjėti apie 1 km jaukia tvenkinio pakrante).
Žemas būsto kainas paliudija ir Valdo bei Audronės pavyzdys. Jauna moteris tvirtina, kad, pirkdama būstą didžiuosiuose miestuose, būtų sumokėjusi keliasdešimt tūkstančių eurų brangiau.
„Manau, kad didžiuosiuose miestuose mūsų namas būtų kainavęs 20 000–30 000 eurų daugiau. Ką jau ir bekalbėti, kad kuriantis Kaišiadoryse mus nudžiugino labai šilti ir draugiški kaimynai. Gera kaimynystė irgi kuria gyvenimo kokybę“, – tikina Audronė.
Galimybė jaunoms šeimoms
Nors Kaišiadoryse galima nusipirkti naujos statybos namą už buto kainą, tačiau egzistuoja dar viena puiki galimybė sutaupyti ženklią sumą pinigų. Tai parama jaunai šeimai, įsigyjančiai pirmąjį būstą. Kadangi faktiškai visi nauji namai peržengia 87 000 Eur kainą, tai minimali suma, į kurią turi teisę jauna šeima, yra 13 050 Eur. Šią sumą gaus kiekviena jauna šeima, kurioje abu sutuoktiniai arba viena vaiką auginanti mama ar tėtis nėra vyresni kaip 36 metų amžiaus. Be to, jeigu šeimoje yra vienas, du, trys ar daugiau vaikų, už kiekvieną vaiką pridedama po 5 proc. nuo likusios kredito dalies. Maksimali suma gali siekti 26 100 Eur. Tuo tarpu už 28 500 Eur Šiaulių miesto centrinėje dalyje esančioje Dubijos gatvėje šiuo metu parduodamas 33 m2 dydžio butas. Tokį butą įsigijusi ir sėkmingai išnuomavusi jauna šeima galėtų gauti apie papildomus 150–200 Eur per mėnesį siekiančias pasyvias pajamas.