Taip pat daug socialinio būsto kaimynystei nepritariančių žmonių gyvena Kazlų Rūdos, Birštono, Kelmės, Molėtų, Ukmergės, Telšių, Šiaulių, Rokiškio ir Zarasų rajonuose – daugiau nei 41 proc.
„Pradėjome sulaukti gyventojų skundų. Jie prašė padėti neturėti šalia socialinio būsto gyventojų. Norime informuoti, kad socialiniame būste gyvena ne tik probleminiai asmenys. Ten gyvena neįgalūs asmenys, daugiavaikės šeimos, vieniši tėvai, kiti mažas pajamas turintys asmenys“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Lidija Kašubienė, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) vadovė. Agentūra vykdo kampaniją, kuria siekiama skatinti toleranciją socialinio būsto gyventojams.
Visose savivaldybėse buvo pasirinkta mažiausiai po du daugiabučius, kurių gyventojai gavo pranešimus apie tai, kad jų kaimynystėje bus įrengtas socialinis būstas. Gyventojų buvo prašoma išreikšti nesutikimą.
Justina Jakštienė, CPVA atstovė, pasakojo, kad tokius pranešimus gavo 8 tūkst. gyventojų, trečdalis jų pasipriešino socialiniam būstui.
Žmonės prašė šalia neįkurdinti socialinio būsto, sakydami, kad dėl to nuvertės jų turtas, jie jausis nesaugūs, prašė iš jų namų nedaryti sąvartyno, neatkelti į kaimynystę „bomžų“.
J.Jakštienės teigimu, eksperimento organizatoriams teko sulaukti ir nepatenkintų gyventojų skambučių, kai kuriose savivaldybėse žinios apie socialinį būstą žmones įsiutino ne juokais – jie kreipėsi į policiją, advokatus, lygių galimybių tarnybas.
„Emociškai skambučiai buvo sunkūs, žeminančio turinio, įžeidžiantys“, – pasakojo moteris. Pasak jos, socialinio būsto gyventojus kiti žmonės apibūdina kaip asocialius, neretai alkoholį vartojančius, „apsivaikavusius“ asmenis.
Paulius Rakštikas, psichologas, tikino, kad daugumą žmonių, kurie nenori socialinio būsto kaimynystėje, kausto baimė. Dalis jų remiasi savo ankstesne patirtimi, kai susidūrė su asocialiais, alkoholį vartojančiais ar kitokiais probleminiais socialinio būsto kaimynais.
„Eksperimentas yra pataikęs į aktualią temą. Tie komentarai, kuriuos aš skaičiau, visos žinutės yra kupinos baimės. Žmonės dažnai atvirai tai įvardija. Iš kur kyla ta baimė? Visų pirma iš savo buvusios patirties. Iš kur galime žinoti, ar jų informacija yra teisinga. Galima rasti dvejopą atsakymą – informacija gali būti teisinga, nes jie susiduria su asmenimis, kurie turi problemų. Bet jie, turėdami dalį informacijos, apibendrina situaciją ir prognozuoja, kad ir ateityje taip bus“, – aiškino psichologas.
Jis pridūrė, kad nėra jokio tiesioginio ryšio tarp neigiamos žmonių patirties ir to, kas gali būti ateityje – tai yra nauji socialinio būsto kaimynai nebūtinai bus tokie, kaip ir buvusieji.
Eitvydas Bingelis, socialinės apsaugos ir darbo viceministras, pasakojo, kad nepasitenkinimo susilaukė netgi iš kai kurių savivaldybių vadovybės – kreipėsi netgi keli merai, pasipiktinę, kodėl buvo pranešta, kad jų „nuostabiose savivaldybėse“ bus įkurtas socialinis būstas.
„Dalis politikų reaguoja kaip ir visuomenė. Ką matome pateiktame žemėlapyje, tam tikros koreliacijos yra“, – sakė viceministras.
Socialinio būsto gyventoja: landyne galima paversti bet kurį butą
Įsidėjau grindis, įstiklinau balkoną, tikrai stengiuosi palaikyti tvarką. Ar žmogus gyvena savo ar socialiniam būste, jeigu norės, išgers ir padarys landyne. Prieš mus bute gyveno narkomanai, buvo vienos žiurkės, – pasakojo socialinio būsto gyventoja.
Vilniaus Žirmūnų mikrorajone gyvena nuo 2013 metų. Nors turi fizinę negalią, moteris pasakoja namie beveik nebūnanti – dalyvauja teatro, muzikinėje veikloje.
„Stengiuosi sutvarkyti butą. Atvažiuoja komisija, visada randa tvarkingą butą. Gavau sutartį visam laikui, kol aš gyvensiu. Prašysiu, kad būtų galima išsipirkti tą butą. Įsidėjau grindis, įstiklinau balkoną, tikrai stengiuosi palaikyti tvarką. Ar žmogus gyvena savo ar socialiniam būste, jeigu norės, išgers ir padarys landyne. Prieš mus bute gyveno narkomanai, buvo vienos žiurkės“, – atviravo moteris.
Moters finansinė padėtis suprastėjo po to, kai ji patyrė avariją – prieš 15 metų dėl nelaimingo atsitikimo moteris neteko kojų, jai teko atsisėsti į neįgaliojo vežimėlį, sumažėjo jos pajamos, todėl teko prašyti paramos.
„Ir paprastam bute žmonėms kviečia policijas. Bet būtent socialinis būstas žmonėms užkliūva. Niekada nebuvo ir nebus taip, kad visi žmonės gyventų tvarkingai“, – pasakojo I.Žemaitienė.
Šiuo metu socialinio būsto laukia daugiau nei 10 tūkst. žmonių.
