R.Auryla – vienas iš LRT televizijos ir SEB banko projekto „Lietuva gali“, skirto verslui regionuose skatinti, dalyvių. Šiame projekte penki patyrę ir daug pasiekę verslininkai konsultuoja savo gimtuose kraštuose įsikūrusias įmones, kad padėtų joms ne tik išgyventi, bet augti ir tapti geriausiomis.
Negaili karčių žodžių valdžiai
Padėti verslininkui ėmėsi SEB banko valdybos narys Aivaras Čičelis ir AB „Eika“ vadovas Robertas Dargis, pats kilęs iš Mažeikių. Jie skatino nesistengti atsikąsti daugiau, nei apžioji, verčiau rasti, kuo išskirti nuo konkurentų, mat pasaulyje jau siūloma tiek produktų ir paslaugų, kad dažniau laimi tie, kurie orientuojasi į mažesnę nišą ir stengiasi joje būti patys geriausi.
Konsultantų siūlymu, būtina veikti ryžtingai, sprendimus priimti greitai ir nebijoti rizikuoti, mat didelės investicijos duotų didžiausią grąžą.
„Galime gaminti skaniausius saldainius, bet, jei pardavinėsime juos tik savo bute, sėkmė ateis tikrai negreitai, – verslo abėcėlę dėstė R.Dargis. – Jei išnešime bent į kiemą, tikėkime, bent keli žmonės juos nusipirks. Jei pabandysim gražiai supakuoti ir parduoti miestelio parduotuvėje, jų įsigis dar daugiau žmonių.“
Anot ekspertų, augimas būtinas, kad vieną dieną neišnyktum iš rinkos žemėlapio. Didesni ir daugiau užsakymų leistų „Aurometai“ suktis kitoje orbitoje. Įmonės šeimininkas pripažino, jog kol kas sunku laimėti konkursus stambiems užsakymams.
Bet patarimais R.Auryla vadovautis neskubėjo. Jis linkęs rinktis saugesnį kelią – kiekvieną žingsnį pasverti kelis kartus, nebristi į skolas, juoba kad bankai neskuba žerti pinigų.
„Man siūlė sparčiai plėstis, bet nelabai išeina. Apimtis per pusmetį padidinau dukart, o apyvartinių lėšų nepakanka, – portalui 15min.lt atviravo mažeikiškis ir pasiskundė, kad nesiseka įtikinti suteikti paskolos. Bankai esą nori apsidrausti, kad nepraras savo pinigų. – Du ar tris mėnesius vargstu su banku, niekaip negaunu lėšų. Jie žiūri į buhalterinius popierius, kažkas vis netinka.“
Anksčiau jis buvo pasiskolinęs nedidelę sumą, bet dabar vėl trūksta apyvartinių lėšų atsiskaityti su medžiagų tiekėjais. Pašnekovas apgailestavo, kad niekas nenori sudaryti trišalių sutarčių tarp banko, pirkėjo ir pardavėjo. Jam koją kiša ir atsiskaitymo bei mokesčių mokėjimo tvarka. Net jei klientai vėluoja atsiskaityti ir sumokėti nemažas sumas, mokesčius vis tiek reikia sumokėti.
„Tegul atleidžia mane vienerius metus nuo mokesčių, PVM, kad nebent kokį minimalų mokestį reikėtų mokėti, kaip kitose šalyse. Anglijoje verslininkai net dvejus metus atleidžiami nuo mokesčių, o jei sunkiai einasi ir pateiki įrodymų, net ir trečius, tik dalį reikia mokėti“, – siūlė R.Auryla.
„Iš namų atsinešiau kelis įrankius ir pradėjau dirbti.“
Pasinaudoti Europos Sąjungos parama irgi ne visada lengva, mat reikia pridėti nemažai savo lėšų.
Įmonė išaugo septyniskart
Metalo konstrukcijas statybos objektams gaminanti įmonė „Aurometa“ skaičiuoja jau ketvirtus metus, klientų turi visoje Lietuvoje – Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Visagine. Nepaisant augimo, pašnekovas neskubėjo džiaugtis – nežinia, kas laukia kitąmet, ar neužgrius nauja krizė, ar statybų sektorius toliau atsities po sunkmečio.
Jis patikino negalvojantis apie emigraciją: „Kas parvažiuoja, sako, kad ten – ne pyragai. Kur mūsų nėra, ten gerai.“ Juoba kad įmonė kol kas tik auga, savininkas yra patenkintas rodikliais.
„Verslas eina į priekį, nesiskundžiu, – nors ir neslėpdamas bėdų, pašnekovas demonstravo žemaitišką užsispyrimą. – Stengiuosi, nesitrauksiu. Kol matysiu, kad einasi, tol dirbsiu. Žengiu į priekį. Niekas kitas nepadės, tik pats.“
Į verslą R.Auryla buvo įmestas per pačią krizę ir ne iš gero gyvenimo. Du dešimtmečius dirbo „Mažeikių naftos“ padalinio viršininku, kol, automatizavus darbą, sumažėjo žmonių poreikis. Nepulti į neviltį padėjo gauta išeitinė kompensacija, kurios didžiumą skyrė būsto paskolai grąžinti.
Netrukus vyras įsidarbino metalo suvirinimo paslaugas teikiančioje įmonėje, bet po metų ji bankrutavo ir R.Auryla vėl liko be darbo.
Imtis savo verslo – įkurti metalo suvirinimo ir apdailos darbus atliekančią bendrovę „Aurometa“ – padrąsino draugai. Pradėti buvo nelengva, mat teko vėl imtis juodo darbo, vyras neturėjo nei profesionalių įrankių, nei lėšų, nei darbuotojų. „Iš namų atsinešiau kelis įrankius ir pradėjau dirbti“, – pradžią prisiminė portalo 15min.lt pašnekovas.
Pirmi užsakymai buvo taisyti ekskavatorius ir kitas didžiąsias mašinas. Vėliau atėjo didelis užsakymas iš buvusio R.Aurylos darbdavio – jis padėjo tvirčiau atsistoti ant kojų.
Pradėjęs su trimis darbuotojais, šiandien R.Auryla jau yra sukūręs 22 darbo vietas, o padaugėjus užsakymų triūsia dukart daugiau žmonių.
