Viena iš laidos herojų – ekologiško aliejaus ir kosmetikos gamintoja Ieva Malukienė patvirtino, kad lengviausia išmanyti gamybą, o labiausiai trūksta žinių, kaip ją paversti verslu.
 |
| Stop kadras iš laidos/Ieva ir Tomas Malukai |
Jauna moteris su vyru Tomu, metę darbus biuruose Vilniuje, išvažiavo dirbti gidais į Artimųjų Rytų šalis, o grįžę suprato nebenorintys gyventi mieste. Pora persikėlė į Rokiškio rajoną ir ėmė sukti galvas, kuo galėtų užsiimti. Mintis spausti aliejų kilo Tomui. Jie pradėjo aiškintis, kurie Lietuvos augalai tam tiktų, ką su aliejumi būtų galima nuveikti.
Sulaukę teigiamų draugų ir artimųjų atsiliepimų, I. ir T.Malukai tik po metų šią idėją pavertė verslu. Pradėję dalyvauti projekte suprato puikiai išmanantys tik gamybą, o verslo žinių – kaip produktą paversti preke ir parduoti – trūko.
Ieva ir Tomas Malukai, metę darbus biuruose Vilniuje, išvažiavo dirbti gidais į Artimųjų Rytų šalis, o grįžę suprato nebenorintys gyventi mieste.
Panašiai buvo ir kitiems projekto „Lietuva gali“ dalyviams – veiklą pradedantiems ar neseniai pradėjusiems regionų verslininkams, atrinktiems iš būrio pateikusiųjų paraišką. Šis projektas skirtas skatinti verslumą ir naujų darbo vietų kūrimą regionuose. Verslininkus, kurių jauniausiam – 25-eri, o vyriausias – jau pagyvenęs, konsultavo penki sėkmingai dirbantys Lietuvos verslininkai ir SEB banko ekspertai.
Kaip teigė projekto prodiuseris Edmundas Jakilaitis, filmavimo darbai jau baigti, o laidos bus rodomos trečiadieniais nuo rugsėjo 4 d. per LRT televiziją 21.30 val. Anot jo, specialiai nuspręsta viską nufilmuoti iš anksto, nes, verslininką parodžius per televiziją, būtų nesunku išauginti pdardavimus, o šiuo atveju siekta pokyčių be papildomos reklamos.
Ilja Laursas pasigenda ambicijų: nori augti 10 proc., o ne 2 kartus
Didžiausio pasaulyje nepriklausomo mobilių programų portalo „GetJar“ įkūrėjas I.Laursas, konsultavęs rąstinių namų gamintoją, pažymėjo, kad Lietuvos verslas turi gerą pagrindą – informacines ir kitas technologijos, idėjų, žmonės pasiruošę įdėti daug darbo, bet kartais pritrūksta bazinių žinių apie patį verslą. Jis prisiminė prieš porą mėnesių lankęsis vienoje iš verslo mokyklų ir po pusvalandžio supratęs, kad su studentais neranda bendros kalbos.
 |
| BFL/Butauto Barausko nuotr./Ilja Laursas knygą parašė vos per penkis mėnesius |
„Verslininkai puikiai išmano produktą, jo gamybą ir savybes, bet trūksta patirties, kaip iš to produkto uždirbti“, – aiškino I.Laursas. Jis paminėjo tokius aspektus, kaip prekės ženklas, pardavėjų tinklas, darbuotojų motyvacija, pajamų auginimas. Žmogus, anot verslininko, tesąs variklis, o automobiliui reikia ir kėbulo, kitų detalių, kurias gali suteikti patirties turintys žmonės.
„Verslo ambicijos Lietuvoje žemos, lyginant su Vakarais. Žmonės renkasi 10–20 proc. metinį augimą. Lyginant su pasauliu, tai yra labai žemi skaičiai. Ekonomiškai turi augti 2–3–4–5 kartus per metus, ypač jei esi mažas. Teisingas skaičius būtų augimas 2–3 kartus per metus, kitaip sunku išsilaikyti“, – aiškino I.Laursas.
Tam pritarė SEB banko viceprezidentas Aivaras Čičelis, projekte konsultavęs tris įmones. Kalbėdamas apie verslo galimybes regionuose, jis pabrėžė būtinybę ieškoti tinkamų nišų: „Versliems žmonėms trūksta žinių ir įgūdžių. Svarbu turėti mentorių, patyrusį verslininką, kuris galėtų dalintis žiniomis ir klaidomis.“
Robertas Dargis: „Nebūtina pradėti nuo angaro statybos, reikėtų vystyti technologijas, pardavimus, rinkodarą, kurie atneštų efektą.“
Anot „Verslios Lietuvos“ verslo departamento direktoriaus Dovydo Varkulevičiaus, verslui žinios svarbu ne mažiau nei finansiniai ištekliai. Juoba kad aktyviausia grupė verslumo požiūriu – jaunimas, stokojantis gyvenimiškos patirties ir žinių. Todėl ši viešoji įstaiga formuojame nacionalinį mentorių tinklą, kad būtų galima dalintis žiniomis ir patirtimi. Dar viena bėda – mūsų žmonės orientuojasi į lokalią rinką, kai, pavyzdžiui, Suomijoje ar Izraelyje iškart galvojama apie eksportą, verslo plėtrą.
Verslininkui pirmiausiai rūpėjo plėsti nekilnojamąjį turtą
Įmonę, kuri užsiima dviračių prekyba visoje Lietuvoje, globojęs V.Bumelis ragino kolegas – didžiuosius Lietuvos verslininkus aktyviau investuoti regionuose, nekoncentruoti investicijų vien didmiesčiuose. „Miesteliuose atsiranda židinių, apie juos kuriasi paslaugų, kitų verslų ratas“, – aiškino jis.
Bene garsiausias iš Lietuvos biotechnologijų verslo atstovų V.Bumelis skeptiškai įvertino siūlymus jaunus specialistus versti važiuoti į provinciją – prievarta esą nieko nepadarysime: „Jei norime, kad jauni žmonės važiuotų į regionus, reikia kurti traukos motyvus. Aš – iš Kretingos. Sako, ten trūksta gydytojų. Nes nėra jokios motyvacijos jaunam žmogui atvažiuoti. (…) Labai gerbiu Klaipėdą, bet sakau: Kretinga turi būti pramoninis Klaipėdos rajonas, o Palanga – gražus kurortinis rajonas.“
 |
| Robertas Dargis |
Anot V.Bumelio, šalyje puikiai vystosi šeimos verslai, jie turėtų būti valstybės ateitis – vien iš didžiųjų įmonių esą nepragyvensime.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Eika“ vadovas Robertas Dargis, gimtuosiuose Mažeikiuose konsultavęs metalo konstrukcijų bendrovę, savo ruožtu ragino savivaldą skirti daugiau dėmesio verslininkams, žinoti jų rūpesčius ir problemas, telkti potencialą.
Paklaustas, kas rūpėjo jo globotiniui, R.Dargis pagyrė, kad verslininkas turi daug ūpo ir yra pasiruošęs plėsti šeimos verslą, bet entuziazmą gožė stereotipinis mąstymas, pavyzdžiui, rūpėjo nekilnojamasis turtas, kuris esą mažiausiai reikalingas. „Nebūtina pradėti nuo angaro statybos, reikėtų vystyti technologijas, pardavimus, rinkodarą, kurie atneštų efektą“, – aiškino jis.
