Rugsėjo 12-14 dienomis Vilniuje vykusi tarptautinė gyvybės mokslų konferencija „Life Sciences Baltics 2012“ – pirmoji ir didžiausia Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Čia naudinga patirtimi ir idėjomis pasidalinti bei atrasti naujų verslo plėtros galimybių ar partnerių susirinko per 700 vedančiųjų mokslo bei verslo atstovų iš viso pasaulio.
VU Gamtos mokslų fakulteto dekanas profesorius Osvaldas Rukšėnas sutiko atsakyti į keletą klausimų.
Lietuvoje ir už jos ribų turime išties nemažai tarptautiniu lygiu pripažintų jaunų mokslininkų. Tačiau ko, Jūsų nuomone, reikia, kad naujos geros idėjs materializuotųsi, taptų verslu?
Pirmiausia tai reikėtų pakeisti mokslininkų tarpe išsikerojusią nuomonę, kad verslas yra blogai. Reikia sudaryti sąlygas studentams bent susipažinti su verslo pagrindais bei parengti startuolių finansinio palaikymo sistemą.
Kuo mūsų biotechnologijų sektorius patrauklus užsieniečiams?
Lietuvoje biotechnologijų sritis yra pakankamai stipri: moksliniu potencialu, kvalifikuota darbo jėga, geromis jaunų specialistų ugdymo sąlygomis. Be to, skirtingai iš daugelio kitų šalių mokslininkų lietuviai išsiskiria plačia specializacija.
Kaip manote, kas paskatintų Lietuvos verslininkus investuoti į mokslinių idėjų įgyvendinimą?
Dažniausiai investicijos į mokslą yra ilgalaikės. Naudos gavimo prasme, sunku tikėtis finansinės grąžos po vieno ar kelių mėnesių. Manau, verslo investicijas į mokslą galimai paskatintų lankstesnė mokesčių sistema, kad į mokslą investavęs verslininkas pajustų ir tiesioginę finansinę naudą.
Kaip ir kitų profesijų atveju, mokslo srityje taip pat dažnai kalbama apie talentų nutekėjimą – gabių mokslininkų emigracijos problemą. Kas padėtų juos susigrąžinti?
Turime išspręsti daugybę socialinių problemų, aktualių išvykusiems ir Lietuvoje gyvenantiems, kadangi šiuo metu tai vienas iš labiausiai stabdančių veiksnių. Turbūt daugelis pritartų nuomonei, kad jeigu valstybė galėtų užtikrinti stabilų, normalų gyvenimą mokslo atstovams, jiems būtų pasiūlytos patrauklios finansinės sąlygos, sugrįžti į gimtąjį kraštą norėtų ne vienas.
Ar įmonama mokslininkui pelningai integruotis pasaulinio mokslo kontekste neišvykstant iš šalies?
Šiais globalizacijos laikais tai visiškai ne problema. Šiuolaikinių ryšių priemonių pagalba galima kuo puikiausiai bendrauti esant ir labai skirtingose vietose. Paskutiniais metais į Lietuvos mokslą investuoti didžiuliai pinigai, nupirkta moderniausios unikalios įrangos, Lietuvos mokslininkai gali dalyvauti tarptautiniuose projektuose kaip lygiaverčiai partneriai.
Ar biotechnologijų vystymas svarbus mūsų ekonomikai?
Tai viena iš nedaugelio sričių, kur Lietuva yra ir ateityje gali būti stipri. Čia sujungiamas intelektualinis potencialas ir kvalifikuota darbo jėga – tai, kuo Lietuva turtinga. Puikus išsivysčiusio biotechnologijų potencialo turint tokius pat “turtus” pavyzdys – Japonija.
Teko skaityti, kad Lietuvos biotechnologai – vieni skurdžiausių, tačiau tikrai ne prasčiausi Europoje. Ar aukštas mokslininkų lygis gali būti susijęs su nepritekliumi?
Yra gana daug panašumų tarp meno ir mokslo. Sakoma, kad pertekęs dailininkas gero kūrinio nesukurs, turint omenyje, kad tam tikras nepriteklius stimuliuoja veikti, o kartu ir aktyvina kūrybines galias. Manau, kad tam tikra prasme tai galioja ir moksle. Neabejoju, kad kūrybingumą skurdas tikrai skatina. Bet vėlgi noriu pabrėžti, kad paskutinių metų investicijos į Lietuvos mokslą situaciją keičia, ir Lietuvos biotechnologai jau sėkmingai tolsta nuo skurdžiausiųjų lygio.
Tokio masto tarptautinis forumas „Life Sciences Baltics 2012“ vyko pirmą kartą, esate vienas iš renginio ambasadorių, dalyvavote visuose forumo renginiuose. Kokius įspūdžius parsinešėte?
Įspūdžiai labai geri. Svarbiausia, kad toks renginys įvyko, įvyko Lietuvoje ir taip sėkmingai – dalyvių skaičius, manau, pranoko organizatorių lūkesčius. Įvyko daug diskusijų, kiek žinau, labai intensyviai vyko B2B renginiai. Labai prasminga Start‘up mokymo programa, nes per 2 dienas jos dalyviai gavo ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių pavyzdžių, ir tie pavyzdžiai iš Lietuvos bei gretimų šalių, ne tik iš už jūrų marių. Labai svarbu ir vertinga, kad šiame renginyje gausiai ir aktyviai dalyvavo studentai, tai leido jiems gyvai susipažinti su biotechnologijų naujienomis, su įranga. Žinoma, norint prikibti, visada galima rasti prie ko, tačiau šiuo atveju manau, kad organizatoriai atliko svarbų darbą ir būtų puiku, jei toks renginys taptų reguliariu.
Kalbiname tarptautinės gyvybės mokslų konferencijos „Life Sciences Baltics 2012“ organizuojančios Všį “Versli Lietuva” vadovą Paulių Lukauską.
 |
| „Life Sciences Baltics“ organizatorių nuotr./Paulius Lukauskas |
Ką pasakytumėte apie gyvybės mokslų startuolių akademinį pasiruošimą?
Paminėsiu stipriai į verslumą savo studentus orientuojančius universitetus – KTU, VGTU. Čia itin aktyviai ruošiami techninių sričių studentai. Lazerių, ultragarso, technologijų sričių atstovai skatinami vystyti savo verslo idėjas. Biotechnologijų sferoje labai stiprus mokslinis potencialas, aukštas pramoninis lygis, tačiau vyrauja nuomonė, kad studentai vis dar nepakankamai mokomi mąstyti apie savo idėjas versliai. Žinoma, yra kai kurių profesorių, aukštųjų mokyklų iniciatyvos, tačiau verslumo ugdymas turėtų būti privalomas visos akademinės programos lygyje.
Ar Biotechnologijų startuoliai sulaukia paskatinimų iš vyriausybės?
Mokslo, Inovacijų ir Technologijų Agentūra (MITA) gana dažnai skelbia konkursus mokslinių idėjų vystymo finansavimui gauti. Pavyzdžiui, agentūros skelbtas konkursas “Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų komercinimas“, kur startuoliai galėjo gauti 70,000 Lt paramą kompanijai steigti. O tai yra tikrai nemaži pinigai. Konkursą laimėjo UAB “IMD Technologies” idėja gaminti didelę paklausą rinkoje turinčias poliuretano putas iš natūralių žaliavų. Gamybos procesas ir produktas buvo išbandyti rinkoje, o šiandien esama situacija jau leidžia įmonei planuoti eksporto pardavimus, tikėtis plėtros bei pritraukti solidžius finansinius investuotojus. Tačiau pradedantiesiems verslininkams ir be konkursų jau yra nemažai patrauklių alternatyvų – mes savo iniciatyva rengiame verslumo mokymus, seminarus startuoliams, kuriuose galima susipažinti su patentavimo, komercializavimo, kompanijos kūrimo subtilybėmis, išmokti pasiruošti prisistatymui investuotojams.
Konferencijoje dalyvavo daug Izraelio aukštųjų technologijų verslo atstovų. Kokie verslo modeliai taikomi šioje šalyje?
Biotechnologijų sfera Izraelyje paversta nacionaliniu prioritetu. Valstybės paramos programa skatina vystyti novatoriškas generines technologijas, kai nurašoma iki 65 proc. programoje dalyvaujančių universitetų ir kompanijų biudžeto. Aukštųjų technologijų inkubatoriai kuria palaikančią aplinką mokslininkams, kuriems trūksta verslumo įgūdžių. Tokie inkubatoriai yra nepriklausomi teisiniai subjektai, turintys iš pramonės, verslo bei tyrimų institutų atstovų sudarytą valdybą, verslo patirties turintį vadovą. Teikiamas finansavimas, vadybinė pagalba nustatant verslo kryptį, jau nekalbant apie tinkamą įrangą tyrimams atlikti, technologinę, administracinę, ar logistinę paramą. Remiami projektai turi būti orientuoti į produktą, pagrįsti tyrimais, inovatyvūs ir unikalūs. Produktai turi būti dar neišvystyti ir rizikingi, tačiau turėti aiškią potencialią rinką. Todėl dabar Izraelio technologijų startuolių tinklas tankiausias, o startuolių įmonės pritraukia daugiau rizikos kapitalo vienam žmogui nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje.
Kokiais sėkmingais biotechnologijų verslo pavyzdžiais gali pasigirti Lietuva?
Didžiausios Lietuvos biotechnologijų sėkmės istorijos yra įmonės “Fermentas” (dabar Thermo Scientific) ir “Biofa” (dabar Teva/Sicor Biotech). Tai pasaulinio lygio kompanijos, kurios įrodė, kad Lietuvos mokslas gali būti būti konkurencingas globaliu mastu. Kompanijas sukūrė jaunos ir iniciatyvios mokslininkų grupės iš dabartinio Biotechnologijos Instituto, kurios nebijojo imtis rizikingų sprendimų, o tais laikais kurti aukštųjų technologijų verslą buvo gerokai sunkiau nei dabar. Galbūt svarbiausia jų sėkmės paslaptis – nuolatinis mokymasis. Kompanijų branduolį sudarė mokslininkai, kurie neturėjo daug nuovokos apie verslą, tačiau jie drąsiai žengdavo į naują sritį – marketingą, tarptautinius pardavimus, pasaulinių kokybės standartų diegimą, o ką reikėjo, išmokdavo pakeliuj, eigoje. Turbūt svarbiausia pradedant verslą yra iniciatyvumas, nes kompanijos pačios nesusikuria.
Kaip patartumėte verslininkams kelti savo konkurencingumą aukštųjų technologijų srityje?
Kelti konkurencingumą reikėtų naudojant ir diegiant naujausias technologijas, kuriant naujus produktus ar paslaugas. Svarbu, kad verslas mąstytų ir veiktų globaliai, sektų pasaulines tendencijas, analizuotų naujas rinkas, jų poreikius ir atitinkamai projektuotų savo veiklą.
Kaip „teisingai“ prisistatyti potencialiems investuotojams?
Investuotojai dažnai pastebi, kad jaunų kompanijų atstovai prisistatydami neretai skiria per daug dėmesio įmonės produktui ar paslaugai, bet mažokai šneka apie verslą. Neminima kokiais kanalais ta prekė bus pardavinėjama, iš kur kompanija gaus savo pajamas, kokie jos augimo planai ir t.t. Pirmame prisistatyme investuojai nori pamatyti veržlią, inovatyvią komandą, kuri turi verslo suvokimą. O jau kituose susitikimuose yra šnekama apie konkrečias produkto ar paslaugos detales. Verslą pirmiausia daro ne produktai, o žmonės.
Kokie žmonės turėtų susitikti, kad idėja virstų stulbinamu verslo startu?
Bet kokiai mokslinio pagrindo verslo idėjai reikia mokslininko ir verslininko, o geriausia kai šie du susitinka viename asmenyje.
Rugsėjo 12-14 dienomis Vilniuje vyko pirmasis Lietuvoje ir didžiausias Baltijos šalyse tarptautinis gyvybės mokslų forumas „Life Sciences Baltics 2012“.
Forume tikėtasi sulaukti 400 ekspertų iš viso pasaulio, tačiau jų susirinko kone dvigubai daugiau – per 700. Mokslo ir verslo atstovai dalinosi idėjomis ir patirtimi. Forumas suteikė unikalią progą Baltijos šalims pristatyti savo gyvybs mokslų potencialą, užmegzti pasaulinio lygio kontaktus šioje srityje, atrasti naujų mokslo bei verslo bendradarbiavimo formų, verslo plėtros galimybių ir potencialių veiklos partnerių.
Oficialus renginio globėjas – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.
Konferencijos organizatorius – VšĮ „Versli Lietuva“.
Strateginis partneris – LR Ūkio ministerija.
