Rugsėjo viduryje Vilniuje vyks pirmoji Lietuvoje tarptautinė gyvybės mokslų konferencija „Life Sciences Baltics 2012“, kur idėjomis pasidalinti susitiks 400 vedančiųjų mokslo bei verslo atstovų iš viso pasaulio.
Konferencijoje kalbėsite sekcijoje „Tyrimai kaip pramonės katalizatorius“. Ką klausytojai išgirs Jūsų pranešime?
Paskaitoje apžvelgsiu inovatyvios farmacijos tyrimų situaciją moksle ir aplink ją besiformuojantį verslą. Tai bus labiau mano interpretacija, nei tikslus ir išsamus farmacijos tyrimų situacijos įvertinimas. Papasakosiu, ką veikiame Lietuvoje, kuo užsiima mūsų laboratorija. Tyrimų projektų vyksta nedaug, o apie juos žinoma dar mažiau. Esame, jeigu ne kūdikystės, tai vaikystės stadijoje.
Kuo svarbus biotechnologijų mokslas? Kam reikalingos žinios apie baltymų struktūrą?
Per pastaruosius 20 metų biochemijos mokslininkai išsprendė gal 30 proc. visų baltymų struktūrų, pradėjo suprasti kaip jie veikia. Laboratorijoje mūsų darbas, o ir visas vaistų išradimas pasaulyje sukasi apie baltymus. Žmogaus kūno pagrindą sudaro baltymai, todėl norėdami jį paveikti, turime suprasti baltymo struktūrą. Niekas tiksliai nesugeba nustatyti šios struktūros. Daug apie tai kalbėti, o keliais žodžiais neapsakyti. Žmonės to nesupranta, o mokslininkai neturi laiko aiškinti. Nelaukiame supratimo, nes Lietuvoje silpnas mokslo populiarinimas. Jeigu kalbėtume pavyzdžiais, tai veikiantys vaistai prieš AIDS buvo sukurti tiriant baltymo struktūras. Jie slopina viruso gaminamą proteazę. Atakuodami virusą vaistai sustabdo jo fermentų veikimą, virusas paveikiamas, užmigdomas, todėl nebegali toliau sėkmingai vystytis. Žinoma, iškrapštyti virusą iš organizmo yra sudėtingiau, tačiau dabartinis vaistų poveikis toks, kad manoma, jog jie gali išgydyti nuo AIDS. Kuriama daug naujų priešvėžinių vaistų, kurie dar nepasiekė paskutinės taikymo – klinikinės stadijos.
Ar Lietuva turi pasaulinio lygio pasiekimų šioje srityje?
Iš mokslinės pusės aukščiausias pasiekimas – pirma vieta pasaulinio masto baltymų struktūrų nusakymo eksperimentuose. Taip vadinamuose CASP konkursuose modeliuojami baltymai kompiuteriniais metodais, kurių tikslas nuspėti kaip susivynios baltyminė molekulė. Dar stažuodamasis JAV, domėjausi metodais, programine įranga ir man atrodė, kad tai labai aukšto mokslinio lygio dalykas. Konkurse dalyvauja geriausios pasaulio laboratorijos iš baltymų struktūrų modeliavimo srities. Ir įsivaizduokite, sugrįžęs į Lietuvą, sužinojau, kad mūsų instituto Bioinformatikos laboratorijos vadovas Česlovas Venclovas, dalyvaudamas šiame čempionate užėmė pirmąją vietą. Jis su Lietuvoje esančiais superkompiuteriais sugebėjo sumodeliuoti tiksliau ir geriau, nei Harvardo, Stanfordo, Osfordo ar kitų universitetų komandos. Konkurse dalyvavo virš 150 pasaulio universitetų, o Česlovo komanda aplenkė labiausiai kotiruojamus mokslininkus. Dalyvaujant tokiame konkurse, atliekamas juodas trijų mėnesių darbas, paaukojamos vasaros atostogos, kad rudenį sužinotum rezultatus. Mūsų laikraščiai apie tai neparašė, todėl man visuomet keista stebėti aukščiausio lygio pasiekimą, kuris nepapuola į jokių Lietuvos žurnalų puslapius, nekalbant apie viršelį.
Kaip aukštus mokslo laimėjimus paversti pinigais?
Tiesiogiai konvertuoti negalime, nes didžioji mokslo darbų dalis atliekama viešais pinigais. Laimėjimas pastūmėjo pasaulio mokslą pirmyn. Visuomenė finansuoja, mes gauname medžiagas ir atiduodame atradimus visiems viso pasaulio mokslininkams. Apie baltymų struktūros modeliavimo metodą parašomas straipsnis ir visi mokslininkai tai sužino. Tuomet mokslas eina pirmyn. Būdas komercializuoti? Patentuoti, tačiau patentavimas brangus, o moksliniai metodai dažnai būna netgi nepatentuojami. Mokslininko tikslas – paskelbti pasauliui, stumti progresą, o ne pasipelnyti. Farmacijos kompanijos mokslininkai turi dirbti slaptai, o mokslininkai dažniausiai nenori dirbti užsidarę. Jie nori skelbti tyrimus, pasidalinti.
Kuo mes įdomūs užsienio farmacijos kompanijoms be to, kad mūsų tyrimai pigesni?
Naujo vaisto išradimo kelias užtrunka 10-15 metų, o dalyvauja tūkstančiai mokslininkų iš pačių įvairiausių sričių. Maisto ir vaistų administracija Amerikoje registruojamiems naujiems vaistams reikalauja nepaprastai daug įvairių klinikinių duomenų. Vertinama farmakokinetika, dinamika, efektyvumas, toksiškumas, pašaliniai poveikiai. Praeitais metais pasaulyje užregistruota 19 vaistų, kuriems sukurti išleisti milijardai dolerių. Vienam vaistui sukurti skiriama suma gali viršyti visos Lietuvos biudžetą. Tačiau farmacijos kompanija gali ieškoti įvairiausių produktų vaisto tyrimams ir užsako jį pagaminti, o toks pagaminimas gali kainuoti ir šimtą tūkstančių litų. Mes galime įvykdyti tam tikrus kūrimo etapus. Testavimas ant vėžinių ląstelių, ant pelių ir kitų gyvūnų, klinikiniai tyrimai. Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos duomenimis Lietuvoje atliekamų klinikinių tyrimų sumos viršija 70 mln. Lt per metus. Savo prezentacijoje ir bandysiu pasakoti, kad pasirodo Lietuvoje yra daug įvairiausių sričių mokslininkų, dirbančių pasaulio kompanijose, darančių įvairiausius vaistų kūrimo tyrimų žingsnius – organinės sintezės mokslininkai, afiniškumo tyrimai ir panašiai. Mūsų sutelktai mokslininkų grupei, tai galėtų būti labai naudingas užsakymas.
Ar turime potencialo tapti farmacijos valstybe? Ar galime stipriai teigiamai paveikti šalies ekonomiką?
Lietuva gerokai toliau nukeliavo tyrimų srityje. Mes stiprėjame, kuriasi gyvybės mokslų centras. Rengiame aukšto lygio mokslininkus, kurie išskėstomis rankomis pasitinkami Šveicarijoje, Prancūzijoje. Jie galėtų dirbti ir ten, ir čia. Užsieniečiai atvyksta studijuoti pas mus. Tačiau turime žinoti, kad paruošiame 30 kartų mažiau mokslo daktarų tūkstančiui gyventojų nei Kopenhagoje. Norėdami sukurti pilnaverčius klinikinius produktus, turėtume pradėti nuo 200-400 mokslininkų ir nemažų investicijų. Tokie pajėgumai reikalingi norint efektyviai išnaudoti brangią įrangą, kurios reikėtų daug ir įvairios. Vienos pasaulinės farmacijos kompanijos tyrimų centre Hamburge ilgai nepavyko sukurti naujų vaistų. Didžiuliame pastate dirbo apie 300 mokslo daktarų. Padalinys buvo uždarytas, o tyrimų pajėgos iškeltos į Kiniją ir Indiją. Kartais atrodo, kad tokį padalinį būtų galima iškelti ir į Lietuvą. Užsienio kompanija siekia mažinti savo darbo užmokesčio kaštus. Kodėl „Thermo Fisher“ investavo Lietuvoje ir iš „Fermento“ sukūrė stiprų tyrimų padalinį? Uždarė padalinius Suomijoje. Šie buvo pikti ant Lietuvos, kaip mes pykstame dėl Kinijoje gaminamų pigesnių produktų. Nieko nepadarysi – tokia ekonominė situacija. O jeigu steigtume patys, tai patiriame limituojančių faktorių – kvalifikuotų specialistų trūkumas. Sukūrus geras sąlygas, galima pritraukti išvykusius svetur. Jeigu ir atsirastų tokios investicijos, tai konkursas turėtų būti atviras, veiktų anglų kalba, pritrauktų įvairių tautų specialistų. Čia gerokai tolimesnės ateities fantazijos. Tačiau užsienio lietuvių mokslininkus jungianti asociacija „Futura Scientia“ stengiasi ta kryptimi.
Kokią viziją pieštumėte verslininkams, bijantiems investuoti į biotechnologijas?
Pasaulio verslininkų tarpe populiarus posakis “Jeigu nori prarasti pinigus, tai investuok į biotechnologijas”. Yra sričių, kur gali uždirbti greitai, garantuotai ir nemažai, o čia gali investuoti be galo daug ir neuždirbti nieko. Tokiais atvejais kaštai auga beprotiškai, tačiau verslininkai ir visuomenė supranta, kad yra ligų, nuo kurių nepabėgsi, o norėsi išsigydyti bet kokia kaina. Sudėtinga ir rizikinga sritis labai perspektyvi. Kartais, sėkmės atveju, pelnai būna milžiniški. Kompanijos, kuri atrado vieną vaistą, darbuotojų skaičius nuo 100 padidėja iki 3000, nes pradeda suktis nežmoniški pelnai, kokių jokiose kitose srityse negausi. Pavyzdžiui, vienas vaistas – Topiramatas „Johnson&Johnson“ kompanijai atnešė virš 50 milijardų pajamų. Tiesa, šiam vaistui baigiasi patentas, kuris trunka apie 20 metų, todėl greitai visi pradės gaminti biogenerines vaistų kopijas. Pats sėkmingiausias vaistas pasaulyje yra Lipitoras. “Pfizer” iš jo pasidarė nepaprastai daug pinigų. Beprotiškos sumos ir pelnai. Ką reiškia vieno ar dešimties milijardų investicija, jeigu tu paskui gauni 50 milijardų pelno? Deja, taip pasiseka tik kartais.
Kokio fantastiško projekto galima tikėtis sujungus „Life Sciences Baltics 2012“ konferencijoje dalyvausiančių mokslo ekspertų jėgas?
Yra daug mokslininkų, kurie turi didelių ambicijų. Kiekvienas nori dalyvauti toje srityje, kuri jam atrodo įdomi. Sritys panašios, bet tarp mokslininkų yra didelių skirtumų. Daug skirtingų interesų sričių dažnai persidengia tik tam tikra dalimi. Ir nebūtinai pagal tyrimo objektą. Dėl to, daugybės mokslininkų sujungimas atrodytų kaip milijardai ląstelių žmogaus kūne, o kiekvienoje ląstelėje 20 tūkstančių skirtingų baltymų, kurių kiekvienas kažką veikia. Kiekviena ląstelė veikia lyg miestas, kuriame yra ir prastai veikiančių, ir gerai veikiančių žmonių, ir vėžinių, ir nevėžinių problemėlių. Kiekvienam yra ką veikti ir daug galima išrasti. Tai perspektyvu, įdomu. Net ir su pora žmonių galima sukurti mokslo stebuklą ir tam nereikia apjungti tūkstančių. Jeigu visi pasaulio žmonės taptų mokslininkais, dirbdami tūkstantį metų, jie vis tiek neišspręstų visų problemų, kurias norėtume išspręsti. Forumo tikslas – sukviesti verslininkus susikalbėti su mokslininkais. Bus daug Izraelio mokslininkų, tai tiesiog puikios galimybės užmegzti santykius bei pasidairyti kas daroma mokslininkų pasaulyje. Nebūtina tikėtis kažkokių masyvių projektų, bet tam tikrose srityse rezultatyvus proveržis tikrai bus.
Dr. Daumantas Matulis
Beveik 12 metų Jungtinėse Valstijose praleidęs Minesotos universiteto mokslininkas stažuotojas. Dirbo „3-Dimensional Pharmaceuticals“ vaistų kūrimo srityje.
2005 metais Biotechnologijų institute įkūrė Biotermodinamikos ir vaistų tyrimo laboratoriją, kuriai šiuo metu vadovauja.
Dėsto Vilniaus universitete. Gavo apie 10 mokslinių grantų tyrimams Lietuvoje ir Europoje, užpatentavo dvi medžiagų grupes, tarptautiniuose mokslo žurnaluose išspausdinęs per 40 mokslinių publikacijų biochemijos ir biofizikos temomis.
Rugsėjo 12-14 dienomis Vilniuje vyks pirmoji Lietuvoje ir didžiausia Baltijos šalyse tarptautinė gyvybės mokslų konferencija „Life Sciences Baltics 2012“.
Konferencijoje planuojama sulaukti 400 ekspertų iš viso pasaulio. Mokslo ir verslo atstovai dalinsis idėjomis. Tai unikali proga Baltijos šalims pristatyti save, užmegzti pasaulinio lygio kontaktus gyvybės mokslų srityje, surasti naujas mokslo bei verslo bendradarbiavimo formas
Oficialus renginio globėjas – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.
Konferencijos organizatorius – VšĮ „Versli Lietuva“.
Strateginis partneris – LR Ūkio ministerija.
