Šiandien Hiustono universiteto Biologijos ir biochemijos departamente dr. Jokūbas Žiburkus turi savo tyrimų laboratoriją, yra Lietuvos neuromokslų asociacijos valdybos narys bei savotiškas mūsų mokslo ambasadorius.
Rugsėjo viduryje Vilniuje vyks pirmoji Lietuvoje tarptautinė gyvybės mokslų konferencija „Life Sciences Baltics 2012“, kur idėjomis pasidalinti susitiks 400 vedančiųjų mokslo bei verslo atstovų iš viso pasaulio.
Sėkmingi Jūsų pasiekimai tikriausiai neįkvėptų jauno žmogaus pasilikti Lietuvoje. Ko palinkėtumėte būsimam mokslininkui: išvykti ar pasilikti?
Kiekvieno jauno žmogaus aplinkybės yra unikalios, bet jeigu atvirai – paraginčiau jaunimą įvertinti visas galimybes Lietuvoje, išnaudoti jas, kaip ir galimybę dalį laiko studijuoti ar stažuotis užsienyje. Jeigu po studijų atsiranda būtinybė – pasilikti užsienyje, jeigu ne – grįžti atgal, dirbti Lietuvos bei savo pačių labui. Tikiu, kad Lietuvos jaunimas stiprus, užsispyręs, plastiškai mąstantis ir mobilus. Jie žymiai geriau perima šiuolaikinį globalinį egzistavimo būdą, praktikuoja pasaulinį požiūrį. Dar norėčiau pasakyti, kad stebuklų šalies nėra. Visose šalyse darbas mokslinėje ar akademinėje sferoje yra sunkus. Nepamirškime, kad Tėvynė yra unikali vieta pasiekti turiningą tikslą.
Kokios šalies biomedicinos sėkmės istorija galėtų įkvėpti Lietuvos mokslininkus?
Lietuvos mokslininkai jau yra įkvėpti! Galimybė suvokti evoliuciją ir dar niekieno neregėtas dimensijas, neleidžia būti neįkvėptam. Mokslui reikalinga vaizduotė, griežta logika ir kartais – net priešintuityvieji žingsniai. Rizika eksperimentinėje aplinkoje dažnai veda į naujus atradimus. Visus įkvėptuosius galima įkvėpti dar labiau. Yra daugybė pasaulio mokslo vystymosi pavyzdžių. Kodėl gi mums neprilygti savo išradingumu Šveicarijos ar Izraelio neuromokslininkams?
Lietuvos mokslininkai jau yra įkvėpti!
Gal yra intriguojančių biomedicinos pasiekimų, kurie nustebintų smalsią plačiąją visuomenę?
Kadangi esu neuromokslininkas, tai paminėsiu paskutiniu metu JAV labai populiarėjančios eksperimentinio neuromokslo “optogenetikos” srities pasiekimus. Tai neuronų ir jų tinklų veiklos kontroliavimas įvairių spalvų šviesomis. Ką manote apie smegenų veiklos kontroliavimą šviesomis? Ir tai vyksta ne per akies tinklainę. Šį atradimą išgarsino Ed Boyden’as (MIT) ir Karl Deisseroth’as (Stanfordo Universitetas). Egipto druskos ežeruose ir Sacharos dykumoje buvo atrastos bakterijos, turinčios šviesa fotoaktyvuojamus baltymus, kurie praleidžia įvairius jonus, dėl ko pasikeičia ląstelės membranos elektrinis potencialas bei funkcijos. Mokslininkai išrado būdą genetiškai išreikšti šiuos bakterinius baltymus įvairių gyvūnų smegenyse. Suprasdami, kaip įvairių jonų laidumas gali paveikti smegenų centrus, mes galėsime atstatyti neurodegeneracinių ligų sutrikdytą neuroninių tinklų aktyvumą. Ypatinga yra tai, kad ne visos ląstelės, o tik specifiniai neuronų tipai ir tinklai turi fotoaktyvius baltymus. Jeigu rasime klinikinius būdus, šis atradimas ateityje leis medikams stimuliuoti neuronus žmonių neuroniniuose tinkluose, o praktiškai – slopinti tokių ligų kaip Parkinsono, depresijos ar epilepsijos sukeltus priepuolius.
Ką konferencijos dalyviai išgirs Jūsų paskaitoje?
Tai bus bendra apžvalginė paskaita, kurioje kalbėsiu apie porą lietuvių neuromokslininkų JAV, pristatysiu mūsų laboratorijos darbus, kliniškai pritaikomas technologijas, kurias ten naudojame. Organizatorių prašymu, papasakosiu kaip sukurti aplinką ir programas, kad sėkmingai dirbantys užsienyje talentingi mokslininkai galėtų tiesti bendradarbiavimo tiltus ir grįžti į Lietuvą.
Dažnai girdime apie plečiamus ryšius, pristatomus technologijų slėnius, naujas pažintis. Kokie naudingi susitarimai pasiekiami šių susitikimų metu?
Jeigu girdite, reiškia tai tiesa. O jeigu rimtai – ryšys tarp Hiustono ir Lietuvos platėja. Daug kuo prie šio ryšio prisideda Lietuvos ambasada JAV. Gilėja bendradarbiavimas akademinėje, o ypač energetikos srityse, kuris stipriai vystomas su ambasadoriaus Žygimanto Povilionio bei ambasadoriaus pavaduotojo Simono Šatūno pagalba. Prieš dvi savaites Lietuvoje lankėsi profesorius Roger Blakeney iš Bauer Koledžo prie Hiustono universiteto, kurio vizito tikslas buvo ištirti galimybes Lietuvoje vykdyti pasaulinę Verslo administravimo magistrų (MBA) programą. Ambasada parsirūpino tikslingais aukšto lygio ryšiais, todėl šio vizito rezultatas – rugsėjo 10 dieną pasirašomas susitarimas dėl bendradarbiavimo tarp Hiustono ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU). Tačiau už susitarimo pasirašymą svarbiau yra jau šiandien vykdoma veikla. Profesorius Roger Blakeney šį semestrą savo MBA studentams davė dvi užduotis: ištirti Lietuvos energijos struktūrą, o ypač – Klaipėdą ir Kiniją jungiančią geležinkelio transporto sistemą. Nuo 2013 metų gegužės mėn. vidurio iš Hiustono universiteto dešimčiai dienų turėtų atvykti pirmasis MBA kursas: 28 vadovai, turintys 5-10 metų patirtį bei du profesoriai. Jeigu pirmasis kursas bus sėkmingas, tuomet atvyktų dar du vadovų kursai. Tuo tarpu VGTU MBA studentai nuo pavasario pradės taip pat dirbti prie bendrų projektų. Taigi, Hiustono universitetas plečia bendradarbiaujančių universitetų ratą Lietuvoje, o kad formuotųsi organiški ryšiai, reikia darbo, laiko ir tikėjimo.
Kokia veikla užsiima Lietuvos neuromokslų asociacijos (LNA) vienijami nariai?
Lietuvos neuromokslų asociacija (LNA) kasmet organizuoja konferenciją, kurioje savo naujais pasiekimais dalinasi mokslininkai ir studentai. Tai suteikia galimybę detaliau susipažinti su kolegų darbais. Padėdama jauniems mokslininkams, LNA skiria stipendijas naujų mokslinių atradimų pristatymo komandiruotėms. Taip studentai dalyvauja tarptautinėse konferencijose, studijų mokyklose, o tuo pačiu garsina Lietuvos neuromokslo vardą. 2011 metais kartu su LNA prezidentu, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanu profesoriumi Osvaldu Rukšėnu organizavome pirmąją Hiustono ir Vilniaus universitetų neuromokslo mokyklą.
Lietuvoje aktuali tema apie išvykusių protų susigrąžinimą. Ką turėtume padaryti, kad būtume patraukli šalis emigravusiems mokslininkams dirbti čia?
Visų pirma, pamatykime Lietuvos mokslo galimybes ir supraskime poreikį investuoti daugiau. Mokslas nėra trumpalaikė investicija. Stebuklų šalies nėra, o akcentuojant unikalius Lietuvos pranašumus, lyginant su įvairiomis kitų šalių mokslo aplinkybėmis, galime pritraukti išvykusius mokslininkus atgal. Dalis finansinės mokslo paramos netgi turėtų būti skiriama “protų susigrąžinimui”.
Ne visi, kaip ir aš, norėtų grįžti čia visam laikui, tačiau reikia sukurti sąlygas išvykusiems bent dalį laiko dirbti Lietuvoje. Nors JAV yra pasaulio lyderis daugeliu atžvilgiu, tačiau kai kurie socialiniai bei gyvenimo būdo aspektai yra patrauklesni Europoje, Lietuvoje. Atlyginimai sugrįžusiems mokslininkams turėtų būti lygiaverčiai gautiems užsienyje. Nėra abejonės, kad kai kuriuose universitetuose nusistovėjusi hierarchija kartais stabdo tokius progresyvius konceptus. Čia gali susikirsti ir kartų, ir vizijų skirtumas. Kai kas nesutiktų, o gal netgi pavydėtų, jeigu “sugrįžusių protų” atlyginimas būtų nors truputį aukštesnis už vietinių, seniai įsikūrusių ir daug pasiekusių mokslininkų. Kaip dekanas arba rektorius galėtų tai paaiškinti savo kolegoms? Tokiu atveju reikalinga “gudri” finansavimo shema. Finansavimo šaltiniai galėtų būti padalinti tarp valstybės, universiteto ir privačių fondų. Privačių fondų siekimas galėtų būti labai konkurencingas, o norintys grįžti turėtų tokiu privačiu finansavimu apsirūpinti patys. Tokios finansavimo programos galėtų būti probacinės, pratęsiamos dar 2-3 metams tik įsitikinus jų veikimu. Mokslininkus stiprintų jų pačių pasiryžimas dirbti Lietuvoje.
Kitas pavyzdys, kaip susigrąžinti išvykusius talentus – sukurti dviejų krypčių tiltą. Mokslininkas vienu metu dirbtų kartu su universitetu, slėniu ir kompanijomis pagal talentingų mokslininkų programą. Podaktarinių studijų programos galėtų naudotis šia schema. Tokiu būdu gaudami dalinius – valstybinį ir universiteto finansavimą, talentingi mokslininkai 2-3 metus dirbdami užsienyje studijuotų naujasias technologijas. Ar čia yra “protų nutekėjimo” sentimentų? Ar talentas išvyks ir nebesugrįš? JAV podaktarinę poziciją susirasti labai lengva, o profesoriaus darbą – be galo sunku. Konkurencija šiame etape milžiniška, darbo paieška gali trukti 2-3 metus. Kaip elgsis talentingas žmogus, kuris žino, kad Lietuvos slėniuose jo laukia nauja laboratorija? Yra daug būdų: kontraktiniai susitarimai su biotechnologijos kompanijomis, kad po studijų reikia atidirbti Lietuvos kompanijai kelis metus…
Todėl „Life Sciences Baltics 2012“ konferencija Vilniuje yra puikus, pirmas ir ypatingas žingsnis suburti Lietuvos bei užsienio mokslininkus. Smagu, kad tai labai remia valstybė, mokslo institucijos, patys mokslininkai bei biotechnologijos kompanijos. Tokius dalykus reikia būtinai išlaikyti, net ir keičiantis šalies politinei atmosferai.
Kur slypi Lietuvos biomedicinos mokslo stiprybė?
Unikali situacija su mokslo slėniais ir proto kapitalas. Tai reikia iki galo įvertinti bei apsaugoti.
Kaip mokslininkams pelningai integruotis pasaulinio mokslo kontekste, neišvykstant iš šalies?
Manau, kad per stažuotes, per ypatingai konkuretiškų grantų prašymo ir įvertinimo patirtį. Tokios konferencijos kaip „Life Sciences Baltics 2012“ yra ypatingai vertingos. Mes nuo studentų, nuo podaktarinių studijų laikų esame treniruojami prašyti grantų ir daugelis JAV mokslininkų tam skiria nemažai savo laiko. Tokios patirties trūksta ne tik Europos, bet ir Lietuvos mokslininkams. Reikėtų surinkti visą medžiagą apie tarptautinių projektų finansavimą bei nuolat platinti tarp Lietuvos mokslininkų.
Kokie Lietuvos verslininkų darbai galėtų tapti pavyzdžiu būsimiems mokslo rėmėjams?
Manau, kad ryškiausias pavyzdys – profesoriaus Vlado Bumelio darbas ir įmonės „Fermentas“ pardavimas JAV mokslinių technologijų verslo kompanijai “Thermo Fisher Scientific”. Dabar reikia išmokti pardavinėti ne tik atradimus. Mes turime kurti tokią struktūrą, kuri suteiktų sąlygas mokslininkams atrasti naują konceptą, jį įgyvendinti, patentuoti ir licencijuoti. Galutiniame taške mes turime būti tokioje pozicijoje, kad patys pirksime užsienio kompanijas arba pardavinėsime licencijas.
Verslininkų požiūris į biomediciną. Kaip juos padrąsinti investuoti?
Mokslas greitai neatsiperka. Reikia daug kantrybės ir nestereotipiško požiūrio. O investuoti verta. Kodėl? Todėl, kad investicijos į mokslą ne tik lemia progresą, bet gali atsipirkti tūkstančius kartų. Reikia tik tikėti ir pakentėti.
Mokslas greitai neatsiperka. Reikia daug kantrybės ir nestereotipiško požiūrio.
Pasižymime dideliu potraukiu technologijoms. Kokios biomedicinos naujovės gali būti pritaikomos mobiliems įrenginiams?
Paprasčiausias pavyzdys būtų: išmanaus telefono panaudojimas širdies ritmo matavimui. Galbūt, netolimoje ateityje, telefonuose ar kitokiose mobiliose technologijose atsiras diagnozės testai. Tarkime, atminties sferoje – nustatysime ankstyviausius Alzheimerio ligos požymius.
Fantastika visais laikais stūmė mokslininkus kurti. Konferencijoje susirinks daugybė mokslo, verslo ir galingiausių pasaulio įmonių atstovų. Jeigu sujungtume visas konferencijos dalyvių jėgas?
Turiu Lietuvos Mokslų Super Centro viziją. Mes galime įkurti unikalų pasaulyje centrą, sujungdami geriausius pasaulio pavyzdžius ir pridėdami savo infrastruktūrą. Centre būtų integruoti trys dalykai: geriausi vietiniai mokslininkai su praktiškai neribotu 5-10 metų finansavimu, kaip Janella Farms Howard Hughes Medical Institute; sudaryta atmosfera atvykti vizituojantiems profesoriams, kurie dėstytų paskaitas bei dirbtų su aukščiausio lygio technika, pranašesne nei jų pačių, kaip Cold Spring Harbor laboratorijose; Lietuvos slėnių infrastruktūra su verslo inkubatoriais. Sujungę šiuos tris konceptus, gautume unikalų centrą, kuriame vyktų nuolatinis mokslininkų judėjimas. Komercializuota ir turtinga pastoviomis mokslo transliacijomis terpė išgarsėtų, keldama ne tik Lietuvos mokslo, bet ir pasaulinio lygio išradimus.
Klausimas gyvybės mokslų atstovui. Jeigu turėtumėte galimybę gyventi iš naujo?
Gyvenimas toks įdomus, kad nesinori galvoti apie kitokį variantą. Gyvendamas iš naujo, tikriausiai daugiau laiko būčiau praleidęs plaukiodamas burlaiviu aplink pasaulį, o dabar reikės laukti pensijinio amžiaus.
Rugsėjo 12-14 dienomis Vilniuje vyks pirmoji Lietuvoje ir didžiausia Baltijos šalyse tarptautinė gyvybės mokslų konferencija „Life Sciences Baltics 2012“.
Konferencijoje planuojama sulaukti 400 ekspertų iš viso pasaulio. Mokslo ir verslo atstovai dalinsis idėjomis. Tai unikali proga Baltijos šalims pristatyti save, užmegzti pasaulinio lygio kontaktus gyvybės mokslų srityje, surasti naujas mokslo bei verslo bendradarbiavimo formas
Oficialus renginio globėjas – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.
Konferencijos organizatorius – VšĮ „Versli Lietuva“.
Strateginis partneris – LR Ūkio ministerija.
