Bendradarbiavimo galimybių mokslo ir verslo atstovai ieškos rugsėjį Vilniuje rengiamoje tarptautinėje gyvybės mokslų konferencijoje „Life Sciences Baltics 2012“.
Nori ištraukti išradimus iš stalčių
Neseniai MITA surengė konkursą dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų komercinimo. Jame trylikai naujai įsteigtų įmonių buvo paskirstyta maždaug 1 mln. litų. Šie projektai, kuriems pinigų savo biudžete rado Švietimo ir mokslo ministerija, truks metus.
„Stalčiuose guli daug nerealizuotų sprendimų, išradimų, tyrimų ir prototipų. Mūsų tikslas yra tuos stalčius atidaryti ir padėti su finansavimu, konsultacijomis, žiniomis“, – 15min.lt sakė A.Karlonas.
Mokslininkai, su bendraminčiais įkūrę vadinamąją start-up įmonę, savo idėjoms realizuoti gavo iki 70 tūkst. litų. Savarankiškai greičiausiai būtų sunku įsukti verslą – reikėtų ieškoti pinigų darbuotojų algoms ir pan. Gavę paramą jie galės samdyti vadybininkus, atlikti tyrimus.
„Negali šimtu procentų garantuoti, kad įmonės ir po metų veiks. Statistika rodo, kad iš 100 įmonių tik dvi pasiekia milijoninę apyvartą. Bet jos sukuria darbo vietas, ieško investuotojų. O jei išaugs pačios, duok Dieve, kad būtų patrauklios investuotojams, pritrauktų lėšų iš užsienio, gal ir tų mūsų „Verslo angelai“ įsitrauks“, – kalbėjo MITA vadovas.
Trylika projektų bus įgyvendindami įvairiose srityse: informacinių technologijų, nanotechnologijų ir elektronikos, biotechnologijų, mechatronikos, lazerių technologijų. Panaudojant mokslininkų sukauptas žinias ir mokslinių tyrimų rezultatus, start–up įmonėse bus kuriami inovatyvūs produktai, paslaugos ar technologijos, ieškoma būdų juos įvesti į rinką, vartotojų ir investuotojų.
Viena įdomiausių pašnekovui pasirodė interaktyvi lavinimo priemonė vaikams, turintiems kalbos sutrikimų, kurią sugalvojo logopedę vedęs išradėjas. Vyras į konkursą atsinešė ne vien sumanymą ar popieriuje išdėstytą projektą, bet jau sukonstruotą prietaisą. Jam buvo panaudotas paprasčiausias kinų gamybos vaikiškas telefonas. Prietaisu nuskenavęs, pavyzdžiui, stalą, vaikas išgirsta šio daikto pavadinimą ir turi jį pakartoti. Jei žodį ištaria taisyklingai, nuskamba džiaugsminga reakcija, jei ne, – verksmas.
„Būdami darbe, tėvai kiekvieną dieną negali skirti laiko tokiems užsiėmimams, o vaikas gali pats žaisti ir kartu lavintis. Žmona iškėlė problemą, vyras sukonstravo prietaisą, kuriam nėra analogijų, dabar tereikia rinkos. Jis galėtų sudominti ir darželius, ir pavienius tėvus“, – svarstė A.Karlonas.
Viena įmonė gavo lėšų treniruokliui, imituojančiam irklavimą, gaminti. „Džiaugiamės, kad mūsų irkluotojai sėkmingai pasirodo varžybose. Šis prietaisas imituos irklavimo vandenyje sąlygas. Tai yra specifinė sritis, bet treniruoklis gali sudominti sporto centrus, medicinos, reabilitacijos įstaigas. Savikaina nėra didelė, pardavimo kaina irgi nebus didelė. Jei per metus šimtą pagamins, puikiai išgyvens.“
Mokslininkai sugalvojo technologiją, kaip, panaudojant fermentus iš aliejų, galima gaminti poroloną – ekologišką, tinkamą alergiškiems žmonėms, nedegų, o tuomet naudoti ir čiužiniams, ir mašinų sėdynėmis, ir biuro kėdėmis.
Lėšų skirta įmonėms, pristačiusioms vaizdaspynę su mobilia prieiga, akies vyzdžio sekimo prietaisą neįgaliesiems, išmanų prekių, meno dirbinių ar architektūros eksponatų apšvietimą, aukso nanodalelių sintetinimą siekiant jas taikyti biomedicininėje diagnostikoje ir terapijoje, prekių paieškos įrankį elektroninėms parduotuvėms ir pan.
Inovaciniai čekiai padeda verslui atrasti mokslą
„Dar negalime džiaugtis ypatingais rezultatais ir sakyti, kad esame vieni lyderiaujančių Europoje, nors turime, kuo džiaugtis, – biotechnologijų, lazerių sektoriumi. Moksliniai lazeriai – numeris vienas pasaulyje. Yra ambicijų, strategijų, to siekiame, – kalbėdamas apie šalies mokslo pasiekimų pritaikymą dėstė A.Karlonas. – Dėl to atsirado MITA, turinti skatinti mokslo ir verslo partnerystę įvairiomis priemonėmis, pradedant konsultacijomis, patarimais rengiant paraiškas, viešinimo darbu, baigiant parama iš vienų ar kitų šaltinių patentavimui, tyrimams, įmonėms steigti.“
Paklaustas, ar mokslininkai sugeba įtikinti verslininkus investuoti į jų išradimus, o šie įžvelgia naujovių perspektyvą, jis teigė: „Mūsų mokslininkai ir verslūs, ir nelabai. Jie tiria, realizuoja idėjas tikėdamiesi ne vien moralinės sėkmės – pasidžiaugti, kad išspausdino kokį straipsnį, sušukti „Eureka!“, – bet ir pritaikomumo. Tačiau kiek patys tai pasiekia, didelis klausimas. Gebėjimų tikrai trūksta.
Galų gale mokslininkas nebūtinai turi pats užsiimti verslu. Negalime būti universalūs žmonės ir mokėti viską patys daryti. Didesnė bėda – kad vadybininkų priruošiame daug, tačiau neturime tokių, kurie susikalbėtų su mokslininkais. Trūksta mokslo vadybininkų, kurie baigę technologinius mokslus, žino, ką galima sukurti ir ką iš to gauti, bet nenori tūnoti laboratorijoje, užsiimti tyrimais.
Tokie žmonės gali „užsikrauti“ vadybos žinių ir tapti puikiais mokslo vadybininkais. Jie susikalbėtų su tyrėjais, dirbančiais laboratorijoje, ištirtų rinką, pasakytų: šita idėja tinkama aplinkosaugai, o šita – maisto sektoriui.“
A.Karlonas paminėjo pavyzdį iš MITA – agentūroje pradėjo dirbti daktaro laipsnį turintis fizikas, kuris turi reikiamos patirties ir gali padėti mokslo atstovams užmegzti ryšį su verslininkais.
„Vien su valstybės parama mokslas toli nenueis. Maišas nėra begalinis. Valstybės interesas – ne duoti pinigų, kad mokslininkai turėtų darbus, bet gauti grąžą per mokesčius, naujas darbo vietas. Investuodama į mokslinius tyrimus, valstybė tikisi, kad jie bus komercinami, pritrauks lėšų ar iš Lietuvos, ar iš užsienio įmonių, o kartu neš grąžą pačiam mokslininkui“, – aiškino MITA direktorius.
Grąžą, pasak jo, garantuotų būtent verslo investicijos. „Šiandien iš verslo pusės jaučiu vis mažiau nepasitikėjimo: „Ką tas lietuvis mokslininkas gali sugalvoti, išrasti, neturi gebėjimų, infrastruktūros, geriau nuvažiuosiu į Vokietiją, užsisakysiu ir nusipirksiu.“
Ypač inovaciniai čekiai paskatino verslą glaudžiau bendradarbiauti su mokslu, nors pinigai ir nedideli – 10 ar 20 tūkst. Lt, – pasakojo A.Karlonas. – Čekį gavęs verslininkas turi nusipirkti paslaugą iš mokslininkų. Tai yra be proto populiari priemonė. Jis pamato, kad lietuvių mokslininkas gali padaryti pigiai, pakankamai greitai, o kokybe nenusileidžia iš kitur nupirktai paslaugai. Kas užmezga kontaktą, prašo didesnės apimties – ir pusės milijono litų – paslaugų, pradeda kartu dalyvauti tarptautinėse programose. Lietuvos energetikos institutas, Kauno technologijos universitetas (KTU) turbūt ne vieną dešimtį milijonų surenka iš verslo užsakymų, net nebūtinai per programas.“
Japonų robotai garsūs, nes pritaikomi
Iš Japonijos nuolat atskrieja žinios apie vis daugiau funkcijų galinčius atlikti robotus. Lietuvių mokslininkai šioje srityje irgi reiškiasi, su savo sukurtais robotais dalyvauja tarptautinėse parodose, bet apie jų „kūdikius“ girdime kur kas mažiau.
„Viskas atsiremia į pritaikomumą – sukuriame robotą, bet nežinome, kur jį pritaikyti. Japonijoje robotai nekuriami šiaip sau. Jie pagerina žmogaus gyvenimo aplinką, palengvina buitį, prižiūri namų ūkį – ar šaldytuvas pilnas, padeda ligoniams ar vyresnio amžiaus žmonėms, pavyzdžiui, apsirengti, siunčia pagalbos žinutes. Iš filmų žinome, kad robotai gali tikrinti, ar automobiliuose nėra bombų.
Mes tikrai esame pažengę šioje srityje – KTU turi stiprų mechatronikos kolektyvą, kurie gali kurti robotus. O išradimus pritaikyti yra mokslo vadybininko rūpestis – jis turėtų ieškoti, kur ir kam panaudoti konkretų robotą: ar leisti į urvą ieškoti užsikimšusių vamzdžių, ar padėti žmogui kasdieniame gyvenime. Sukurti galime, bet turime išvystyti idėją iki pabaigos. Tai yra didžiausias atitrūkimas.“
A.Karlonas pasakojo girdėjęs, kad Vokietijos kompanija BMW automobilių apdailai naudoja audinius iš kanapių. Tokius galėtų gaminti ir lietuviai, juoba kad šalyje veikia stiprus Tekstilės institutas, ūkininkai gali vietoje užauginti šių pluoštinių augalų. Tereikia sukurti patvarų, patraukliai atrodantį, gal dar kokybiškesnį ir pigesnį audinį, o tuomet rasti, kam jį parduoti.
Tarptautiniame forume – mokslo ir verslo dialogas
Rugsėjo 12-14 d. Vilniuje vyks pirmoji Lietuvoje ir didžiausia Baltijos šalyse tarptautinė gyvybės mokslų konferencija „Life Sciences Baltics 2012“. Joje mokslo ir verslo atstovai ieškos bendradarbiavimo galimybių, dalinsis idėjomis, artimiau susipažins su Baltijos šalių pagrindiniais pasiekimais bei potencialu gyvybės mokslų sektoriuje. Renginyje laukiama maždaug 400 ekspertų iš viso pasaulio.
Plenarinę sesiją atidarys Nobelio premijos laureatė iš Izraelio profesorė dr. Ada E.Yonat, garsėjanti pasaulyje ribosomų struktūros tyrimais.
Tris dienas vyks sesijos bei seminarai, kuriuos ves tarptautinio pripažinimo sulaukę gyvybės mokslų specialistai, vyks Baltijos šalių gyvybės mokslų sektorių pristatanti paroda ir tarptautinis partnerystės renginys, kuriame forumo dalyviai galės užmegzti ryšius su kolegomis iš kitų šalių. Žadamos ekskursijos į Lietuvos įmones ir tyrimo centrus, o Vilniaus universitetas surengs tarptautinę gyvybės mokslų studentų konferenciją „The Coins”, kurioje laukiama iki 200 dalyvių.
Konferencijos globėjas – premjeras Andrius Kubilius. Ją organizuoja VšĮ „Versli Lietuva“, strateginis partneris – Ūkio ministerija.
