„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

2012 m. pensijų fondų dalyvių sąskaitos vien iš investicijų papilnėjo 424 mln. litų

Praėjusiais metais Lietuvos antros pakopos pensijų fondai savo dalyviams papildomai sukaupė 424 milijonus litų. Tai suma, kuri uždirbta tik iš investicinės veiklos. Ji apskaičiuojama iš visos per metus susidariusio pensijų kaupimo sistemos turto prieaugio, atėmus valstybės pervestą sumą.
Lietuvos BVP vienam gyventojui siekia 66 proc. ES vidurkio
Pinigai / Tomo Urbelionio/BFL nuotr.

2012-aisiais sistema papilnėjo 729 mln. litų ir šiuo metu sudaro 4,8 mlrd. litų. Praeitais metais  valstybė į milijono dirbančiųjų sąskaitas pensijų fonduose pervedė 304 mln. litų, likusi dalis – investicinis uždarbis. Nuo sistemos pradžios valstybė į fondus pervedė 4,26 mlrd. litų.

Lietuvos banko duomenimis, 2012 m. pensijų fondų apskaitos vieneto vertės pokytis siekė 11,21 proc. Daugiausia kilo į akcijas investuojantieji fondai – 13,06 proc., mažiausiai – konservatyvieji fondai, kurių vertės kilo 6,47 proc.

„Svarbu tai, kad šalies ateities pensininkai gali vis labiau būti tikri oresne savo senatve, jei kaupia antros pakopos pensijų fonduose. Beje, tos lėšos per visus devynerius fondų veiklos metus nenuvertėjo – bendras jų kilimas yra didesnis nei vidutinė šalies infliacija“, – sako Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys. „Mūsų valdytojų uždirbti prieaugiai ne tik padengia anksčiau sunkesniais laikotarpiais patirtus nuosmukius, bet ir padidina kiekvieno kaupiančiojo senatvei saugomas lėšas. Tai kaip ir investavimo įnašas į gyventojų socialinę gerovę“, – pabrėžia Š. Ruzgys.

2012 m. į antros pakopos pensijų fondus įsitraukė dar apie 19 tūkst. dirbančiųjų, norinčių kaupti dalį pensijos. Iš viso šiuose fonduose dalį savo ateities lėšų kaupia daugiau nei milijonas lietuvių, o tai yra apie 80 proc. visų šalies dirbančiųjų.

Nuo 2013 m. pradžios Lietuvoje pradėjo veikti naujoji pensijų kaupimo sistema, kai į naujai sistemą ateisiantiems dirbantiesiems nuo 2014 m. bus taikomas naujas modelis – į pensijų fondus jie mokės papildomą 1 proc. nuo darbo užmokesčio dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto gaus papildomą skatinamąją įmoką, kuri sudarys 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Nuo 2013-ųjų pagrindinė dalis, kuri bus išskaičiuojama iš jau mokamų asmens socialinių mokesčių, sudarys 2,5 proc. gaunamo darbo užmokesčio, o nuo 2014-ųjų – 2 proc.

Pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs