Intensyviausi pensijai kaupiantiems, „Sodrai“ ir pensijų kaupimo bendrovėms bus kitų metų balandžio–rugpjūčio mėnesiai, kada daugiau kaip milijonas pensijų fondų dalyvių turės pasirinkti vieną iš trijų kelių – likti su minimalia bazine įmoka, pareikšti norą mokėti papildomai iš asmeninių lėšų ir gauti valstybės paskatinamą įmoką arba sustabdyti savo dalyvavimą kaupimo sistemoje.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė žiniasklaidai teigė: „Ankstesnės kadencijos Seimas priėmė visą įstatymų paketą, susijusį su pensijų reforma. Jis įsigalios nuo kitų metų sausio. Mes fiziškai kol kas negalėjome išnagrinėti visos padėties, surengti pakankamai diskusijų. Todėl dar nenumatoma, kad šis įstatymų paketas artimiausiu metu galėtų būti keičiamas. Juolab kad reikia deramai įvertinti finansines valstybės galimybes.“
„Žinoma, pervedimai į pensijų fondus Lietuvoje yra vieni mažiausių Europoje. Tokia padėtis negali tęstis amžinai, anksčiau ar vėliau teks vytis kitus. Tačiau viską reikia gerai apsvarstyti ir apsispręsti dėl pervedimų formos, nes pačios „Sodros“ biudžeto deficitas šiuo metu milžiniškas“, – sakė K.Miškinienė.
Pervedimai Estijoje – 6 proc.
Lyginant su kaimyninėmis šalimis, Lietuvoje pensijų kaupimo sistema patyrė bene daugiausia ir ilgiausių sukrėtimų, todėl šioje srityje pradeda atsilikti nuo Latvijos ir Estijos. Iki prasidedant krizei Latvijoje buvo pervedama 8 proc. dirbančiojo pajamų, tačiau vėliau įmokos buvo sumažintos iki 2 proc. Jau nuo kitų metų įmokos vėl didinamos, iki 4 proc.
Estijoje jau nuo pat sistemos pradžios veikė modelis, panašus į tą, kurį Lietuva pasiryžo įvesti nuo 2014 m. – dirbantysis į savo sąskaitą pensijų fonde perveda 2 proc. pajamų, o valstybė papildomai perveda 4 proc. Estijos Vyriausybė laikinai sustabdė įmokas 2009–2010 metais, tačiau jau dvejus metus, nuo 2011 m. pradžios vėl mokamos 4 proc. įmokos. Maža to, tiems Estijos kaupiantiesiems, kurie ir per krizę mokėjo savo 2 proc. įmokas, valstybė 2014–2017 metais mokės 6 proc. įmokas, taip kompensuodama laikiną savo įmokų sumažinimą.
Problema – senstanti visuomenė
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija laikosi panašios pozicijos kaip ir Europos Komisija – jeigu niekas nebus daroma ir šalia „Sodros“ nebus plėtojamas kaupimas, anksčiau ar vėliau teks rinktis: mažesnės pensijos arba didesni mokesčiai.
„Ilguoju laikotarpiu žmogaus pensija sumažėtų nuo 40 proc. iki 27 proc., lyginant ją su vidutiniu atlyginimu, jei žmogus nekauptų papildomos pensijos dalies senatvei pensijų fonduose. Kitaip tariant, naujovės pensijų kaupimo sistemoje padės užtikrinti, kad žmogaus sukauptos pensijos senatvei (sukauptos tiek I, tiek II pensijų kaupimo pakopose) dydis sudarytų ne mažiau kaip 40 procentų žmogaus turėto darbo užmokesčio“, – skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Kraštutinių nuomonių netrūksta. Aktyviausi pensijų kaupimo kritikai teigia, kad kaupimas neduos reikiamo efekto, nes investuojant pinigai gali nuvertėti, todėl jie mano, kad „Sodrai“ turi padėti valstybė, o kaupti žmonės turi savo lėšomis.
Pensijų kaupimo šalininkai teigia priešingai – „Sodrai“ ilgainiui bus vis sunkiau dėl senstančios visuomenės, nes dirbančiųjų skaičius mažėja, o pensininkų daugėja.
Kaupimo reikia pačiai „Sodrai“
Tikimasi, kad daugiau aiškumo suteiks šiuo metu Lietuvos mokslų tarybos remiamas mokslinis tyrimo projektas „Iššūkiai socialiniam draudimui: kartų, lyčių, ekonominių ir socialinių sluoksnių sąveika“, kurio dalis yra ir analizė, kaip „Sodra“ sugebės išgyventi per artimiausius 10–15 metų.
Prieš savaitę Seime pristatant tarpinius šio projekto rezultatus Vilniaus universiteto lektorius, socialinių mokslų daktaras Algirdas Bartkus teigė, kad pensijų fondai reikalingi ne tik patiems dirbantiesiems, bet ir valstybei bei „Sodrai“.
„Ilguoju laikotarpiu pensijų fondai akivaizdžiai sumažina „Sodros“ naštą ir tai vis ryškiau matysis ateityje, kai vis didesnis skaičius dabar kaupiančių dirbančiųjų išeis į pensiją, ir jiems „Sodra“ galės mokėti mažesnes pensijas nei jie gautų, jeigu papildomai nekauptų senatvei“, – sakė A.Bartkus.
