Pagal naują siūlomą draudimą Lietuvos teritorijoje „draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekės ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis“.
Įstatyme nurodoma, kad skelbiant internete „nurodytą reklamą, draudžiama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją“. Taip pat nurodoma, kad reklama apskritai negalima svetainėse, kuriose yra turinio, skirto nepilnamečiams.
Tai, anot internetų portalus valdančių įmonių atstovų, reikštų absoliutų azartinių lošimų reklamos draudimą.
Seimo Biudžeto ir finansų komitete didžiausių interneto portalų vadovai aiškino, kad reklamos draudimas perskirstytų pajamas iš legaliai veikiančių į nelegalias svetaines, kurios apvagia autorius, ir taip pat be jokių apribojimų skelbia reklamas ir nesilaiko jau dabar esančių draudimų.
Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė įspėjo, kad esamomis formuluotėmis ribojimai taptų absoliučiu azartinių lošimų reklamos draudimu. Neapibrėžus, kas yra specializuota nepilnamečiams skirta svetainė, tai neeliminuotų rizikos, kad visos svetainės galėtų būti įvertintos kaip tokios, kadangi visos svetainės yra prieinamos visiems, nepriklausomai nuo amžiaus.
Ji siūlė Visuomenės informavimo įstatyme apibrėžti, kas būtų specializuotas portalas.
„Dabartinė formuluotė yra laisva, priklausomai nuo lošimų priežiūros vertinimo“, – sako A.Žilinskienė.
„Turime patirties su reguliavimu – žurnalų puslapiai išplėšomi ir taip viskas susireguliuoja“, – replikavo konservatorius Andrius Kubilius.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį įsiklausė į pastabas ir atidėjo draudimų svarstymą, pažadėjo išklausyti interneto portalų atstovų pastabas. Komiteto pirmininkas Stays Jakeliūnas taip pat yra užregistravęs pataisą, kuri sušvelnintų Seime svarstomus naujus azartinių lošimų reklamos ribojimus: vietoj absoliutaus azartinių lošimų reklamos draudimo internete, reklama būtų draudžiama specializuotose nepilnamečiams skirtose svetainėse. Tačiau kiti siūlyti apribojimai lieka – reklaminiai skydeliai negalėtų vesti į kitas svetaines.
A.Žilinskienė: žiniasklaida jau dabar netekusi 15 proc. pajamų
Nauji ribojimai didelį susirūpinimą kelia internetinės žiniasklaidos atstovams, kadangi reklamos ribojimai tiesiogiai veikia pajamas.
A.Žilinskienė įspėja, kad jau dabar interneto žiniasklaidos pajamos susitraukusios 15 proc. dėl alkoholio reklamos draudimo, o nauji draudimai gali lemti papildomą panašų šoką.
UAB „15min“ direktorius Ramūnas Šaučikovas pastebi, kad net ir esamus draudimus šiuo metu apeina „šešėlyje“ veikiančios svetainės, o didžiausią neigiamą poveikį pajus skaidriai veikianti žiniasklaida. Jis vertina, kad yra kitų būdų pasiekti norimus tikslus.
Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė A.Žilinskienė įspėja, kad pagal siūlomas įstatymo pataisos formuluotes nukentės internetinė žiniasklaida, tačiau tai niekaip nepaveiks kitų medijos rūšių, pvz., TV ar radijo.
„Šita įstatymo pataisa diskriminuotų internetines medijas ir būtent interneto medijas ji paveiktų. Televizijoje, lauko reklamos sektoriuje, radijuje niekas nesikeičia, jie lieka savo status quo. Bet interneto medijoms, kurios Lietuvoje yra populiariausios ir daugiausiai vartojamos, taip pat ir ES mastu, tai pablogintų sąlygas ir veiklą. Tai būtų vienos rūšies medijų diskriminacija, jei projektas nebus pakoreguotas“, – sako A.Žilinskienė.
Anot jos, formuluotė, kuri dabar yra įstatymo projekte, numato, kad vaikams, paaugliams, nepilnamečiams būtų neprieinama azartinių lošimų reklama internete – tai reikštų absoliutų azartinių lošimų reklamos ribojimą, ir tik internete.
„Koks tada būtų rezultatas – interneto medijos išskiriamos iš kitų medijų. Reiškia, lauko stenduose apribota reklama, bet leidžiama, televizijoje – apribota, bet leidžiama, o internete išvis negalima“, – stebisi A.Žilinskienė.
S.Jakeliūno užregistruota pataisa, anot jos, sumažina naujų ribojimų dalį, kadangi reklama būtų uždrausta tik specializuotose nepilnamečiams skirtose svetainėse, tačiau tai vis tiek reikš dalies pajamų netekimą žiniasklaidai. Mat internete nebegalėtų būti talpinamos reklamos su aktyviomis nuorodomis. Be to, įstatymuose nėra apibrėžta, kas yra specializuotos svetainės.
„Šios pajamos žiniasklaidai yra labai svarbios, kadangi absoliutus alkoholio reklamos draudimas labai didelę dalį žiniasklaidos pajamų nubraukė – apie 14-15 proc. Visuomenės sveikatos fondas tai tik labai maža dalimi kompensuoja. Jei dar būtų atimtos azartinių lošimų reklamos pajamos, tai vėl būtų nuimta apie 10-15 proc.“, – sakė A.Žilinskienė.
Žiniasklaida, anot jos, nėra pelningas verslas, ir jau dabar turi būti ieškoma alternatyvių finansavimo sprendimų, kadangi „tradicinės reklamos nebeužtenka, kad galėtų išsilaikyti didelės redakcijos, o specializuoti žurnalistai galėtų užtikrinti įvairių temų turinio sklaidą“.
„Jei žiniasklaida būtų labai pelningas verslas, Europos Komisija 2017-aisiais turbūt nebūtų išleidusi rekomendacijų, kaip valstybė galėtų prisidėti prie žiniasklaidos pliuralizmo užtikrinimo. Ir Norvegijos modelis veikia būtent pagal EK rekomendacijas“, – sako A.Žilinskienė.
Ji lygina, kad periodiniai leidiniai gavo mokesčių lengvatų, tačiau interneto žiniasklaidai jokių mokesčių lengvatų nėra.
UAB „Delfi“ direktorius Vytautas Benokraitis aiškino, kad neišdiskutuotas skubotas sprendimas praturtins piratines svetaines, kadangi įstatymo nuostatos jau dabar lengvai apeinamos.
„Iškelia serverius į Kiprą, Maltą, ir jos visiškai sėkmingai reklamuojasi nelegaliai“, – sakė V.Benokraitis ir aiškino, kad jaunimas netgi dažniau lankosi svetainėse, kur nelegaliai platinami filmai, torentų svetainėse, apie krepšinį rašančiose svetainėse, kurios, nors lietuviškos, nėra Lietuvoje.
„Kas dabar vyksta – reklamos pinigų perskirstymas. Mes lošimų bendrovių reklamą su Lošimų priežiūros tarnyba deriname kiekvienu atveju. Kiti portalai, kurių yra šimtai tūkstančių – jiems nereikia derinti, ir gali reklamuoti, statyk 1000 eurų, lošk“, – sako V.Benokraitis.
A.Žilinskienė pridūrė, kad Lošimų priežiūros tarnyba nesugeba sukontroliuoti, kaip laikomasi esamų ribojimų – iš užsienio veikiančios svetainės negauna kvietimų į teismus, nepaklūsta sprendimams.
Lošimų priežiūros tarnybos atstovas tikino priešingai, kad reklamos draudimas nieko nediskriminuoja, o esą tarnyba specializuotą svetainę supranta „kaip absoliučiai skirtą vaikams“. Anot jo, kiekviena ES valstybė eina potencialių lošėjų, nepilnamečių apsaugos kryptimi.
Vis tik S.Jakeliūnas pats pripažino, kad „kai reguliuoja lošimų priežiūra, reguliuoja konservatyviai“, todėl, anot jo, interpretacijų neturėtų likti.
15min vadovas: mielai prisidėtume prie prasmingo tikslo, jei priemonės būtų tinkamos
15min portalą valdančios bendrovės UAB „15min“ direktorius R.Šaučikovas apgailestauja, kad nauji draudimai padarys didelį neigiamą poveikį teisėtai veikiančiai žiniasklaidai – pajamos iš azartinių lošimų reklamos nukeliaus į „pogrindyje“ veikiančius portalus, kurie rinkoje ir toliau agresyviai nesilaikys įstatymo reikalavimų.
„Noriu akcentuoti, jei akivaizdžiai matytume, kad tai daroma visuomenės gerovei, visomis keturiomis palaikytume ir padėtume tą įgyvendinti. Tačiau šiuo atveju iš pateiktų pataisų matome, kad tai yra lietuviškų portalų diskriminavimas ir pajamų perskirstymas“, – sako R.Šaučikovas.
Jis aiškina, kad Lietuvoje veikiantys žiniasklaidos portalai diskriminuojami, lyginant su užsienio portalais, tarp kurių dalis veikia ir su lietuviškais „.lt“ domenais.
„Turime įvairių pavyzdžių, kai sporto naujienas aprašančios svetainės iki šios dienos talpina gausybę lažybų reklamos, kuri pažeidžia net jau galiojančio įstatymo reikalavimus. Valdžia priima draudžiančius įstatymus, tačiau vėliau nesugeba sukontroliuoti tinkamo jų įgyvendinimo, ir portalai, kurie nėra Lietuvoje, puikiausiai talpina draudžiamas reklamas. Pinigai iš portalų, kurie stengiasi laikytis Lietuvos įstatymų, persikelia į šešėlį“, – sako R.Šaučikovas.
Jei portalo savininkai, pvz., bendrovė, ir serveriai nėra Lietuvoje, tai leis apeiti įstatymo reguliavimus, kurie taikomi Lietuvos teritorijai.
„Mes tikrai nekovojame prieš įstatymui keliamus tikslus, mūsų pačių misija yra kurti visuomenės gerovei. Ir tikrai palaikytume tokius sprendimus, kurie būtų parengti protingai, jei būtų sugebėta užtikrinti kontrolę. Ir su mumis juk galima tartis, kaip tą padaryti, kad nelegali reklama nepasiektų žmonių. Mes esame pasiruošę siūlyti būdus, kaip tą padaryti, ir siekiame dialogo, tačiau mūsų pozicija apskritai nebuvo išklausyta, niekas net nepasidomėjo, kaip tai paveiks žiniasklaidos sektorių“, – apgailestauja R.Šaučikovas.
Jis viliasi, kad sprendimai bus peržiūrėti ir plačiau aptarti ir suderinti su visuomenės grupėmis.
„Dažniausiai mūsų siūlymai būdavo arba atmetami, arba buvo pasakoma, kad jūs atstovaujate verslo interesams, rūpinatės verslo, o ne visuomenės gerove, jūsų patarimo čia nereikia. Norisi dar kartą pabrėžti, kad tai netiesa. Mums irgi rūpi. Bet jei tikslas tiesiog perskirstyti reklamos pajamas iš vienų interneto portalų į kitus interneto portalus ar medijas, aš čia nematau visuomenės intereso“, – sako R.Šaučikovas.
Žiniasklaidos portalas nėra pelningas verslas
R.Šaučikovas aiškina, kad alkoholio reklamos draudimai portalui atėmė dešimtadalį pajamų, panašų dydį gali atimti ir naujas draudimas, o tai reikštų silpnėjančias galimybes pasiūlyti kokybišką turinį.
„Dėl alkoholio reklamos draudimo mes netekome apie 10 proc. savo pajamų, tai yra apie 400 tūkst. eurų. Dėl šio įstatymo 2019 m. mes galime prarasime dar apie 300 tūkst. pajamų. Viešai kalbama, esą žiniasklaida yra didelis verslas. Būdami antru didžiausiu žaidėju Lietuvos portalų rinkoje mes pastoviai balansuojame ant pelningumo ribos. Mums 200 tūkst. eurų yra labai didelis pelnas, tačiau 2018 m. nesame pelningi. Tokie sprendimai iš esmės keičia mūsų situaciją – tikrai nėra taip, kad mes daug uždirbame“, – sako R.Šaučikovas.
R.Šaučikovas teigė, kad 15min apyvarta siekia apie 4 mln. eurų, ir ji mažėja antrus metus iš eilės, o pelningumas „balansuoja ant nulio ribos“.
„Naujas draudimas padarys ne tą poveikį, kad visuomenė matys mažiau reklamų. Tiesiog reklamos pajamos bus perskirstomos tiems, kurie randa būdų ar landų reguliavimą apeiti, į šešėlinį verslą. Mes ir toliau matysime tas pačias reklamas, o visuomenės interesas tik nukentės, nes portalai nebegalės pateikti kokybiško, patikimo turinio“, – sako R.Šaučikovas.
