Intensyviausiai pirmąjį šių metų pusmetį aptarinėtų bei cituotų autoritetų sąraše pirmauja kontroversijomis pažymėti aktyvūs komunikatoriai. Tai rodo žiniasklaidos stebėsenos ir tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ atlikto tyrimo rezultatai, kuriuose išanalizuota per 200 tūkst. žiniasklaidos pranešimų daugiau nei 860 spaudos, interneto, radijo ir televizijos šaltiniuose. Labiausiai matomų asmenų sąraše sąmoningai neminimi politikai, kurie tradiciškai dominuoja informacinėje erdvėje. Vietoje to, tyrimo autoriai pasistengė išskirti verslo, akademinės bendruomenės ir visuomenės autoritetus, kurių balsas pirmoje šių metų pusėje buvo girdimas labiausiai.
Intensyviausiai pirmąjį pusmetį šmėžavusių asmenų sąrašo viršūnėje – 1789 žiniasklaidos pranešimuose paminėtas buvęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ir 1503 pranešimuose minimas Lietuvos bankų asociacijos vadovas Mantas Zalatorius. Jei ne birželio pradžioje kilęs ažiotažas dėl šių asmenų sulaikymo galimos korupcijos byloje, V.Sutkus ir M.Zalatorius į pirmąjį matomiausiųjų sąrašo dešimtuką nebūtų patekę.
Tačiau tai nereiškia, jog be kontroversiško konteksto V.Sutkus ar M.Zalatorius neturėjo ką pasakyti. Praėjusį mėnesį iš pareigų pasitraukęs LVK prezidentas buvo gerai matomas ir nuoseklus verslo interesų advokatas iki COVID-19 krizės ir jos metu.
Per pirmuosius tris šių metų mėnesius V.Sutkus aktyviai komentavo verslo padėtį ir buvo tarp pirmųjų šauklių, įspėjusių apie artėjančios pandemijos pasekmes Lietuvos ekonomikai.
Karantino metu jis aktyviai įsitraukė į verslo pagalbos medikams mobilizavimą, Vyriausybės paramos verslui priemonių aptarimą, periodiškai informavo apie verslo sveikatos būklę, ragino stabilizuoti verslo aplinką paskiriant nuolatinį ekonomikos ir inovacijų ministrą, rėmė GPM mažinimo iniciatyvą. Iš viso iki sulaikymo V.Sutkus cituotas 516 straipsnių, radijo ir televizijos laidų bei reportažų.
Iki sulaikymo V.Sutkus cituotas 516 straipsnių, radijo ir televizijos laidų bei reportažų.
M.Zalatorius iki birželio pradžios taip pat cituotas kone pusėje tūkstančio žiniasklaidos publikacijų ir laidų. Tiesa, jo vaidmuo dažniausiai matytas kaip reaktyvus. Metų pradžioje Lietuvos bankų asociacijos galva buvo priverstas teisintis dėl nepasitenkinimo bankų paslaugų kokybe ir mažėjančiu jų prieinamumu. Karantino laikotarpiu M.Zalatorius dažniausiai komentavo bankinio sektoriaus reakciją į pandemijos krizę: bekontakčio atsiskaitymo kortelėmis limito padidinimą, paskolų grąžinimo atidėjimo iniciatyvas.
Tačiau patvirtindami komunikacijos dėsnį, teigiantį, jog blogos naujienos sklinda greičiau ir plačiau, V.Sutkus ir M.Zalatorius daugiausiai paminėjimų sulaukė būtent po jų sulaikymo birželio pirmosiomis dienomis.
Šiame kontekste V.Sutkus paminėtas 1274 pranešimuose, M.Zalatorius – 902. Žiniasklaidos turinio analizė šiuo laikotarpiu rodo, jog viešojoje erdvėje vyravo ne tiek korupcija įtartų verslo atstovų pasmerkimas, kiek didelis verslo susirūpinimas bei netikrumas dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų bei Generalinės prokuratūros veiksmų. Dėl sukeltos baimės ir neatsakytų klausimų gausos rezonansinio įvykio kontekste teisėsauga net pasirodė pralaiminti informacinę kovą.
Trečiuoju intensyviausiai žiniasklaidoje pirmuosius šešis šių metų mėnesius mirgėjusiu vardu (1107 publikacijos, reportažai ir laidos) tapo Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Jo komunikacija buvo aktyvi, o nuomonė – stabiliai paklausi žurnalistų tarpe. Karantino metu Lietuvos banko vadovas išlaikė ramų ir konstruktyvų toną, paprastai ir suprantamai paaiškindamas padėtį finansų rinkose bei bankiniame sektoriuje.
Gegužės pradžioje V.Vasiliauskas imtas linksniuoti kontroversiškame kontekste: pirma dėl LB tarnybinei valgyklai perkamo maisto, o vėliau – dėl iš šios temos išsivysčiusių diskusijų apie banko vadovo algos dydį. Temą pasigavus politikams, V.Vasiliausko paminėjimas prieštaringame kontekste išaugo iki 91 pranešimo.
Ketvirtoje matomiausių žiniasklaidoje asmenų sąrašo vietoje – buvusi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė, prieš kelias savaites perėjusi dirbti į banką „Luminor“. Jos aukštą intensyvumą žiniasklaidoje lėmė du pagrindiniai faktoriai: tai, kad I.Baltrušaitienė iš esmės buvo vienintelis „Iki“ veidas viešojoje erdvėje, ir jos gebėjimas operatyviai išnaudoti kilusias krizes atstovaujamo prekės ženklo naudai.
I.Baltrušaitienė iš esmės buvo vienintelis „Iki“ veidas viešojoje erdvėje.
Metų pradžioje kilus skandalui dėl „Grigeo“ teršiamų vandens telkinių, „Iki“ tapo vienu pirmųjų ir aktyviausių taršios popieriaus perdirbimo bendrovės produkcijos boikoto iniciatorių. „Grigeo“ krizę I.Baltrušaitienė išnaudojo aktyviam jos atstovauto prekybos tinklo vertybių propagavimui.
Šalyje prasidėjus COVID-19 epidemijai ir paskelbus karantiną „Iki“ komunikacijos vadovė itin aktyviai aiškino, kaip prekybos tinklas rūpinasi pirkėjų ir darbuotojų saugumu, instruktavo ir pratino klientus prie apsipirkimo padidinto saugumo sąlygomis.
Penktuoju tarp intensyviausiai cituojamų autoritetų tapęs Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas profesorius Vytautas Kasiulevičius yra savotiška komunikacinė kometa, ryškiausiai sužibusi koronaviruso pandemijos kontekste.
Prof. V.Kasiulevičiaus balsas garsiausiai skambėjo karantino pradžioje kaip pasitikėjimą keliančio profesionalo išaiškinimas.
Prof. V.Kasiulevičiaus balsas garsiausiai skambėjo karantino pradžioje kaip pasitikėjimą keliančio profesionalo išaiškinimas, kiek reali naujoji grėsmė ir kaip su ja elgtis. Antroji V.Kasiulevičiaus populiarumo banga žiniasklaidoje sutapo su karantino pabaiga, kuomet profesorius perspėjo visuomenę nepasiduoti ankstyvam atsainumui ir realistiškai vertinti pandemijos pasikartojimo Lietuvoje galimybę. COVID-19 kontekste V.Kasiulevičius yra neabejotinas Lietuvos medicininės nuomonės lyderis.
Kalbant apie nuomonių lyderius, šeštąją ir aštuntąją poziciją „Mediaskopo“ sąraše užėmė atitinkamai „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir „Luminor“ veidas Žygimantas Mauricas.
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas, cituotas 30 proc. rečiau, atsidūrė 11-oje pozicijoje. Pagrindiniai bankų šnekėtojai aprėpia labai platų temų spektrą, it geri daktarai kantriai ir suprantamai paaiškindami Lietuvos ekonomikos skaudulius, jų simptomus, priežastis, galimus gydymo būdus bei nereagavimo į grėsmes kainą.
Trijų pagrindinių šalies komercinių bankų ekonomistų komunikacija žiniasklaidoje – nuosekliai aktyvi ištisus metus. Paklausiausia žiniasklaidoje išlieka N.Mačiulio nuomonė.
Paklausiausia žiniasklaidoje išlieka N.Mačiulio nuomonė.
Septintasis pagal minėjimo žiniasklaidoje intensyvumą eksministras Rokas Masiulis pirmąjį 2020-ųjų pusmetį minėtas beveik tūkstantyje pranešimų. Tačiau absoliuti dauguma publikacijų ir reportažų R.Masiulio vardą siejo su jo praeities veikla arba konfliktiniame kontekste.
Buvęs susisiekimo ministras dažniausiai linksniuotas valstybės valdomo Klaipėdos jūrų uosto ir Lietuvos geležinkelių fone. Tiesa, neigiamą informacinį R.Masiulio atspalvį lemia ne tiek jo paties veiksmai, kiek pabrėžtinai negatyvūs dabartinės valdančiosios daugumos politikų atsiliepimai.
Neigiamą informacinį R.Masiulio atspalvį lemia ne tiek jo paties veiksmai, kiek pabrėžtinai negatyvūs dabartinės valdančiosios daugumos politikų atsiliepimai.
Birželio pradžioje R.Masiulis gana aktyviai buvo minimas galimos korupcijos bylos kontekste, vėlgi – kaip politiniam isteblišmentui neparankus eksministras. Dar vieną nevienareikšmių paminėjimų dozę R.Masiuliui „pelnė“ jo buvusio patarėjo Gedimino Vaitkevičiaus sulaikymas po to, kai šis užrašu „vagies namas“ pažymėjo link premjero Sauliaus Skvernelio namų vedančią gatvę, pernai išasfaltuotą ginčytinomis aplinkybėmis.
Birželį prie „Kesko Senukai“ komandos prisijungusi Vilma Drulienė pirmąjį šių metų pusmetį žiniasklaidoje dominavo kaip ilgametė „Maximos“ komercijos direktorė, valdybos narė ir pagrindinis šio prekybos tinklo veidas. Su V.Drulienės vardu sieta reikšminga „Maximos“ komunikacijos dalis.
Įdomu, jog V.Drulienės nebuvo siekiama paversti vienu pagrindinių karantino veidų.
Įdomu, jog V.Drulienės nebuvo siekiama paversti vienu pagrindinių karantino veidų: tuometinės „Maximos“ komercijos vadovės paminėjimai visą šių metų pirmąjį pusmetį išliko pakankamai stabilūs, dalykiški, orientuoti į vartotoją. Taip pat ji dažnai žiniasklaidos buvo kalbinama kaip mažmeninės prekybos ekspertė, kurios autoritetas peržengia vieno konkretaus prekybos tinklo interesus.
Pirmąjį intensyviausiai žiniasklaidoje minėtų asmenų dešimtuką užbaigia TELE2 vadovas Petras Masiulis su 755 jį cituojančiais pranešimais.
P.Masiulis išsiskiria iš kitų šio reitingo lyderių.
P.Masiulis išsiskiria iš kitų šio reitingo lyderių. Jis – vienintelis verslo aukščiausio lygio vadovas, kone visas komunikacines progas išnaudojantis tiesioginiam kreipimuisi į vartotojus: esamus ir potencialius TELE2 klientus.
Jis nesiblaško ir nekomentuoja jam nebūdingų temų. P.Masiulio pasisakymuose visuomet akcentuojama nauda vartotojui ir kompanijos vertybės. TELE2 vadovo komunikacija taip pat pasižymi išskirtinai pozityviu tonu ir teigiamu kontekstu.
„Mediaskopas“ reguliariai analizuoja informacinėje erdvėje geriausiai matomus vardus ir tiria jų populiarumo priežastis.
2020 m. sausį-birželį intensyviausiai minėtų asmenų TOP30 pagal pranešimų skaičių:
