„Dalį atsakymų lydi priedai, kurių turinys konfidencialus. Atkreipdami į tai Seimo narių dėmesį, visus priedus jiems pateikėme. Atsakėme į visus klausimus, nepažeisdami sutarčių reikalavimų. Tad esame nuoseklūs ir skaidrūs, kiek tai leidžia teisės aktai“, – LRT išplatintame pranešime cituojamas tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis.
Su LRT tarybos atsakymais galima susipažinti čia.
Atsakymuose aptariamas LRT tarybos narių Vytauto Plečkaičio ir Raimondo Savicko nedeklaruotų interesų klausimas. Dėl šių asmenų nepateiktų interesų deklaracijų tyrimą pradėjo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).
„Tarybos nariai V.Plečkaitis ir R.Savickas buvo įsitikinę, kad LRT tarybos nariai viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo kontekste nėra prilyginami valstybės tarnautojams. Šiuo metu V.Plečkaitis ir R.Savickas yra pateikę deklaracijas ir informavę Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kad yra pasirengę bendradarbiauti, atliekant tyrimą jų atžvilgiu“, – rašoma atsakymuose.
2013–2017 metais LRT televizijos transliuojamų programų, pritaikytų klausos negalią turintiems asmenims, mažėjo. Tai, kaip rašoma atsakyme, lėmė išaugusios LRT programos apimtys. Išplatintame rašte taip pat pateikiama informacija apie 2018 metais planuojamus technologinius pokyčius, dėl kurių klausos ir regos negalią turintiems asmenims turėtų pagerėti paslaugų prieinamumas.
LRT taryba tikina sulaukusi 34 atsakymų iš nepriklausomų prodiuserių (prodiuserinių įmonių) apie LRT transliuojamų laidų sąmatas – 21 jų sutiko atskleisti konfidencialią informaciją be sąlygų arba su jomis, 13 – nesutiko. Tiesa, LRT taryba kartu su pranešimu žiniasklaidai nepriklausomų prodiuserių atsakymų neviešina.
Atsakymuose taryba paskelbė įkainius, kuriuos LRT taiko nuomodama patalpas. Su jais galima susipažinti žemiau.
Lapkritį 66 Seimo nariai kreipėsi į LRT tarybą, prašydami informacijos apie darbuotojų atlyginimus, viešuosius pirkimus ir santykius su prodiuserinėmis kompanijomis. Dalies atsakymų LRT nurodė negalinti pateikti dėl konfidencialumo reikalavimų, tad 80 Seimo narių pateikė papildomų klausimų.
Europos transliuotojų sąjunga, kurios poziciją išplatino LRT atstovė spaudai, pareiškė, kad LRT išlaidų detalių paviešinimas gali neigiamai paveikti jos poziciją komercinėse derybose, o Seimo narių prašymas atskleisti konfidencialią informaciją kelia susirūpinimą dėl redakcinio nepriklausomumo ir LRT autonomijos.
LRT taryba, sulaukusi papildomų parlamentarų klausimų, su prašymu atlikti nacionalinio transliuotojo veiklos auditą kreipėsi į Valstybės kontrolę. Dėl audito Valstybės kontrolė žada apsispręsti iki sausio vidurio.
