Turbūt pastebėjote, kad paieškoję bilietų į konkrečią šalį netrukus visur regite reklamas, siūlančias viešbutį, išsinuomoti automobilį ir pan. Jei ieškojote, kaip išgydyti peršalimą, netrukus matysite maisto papildų ar vaistų reklamas, o jei prisireikė automobilio – sulauksite ir tokių pasiūlymų.
Jei nesate savarankiškai atlikęs jokių veiksmų, „Google“, „Facebook“, reklamos platformos ar kitos didžiosios bendrovės apie jus sukaupė dešimtis gigabaitų informacijos – ką veikiate, kur esate, ką valgote, ko ieškote. Net jei išvalėte savo kompiuterį, ištrynėte elektroninius laiškus, ši informacija tebėra gyva ir naudojama įvairiausiems tikslams: pateikti reklamas, veikti vartotojų elgseną.
Žinoma, kompanijos argumentuoja, kad taip gerina savo paslaugas, tačiau ne visiems patinka faktas, kad apie tave žinoma viskas. O naujausi duomenų nutekėjimo skandalai situaciją nušvietė ir kitomis spalvomis – informacija panaudojama ne tik „švariems“ tikslams, bet ir rinkimas paveikti.
Gegužės 25 d. įsigalios beprecedentis ES reglamentas asmens duomenų apsaugai. Jis dar net neįsigaliojęs jau atvėrė iki šiol nematytas galimybes – jas 15min nutarė išbandyti.
Kompanijos vienos po kitų pradėjo siųsti laiškus apie atnaujinamas duomenų tvarkymo politikas ir papildomus nustatymus, leidžiančius apriboti jų elgseną teikiant reklamas ar tvarkant informaciją.
Atsirado funkcijų, leidžiančių apriboti duomenų rinkimą ir jų panaudojimą. Akivaizdžiai funkcijos nematomos – jų reikia paieškoti. Tačiau jau galima netgi apskritai neleisti naudoti surinktos asmeninės informacijos.
Atlikome bandymą – kas būtų, jei „Google“, „Facebook“ ir kitiems reklamuotojams pasakytum visišką „ne“.
Naršymo patirtis gerokai pasikeičia – atsargiai
Jei asmeninė „Facebook“ paskyra anksčiau nuolat mirgėjo reklamomis, o „Google“ paieškų turinį nustelbdavo perkami skelbimai, kurie man „turėtų būti įdomūs“, neleidus naudoti mano duomenų, internetas gerokai pasikeitė.
Pirmas pastebėjimas – reklamų „Facebook“ tinkle kone apskritai neliko, jų itin apmažėjo ir kitose svetainėse. Peršasi išvada, kad uždraudus reklamas pritaikyti man asmeniškai, jų reklamuotojai apskritai nerodo. Galbūt dar nėra pritaikytų algoritmų, ką parodyti vartotojams be jokių išskirtinių duomenų. Tai negalioja bendro pobūdžio reklamoms, kurios tiesiogiai dedamos masinėms auditorijoms.
Anksčiau „Facebook“ nuolat matydavau reklamas su kriptovaliutomis, investavimu, kompiuterine technika, mobiliaisiais telefonais ir pan. Taip pagal mano elgseną spėjo reklamuotojai, nors daugiausia panašios informacijos ieškodavau darbo tikslais. Dabar nebematau nieko panašaus – jei reklamų ir yra, jos nebesusijusios su manimi asmeniškai.
Pavyzdžiui, jei anksčiau ieškodavau kelionių, man siūlydavo viešbučius konkrečioje šalyje, apie kurią informacijos ieškodavau. Dabar pasitaikiusi „Booking“ reklama atrodo visiškai su niekuo nesusijusi, atostogų netgi neplanavau.
Kiek vėliau ateina antrasis įspūdis – dabar viskas atrodo gana nykiai. Nėra dirgiklių, ant kurių nuolat „norėtųsi paspausti“.
Iš tiesų suprastėjo ir kai kurių paslaugų kokybė. Pavyzdžiui, „Youtube“ bandydavo nuspėti, kas dar man galėtų būti įdomu, ir atitinkamai pateikdavo siūlomus vaizdo įrašus. Dabar, kai to daryti negali, pateikiami atsitiktiniai vaizdo įrašai, kurie dažnai netgi yra ir matyti. „Google Maps“ nebežino, kur yra mano namai ir kur yra mano darbas – maršrutą, jei reikėtų, turiu įvesti pats.
Todėl įspėjimas – kartodami šį eksperimentą galite pabloginti gaunamas paslaugas ir pašalinti dalį sau įdomaus ar naudingo informacinio turinio, kuris kitu atveju jums būtų pasiūlytas.
Vienas mygtukas šimtams reklamuotojų
Pradėjau nuo „Google“ gauto laiško apie naujas privatumo nuostatas – jį jau turėjo gauti dauguma vartotojų, galbūt visi. Ši interneto milžinė yra ne tik paieškos variklis – kartu su „Facebook“ ji atriekia daugiau nei penktadalį reklamos rinkos per įvairias paslaugas.
Čia galima pasirinkti, kuriems reklamuotojams leisti duomenis naudoti, o kuriems ne. Taip pat galima vienu mygtuko paspaudimu uždrausti duomenis naudoti visiems į aljansą susijungusiems reklamuotojams (funkcija atsiranda puslapio vaizdą paslinkus į apačią). Europos interaktyvios skaitmeninės reklamos aljansas (EDAA) žada, kad pateikus savo pasirinkimą reklamuotojai elgsis sąžiningai.
Tiesa, funkcija turi trūkumų – net ir paspaudus bendrą mygtuką lieka žaliuojančių reklamos platformų. Jas pamėginu išjungti po vieną – dalį pavyksta išjungti, tačiau kelios vis tiek lieka „žalios“.
Iš tiesų jau netrukus reklamuotojai privalės klausytis vartotojų – antraip gegužės 25 dieną įsigaliojanti direktyva grėstų baudomis nuo 20 milijonų eurų arba 4 proc. pajamų, kas daugeliu atveju reikštų įmonių bankrotus.
EDAA leidžia išjungti Europos reklamos platformas, analogiška svetainė sukurta ir JAV reklamos platformoms:
2. JAV reklamuotojus „nutildyti“ galima paspaudus antrą nuorodą.
Reikia turėti omenyje, kad aljanse nebus visų reklamos platformų, galbūt jų dar padaugės iki gegužės 25-osios. Tačiau neabejotinai čia susibūrę didžiausi reklamos transliuotojai internete.
Vien uždraudus šiems reklamuotojams sekti ir naudoti asmeninę informaciją, internetas, regis, pasikeičia – ištuštėja paieškos ar socialinių tinklų svetainės. Asmeniškai pritaikytas reklamas keičia bendro pobūdžio reklamos arba jų nelieka apskritai.
Trūkumas – tą patį reikėtų padaryti kiekviename kompiuteryje ar įrenginyje, iš kurio jungiamasi prie interneto. Kiekvienas įrenginys identifikuojamas kaip atskiras vartotojas.
Su „Google“ ir „Facebook“ tenka padirbėti
Toliau ėmiausi nagrinėti, ką apie mane renka „Google“ ir ką galima su tuo padaryti.
Kiekvienas gali pasitikrinti, ką apie jį yra surinkusi „Google“. Trumpas atsakymas – viską. Ką tik esate kada ieškojęs, ant kokių nuorodų paspaudęs, kur esate buvęs ar lankęsis, viskas saugoma interneto milžinės debesyje. Galite pasitikrinti, ką naršėte prieš kelerius metus. Eksperimento tikslais ištryniau visą informaciją, nužymėjau visas galimas varneles.
Kokia rizika kyla, atskleidžia ir užsienio apžvalgininkai – jei siuntėtės nelegalų turinį per „torrent“ svetaines, „Google“ ir tai įsidėmi. Bandant visą informaciją ištrinti, kelis kartus esu įspėjamas, kad tai padeda man teikti geresnes paslaugas.
Esu nustebintas, kad renkama netgi informacija, kur vykstu ar lankausi – ją koreguoti galima čia. Esu įspėjamas, kad „Google Maps“ nebežinos, kur gyvenu ir negalės pateikti palankiausio maršruto į darbą. Tebūnie.
„Google“ seka mano išmanųjį telefoną, „Youtube“ veiklą, paieškas – šiame prietaisų skydelyje (apačioje) galima ir tai apriboti. Daugiau veiklos valdiklių pateikiama ir čia.
Atsidarius „Youtube“ pokyčiai iškart akivaizdūs – pateikiamas turinys, kurį prenumeruoju, bet ne tas, kuris „galėtų man patikti“.
Tačiau įdomiausia dalis – kaip mano informaciją „Google“ naudoja savo pateikiamoms reklamoms.
3. Reklamų nuostatų skiltyje galima išjungti „Google“ skelbimų pritaikymą, kad man jie „būtų naudingesni“. Čia pamatau ir savo profilį, pagal kurį man taikomi skelbimai.
„Niekam neparduodame jūsų asmens informacijos“, – žada „Google“ ir aiškina, kokią naudą tai suteikia ir reklamuotojams, ir vartotojams. Visą „Google“ argumentaciją galima perskaityti vartotojams išsiųstuose laiškuose. Tačiau bandymo tikslais išjungiu viską.
Akivaizdžių pokyčių tarsi nematyti – reklamos toliau rodomos tiek „Gmail“ pašte, tiek paieškos svetainėje, tačiau jos lyg ir atrodo labiau bendro pobūdžio. Tačiau kiek benaršiau, nemačiau reklamų geltoname fone, kurias būdavau įpratęs praleisti.
Toliau perėjau prie „Facebook“ nuostatų – dalį nuostatų pakeisti čia užtrunka greitai, tačiau norėdamas išjungti „viską“, čia užtrukau ilgiausiai.
4. Specialus prietaisų skydelis reklamavimo nuostatoms leidžia sumažinti ar visai panaikinti reklamuotojams prieinamą informaciją.
Pirmiausia pakeičiau reklamų nustatymus – išjungiau nuostatas, leidžiančias „Facebook“ teikti duomenis partneriams. Socialinis tinklas renka informaciją ir iš kitų svetainių, turinčių „Facebook“ įskiepius – jos naudoti taip pat galima neleisti. Mano draugams taip pat nėra reikalo žinoti apie mano asmeninio gyvenimo pokyčius ar elgseną – su tuo susijusias reklamas taip pat išjungiau.
Taip pat reklamdaviams prieinami kiti mano duomenys – santykių statusas, darbovietė, išsilavinimas. Šokiravo ir specialios kategorijos – nekalbant apie amžių ar lytį, pateikiama, kokiu telefonu ir kiek laiko naudojuosi, kad būtų proga pareklamuoti naujus. Reklamdaviai mato, kad dažnai keliauju ir pan. Ištryniau visas kategorijas. Pastaba – to atstatyti vėliau galimybės nėra, tačiau vėl norint leisti tinklui naudoti informaciją, kategorijos greičiausiai vėl būtų priskirtos.
Ilgiausiai teko „naikinti“ mano domėjimosi sritis, interesus, kokias programėles naudojau – kiekvieną reikia išjungti atskiru mygtuko paspaudimu, iš viso buvo priskirta gerokai per šimtą. Norint viską įjungti atgal, tektų prakaituoti tiek pat.
Tačiau patogu tai, kad visi su reklamomis susiję nustatymai yra vietoje. Žinoma, „Facebook“ turi gerokai daugiau privatumo nuostatų, skirtų socialinio tinklo naudojimui – kokią informaciją mato draugai, kiek vieši įrašai. Tačiau jų nekeičiu – su reklama tai nesusiję.
Kol kas reklamų nėra kuo pakeisti
Atlikus šiuos veiksmus „Facebook“ pokytis atrodo kardinaliausias – kur visos reklamos? Nebematau jokių investavimo pasiūlymų, maisto papildų, sveikos gyvensenos patarimų ar elektronikos prekių. Kur „Alibaba“, „Gearbest“, „Vise“ ar kitos reklamos? Atrodo, lyg kitas internetas.
Tiesa kelios reklamos įrašų sraute lieka – „Facebook“ leidžia patikrinti, kodėl tau rodoma konkreti reklama. Kone visais atvejais nurodoma, kad reklama man pateikiama dėl to, kad reklamuotojas Lietuvoje nori pasiekti tam tikro amžiaus auditoriją.
Tikėtina, kad reklamuotojai ilgainiui ras būdų, kaip prisitaikyti prie tokių pokyčių ir reklamų padaugės.
Atlikus aprašytus pakeitimus pasikeitė apskritai dauguma kitų mėgiamų svetainių – jose taip pat sumažėjo reklamų, kurias teikiamos per įvairias trečių šalių platformas. O likusias taip pat galima pavadinti mažiau orientuotas konkrečiai man. Jei lankausi technologijų svetainėje, matau su technologijomis susijusias reklamas, bet ne tai, ką bandyta man siūlyti anksčiau. Užeinu į tėvams skirtą portalą – reklamuojami vaikams skirti produktai.
Visgi turiu pripažinti, kad naujas interneto vaizdas man labiau patinka – reklamų perteklius tikrai gerokai erzina, kaip ir visiškas jų nebuvimas. Dabartinė reklamų įvairovė tartum leistų matyti neutralesnį internetą, o ne tą „informacinį burbulą“, į kurį stengiasi įsprausti paspaudimų besivaikantys pardavimų medžiotojai.
Įdomumo dėlei panaršau ir nelegalias paslaugas teikiančiose svetainėse – čia jokių pokyčių, ir teikiamos kuo įkyresnės ir kuo sunkiau išjungiamos reklamos.
Esu išmėginęs ir kitus reklamų blokavimo būdus – įdiegus „Adblock“ įrankius veikia ne visos svetainės, negalima peržiūrėti dalies vaizdo įrašų.
Taip pat informacijos rinkimą galima gerokai apriboti išjungus galimybę įrašyti „sausainėlius“ (cookies) – vėlgi, dalis interneto svetainių ir jų funkcijų neveiktų.
Reklamdaviams virs rimta problema
15min jau rašė, kad gegužės 25 d. įsigaliosiantis ES reglamentas virto tikru galvos skausmu įmonėms – jos turi pritaikyti vidaus politikas ir tvarkas taip, kad sudarytų galimybę vartotojams „būti pamirštiems“, taip pat jie galės gauti apie juos renkamus duomenis. Įmonės duomenis galės rinkti tik gavusios sutikimus ir tik tam tikram terminui. Be to, rinkti galima tik tą informaciją, kuri yra reikalinga veiklai.
Numatyta griežtesnė atsakomybės ir baudos iki 20 mln. eurų, arba iki 4 proc. įmonės apyvartos.
Reklamos rinka itin susirūpinusi – didelė dalis verslo remiasi tuo, kad turint daugiau informacijos apie vartotojus galima pateikti tikslingas reklamas.
Socialinis tinklas „Facebook“ reklamos užsakovams jau išsiuntė pranešimus, kad dalies informacijos jie nebegalės naudoti.
Jei didelė dalis vartotojų dar ir nesutiks, kad jų duomenys būtų naudojami – reklamos užsakovai ir tiekėjai turės rasti kitų būdų, kaip patraukliai pateikti turinį.
Tačiau ne viską vartotojai galės riboti.
„Jei yra kažkoks kitas pagrindas, kuriuo vadovaudamasis duomenų valdytojas turi teisę tuos duomenis toliau tvarkyti, – asmuo gali reikalauti, bet jo teisė nebus įgyvendinta. Kad ir tame pačiame banke, jei galioja sutartis tarp jūsų ir banko, negalite pareikalauti ištrinti turimus duomenis“, – 15min aiškino „NRD CS“ Informacijos saugos teisininkas, tyrėjas Šarūnas Virbickas.
Gausybę informacijos apie vartotojus valdo prekybos tinklai, teikdami lojalumo korteles, draudimo įmonės, išduodamos polisus, valstybiniai registrai ir pan. Po gegužės 25-osios kiekvienas turi teisę susipažinti su savo asmens duomenimis ir žinoti, kaip jie tvarkomi.
Naujasis reglamentas įtvirtina ir teisę į duomenų perkeliamumą – gyventojas galės paprašyti, kad informaciją apie jį turinti įmonė perduotų kitiems tiekėjams.
