Už knygos „Kabinetas 339“ reklamoje panaudotą premjero vardą ir pavardę rinkos prievaizdai skyrė įspėjimą

Knygos „Kabinetas 339“ reklama, kurioje paminėtas premjeras Saulius Skvernelis, pažeidė Reklamos įstatymą, įvertino Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Portalui 15min skirtas įspėjimas. Ar skųsti šį sprendimą 15min nuspręs susipažinusi su VVTAT nutarime išdėstytais argumentais.
Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygos„Kabinetas 339“ pristatymas
Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygos„Kabinetas 339“ pristatymas / Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr.

VVTAT sprendimas premjerui buvo palankus – išnagrinėjusi bylą pripažino, kad UAB „15min“ nesilaikė Reklamos įstatymo reikalavimų ir be sutikimo naudojo reklamoje asmens duomenis“, atsižvelgiant į tai, jog reklamoje „buvo aiškiai girdimas pareiškėjo vardas ir pavardė“.

Įvertinus pažeidimo mastą, trukmę ir tai, kad bendrovė nutraukė minėtos reklamos sklaidą kino teatruose bei pašalino reklamą iš socialinio tinklo „Youtube“, už Reklamos įstatymo nuostatų pažeidimą UAB „15min“ skirtas įspėjimas.

„Reklamos įstatymas nenumato išimčių dėl privataus ar viešo asmens teisės kreiptis dėl galimo reklamos pažeidimo bei privataus ar viešo asmens atvaizdo, vardo bei pavardės naudojimo reklamoje – 4 straipsnyje įtvirtinta, jog reklama yra draudžiama, jeigu joje „be fizinio asmens sutikimo minimas jo vardas, pavardė, pateikiama jo nuomonė, informacija apie jo privatų ar visuomeninį gyvenimą, turtą, naudojamas fizinio asmens atvaizdas“, – argumentuoja VVTAT.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./„Kabinetas 339“ knygos pristatymas Kaune
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./„Kabinetas 339“ knygos pristatymas Kaune

VVTAT komisija įvertino, kad skleista informacija susijusi su 15min vykdoma ūkine veikla ir skatino įsigyti įmonei turtinėmis teisėmis priklausančią knygą.

„Įvertinus esminius reklamos požymius, nutarime konstatuota, jog UAB „15min“ skleista informacija negali būti vertinama tik kaip komunikacinio turinio pranešimas, siekiant informuoti visuomenę, kadangi atitinka ir Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme įtvirtintą reklamos sąvoką“, – rašo VVTAT.

Pažymima, kad knygos idėja bei turinys nebuvo vertinti.

„VVTAT sprendimas sukėlė didelį nusivylimą ir nerimą dėl to, kad, pasirodo, gyvename šalyje, kurioje manipuliuojant įstatymais pradedama smarkiai varžyti žiniasklaidos laisvė ir demokratija, žurnalistų galimybės laisvai ir nevaržomai tirti politikų veiklą bei juos kritikuoti įvairiausiomis formomis – tekstais, filmais, knygomis. Visame laisvame ir demokratiškame pasaulyje gausiai leidžiamos ir reklamuojamos knygos apie politikus. Ir ne su jų šešėliais, o su tikrais atvaizdais, ir su vardais bei pavardėmis. Pasirodo, demokratines vertybes puoselėjančioje Lietuvoje tai yra rimtas pažeidimas, kuris nustatytas nesigilinus į knygos idėją bei turinį. Man sunku prisiminti kitą demokratinę valstybę, kurios vadovai taip reaguotų į kritiką, kaip reaguojama Lietuvoje. Tai rodo, kad esame labai pavojingame kelyje, kuriuo galima riedėti tik į cenzūrą“, – sakė 15min vyriausiasis redaktorius Raimundas Celencevičius.

Ar skųsti šį sprendimą 15min nuspręs susipažinusi su VVTAT nutarime išdėstytais argumentais.

15min jau skelbė, kad premjeras S.Skvernelis VVTAT pateikė didelį atgarsį visuomenėje sukėlusį skundą, kuriame argumentuojama, kad knygos „Kabinetas 339“ reklamoje be jo sutikimo naudojama nuomonė, atvaizdas, pažeidžiama garbės ir orumo bei dalykinė reputacija, teisė į privatumą.

Premjeras kaltino, kad jo balsas ir atvaizdas panaudotas komerciniais tikslais, be jo sutikimo jį siekta įžeisti, pažeminti, o ne informuoti visuomenę apie premjero veiklą. Premjeras VVTAT prašė sustabdyti knygos „Kabinetas 339“ reklamos skleidimą ir naudojimą, skirti Reklamos įstatyme numatytą baudą, kurios dydis siektų iki 1,5 proc. metinių pajamų, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. eurų.

15min byloje laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas S.Skvernelis yra Vyriausybės ministras pirmininkas ir besąlygiškai laikomas viešu asmeniu. Premjero kaip viešo asmens statusas negali būti kvestionuojamas, o visa su jo profesine veikla susijusi ir skelbiama informacija atitinka viešą interesą bei tenkina visuomenės interesą žinoti. Knygoje, kaip ir jos reklamoje, skelbiama žurnalistų surinkta informacija, susijusi su premjero profesine veikla.

„Premjeras nepagrįstai gina savo teisę į privatumą, nurodydamas, kad buvo viešai paskelbta jo nuomonė, nes vieno svarbiausių valstybės pareigūnų viešai išsakytas pareiškimas Seimo tribūnoje posėdžio metu nėra jo asmeninė privataus asmens nuomonė“, – buvo teigiama naujienų portalo 15min atsiliepime.

15min yra visuomenės informavimo priemonė, knygos autoriai – žurnalistai B.Davidonytė ir D.Pancerovas – atlikdami savo tiesiogines darbo funkcijas parašė tiriamosios žurnalistikos knygą, kuriai turėtų būti taikomas Visuomenės informavimo įstatymas.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra valstybės įstaiga prie Teisingumo ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje ir užtikrinanti vartotojų teisių apsaugą.

D.Jastramskis: bandoma siaurinti visuomenės teisę žinoti

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas doc. dr. Deimantas Jastramskis vertina, kad šiuo kreipimusi į VVTAT dėl reklamos siekiama pavaizduoti, esą žiniasklaida elgiasi nekorektiškai, o tuomet tai būtų galima panaudoti politiniame kontekste.

„Šiuo atveju, kas aiškiai matosi: kai nesugebama suformuoti aiškesnių pretenzijų dėl knygos turinio, tuomet belieka skųstis dėl reklamos. Bet, kaip dažnai tokiais atvejais išeina, premjeras čia pats pareklamuoja knygą, kurioje pats ir esąs pagrindiniu herojumi“, – dar prieš sužinodamas VVTAT sprendimą 15min komentavo D.Jastramskis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Deimantas Jastramskis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Deimantas Jastramskis

Jis ginčus sieja su asmeninėmis premjero savybėmis.

„Pats nusiteikimas įrodinėti, kad aš esu koks nors mažiau viešasis asmuo, tai jau priklauso nuo asmens supratimo, kas yra politinė komunikacija, kas yra demokratija. Lietuvoje yra buvę politikų, kurie į tokius dalykus nekreipia dėmesio, dar pasijuokia, ar panaudoja savo palankiai politinei komunikacijai. Bet čia susiduriame su šiuo atveju ir šiuo politiniu kontekstu, kai daugumai diriguoja valstiečiai ir žalieji, kur daugiau panašių dalykų rodo, kad jie nenori būti demokratiniais viešaisiais asmenimis. Jie nori, kad apie juos mažiau žinotų, ir yra siaurinama visuomenės teisė žinoti“, – vertina D.Jastramskis.

Anot jo, kova dėl viešojo asmens statuso plėtimo ar siaurinimo yra nuolatinė, tačiau dabar, išplėtus teisinę bazę, viešieji asmenys įgijo daugiau būdų „samdyti žmones, kurie rašinėja skundus ir atstovauja institucijose“.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Deimantas Jastramskis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Deimantas Jastramskis

„Premjeras per visą savo kadenciją niekaip nesusitaiko su faktu, kad jis yra viešas asmuo ir vienas iš tokių super 3-4 viešųjų šalies asmenų valstybėje, kuriems per politinį ciklą dėmesys paprastai yra gerokai didesnis negu visiems kitiems. Tai kažkaip matosi, kad to tokio supratimo nėra“, – teigė D.Jastramskis.

Jis primena, kad šią kadenciją ne kartą bandyta su žiniasklaida kovoti teisinėmis priemonėmis, nepaisant patiriamų pralaimėjimų: Vyriausybė pralaimėjo ginčą dėl sunaikinto įrašo, Konstitucinis teismas įvertino, kad neteisėta buvo LRT tyrimo komisija Seime.

„Atrodytų, jau buvo parodyta, kad nėra taip, kaip norėtųsi šiems mūsų valdančiosios daugumos pagrindiniams veikėjams“, – D.Jastramskį stebino nauji ginčai.

Jis manytų, kad politikai turėtų elgtis priešingai ir stengtis žiniasklaidą stiprinti.

„Apskritai Lietuvoje turime gana nepalankią situaciją plėtoti ekonomiškai pajėgią žiniasklaidą – dėl nelygiavertės konkurencijos reklamos rinkoje su globaliais veikėjais, dėl interneto reklamos. Ir demokratiškai mąstantys politikai turėtų galvoti, kaip sudaryti sąlygas žiniasklaidai stiprėti ekonomiškai. Tačiau elgiamasi visiškai kitaip, bandoma žiniasklaidą teisiškai spausti, ir toks skundas yra vienas iš elementų visų procesų grandinėje“, – kalbėjo D.Jastramskis.

Sulaukė plačios reakcijos visuomenėje, D.Radzevičius lygino su cenzūra

Paviešinus, kad VVTAT ėmėsi nagrinėti S.Skvernelio skundą, visuomenės reakcija buvo itin plati, šia naujiena pasidalino naujienų portalai, socialinių tinklų dalyviai.

„Na aš daug visko matęs, bet kad šalies premjeras nemokamai ir itin efektingai reklamuotų knygą, nesu girdėjęs. Birutė Davidonytė ir Dovydas Pancerovas jau baigia parduoti ketvirtą „Kabinetas 339“ tiražą, bet dabar jau teks užkurti rimtus printerius kur nors Kinijoje, nes reikės dar kokių 100 tūkst. knygų, kai jau pats premjeras ėmėsi populiarinimo. Žurnalistai, už kokį kompromatą jums taip tarnauja Skvernelis?“ – feisbuke juokavo verslininkas Liudvikas Andriulis.

Apžvalgininkas Rimvydas Valatka taip pat vertino, kad S.Skvernelis „įsidarbino influenceriu ir reklamos veidu“.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygos„Kabinetas 339“ pristatymas
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygos„Kabinetas 339“ pristatymas

„Mieli Birute ir Dovydai, kaip Jums tai pavyko? Kaip pavyko pasiekti, kad pats Ministras Pirmininkas reklamuoja Jūsų ir taip jau populiarią knygą, t.y. premjeras dirba pas žurnalistus influenceriu, kad būtų parduotas dar vienas papildomas tiražas? Čia gal leidykla premjerui pamokėjo?“ – ironizavo R.Valatka.

„Kiek 15min sumokėjo Sauliui už reklamą“, – klausė ir komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius anksčiau S.Skvernelio skundą vadino absurdišku ir prilygino cenzūrai – teisinėmis priemonėmis, baudomis siekiama įbauginti, atgrasyti nuo knygų rašymo ar platinimo. Tik efektas išėjo priešingas.

„Pirma, knyga yra kaip ir žurnalas, laikraštis, televizija – tai visuomenės informavimo priemonė. O antra, visuomenės informavimo priemonei kalbėti, rašyti apie viešus asmenis, pateikti visuomenei, anonsuoti, reklamuoti – šitų dalykų niekas neatšaukė. Dabar, jei premjero pavyzdžiu pasektų Lenino ar Stalino anūkai – uždraustų reklamuoti Grūto parką ir ten esančias skulptūras, atvaizdus. Atvirai kalbant, čia turbūt didžiausio absurdo pavyzdys, nė vienas viešasis asmuo turbūt tokios nesąmonės nedarytų“, – anksčiau kalbėjo D.Radzevičius ir priminė, kad premjeras „jokiomis aplinkybėmis nėra privatus asmuo, ypač kai pateikiamos jo viešos kalbos ar citatos“.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Dainius Radzevičius
Arno Strumilos / 15min nuotr./Dainius Radzevičius

Jam nesuprantami ir politiko skunde išsakomi teiginiai apie galimą garbės ar orumo įžeidimą ar naudojimą komerciniams tikslams.

„Na, tai tegul tada premjeras dar uždraudžia „Dviračio žinių“ reklamas, televizijos reportažų anonsus, kurie reklamuojami lygiai taip pat. Jis yra viešas asmuo, tegu nepamiršta to. Visuomenės teisė į informaciją apima ir teisę į knygą, ir į jos anonsą ar reklamą, mes turime teisę kaip vartotojai susipažinti su reklamuojamu kūriniu, kas tai bebūtų, ar spektaklis, ar koncertas, ar knyga. Čia premjeras yra pagrindinis knygos personažas. Jei premjero atvaizdas ir kalbėjimas jį žeidžia, na, tai jis pats save įžeidžia“, – vertino D.Radzevičius.

Pernai gruodį išleista knyga „Kabinetas 339“ pasakoja apie 15min žurnalistų Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo metus trukusį žurnalistinį tyrimą, kurio centre – premjeras S.Skvernelis. Knygoje aprašomi su premjeru susiję įvykiai, analizuojami jo priimami sprendimai, vertinamos tokių sprendimų priėmimo aplinkybės. Šios knygos išleidimas buvo viešinamas kino teatruose, radijo stotyse.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis