Šiuo metu tai yra pats seniausias vėžio atsiradimo datą žymintis pavyzdys, rastas paleontologų. Mokslininkai savo medžiagą publikavo leidinyje „South African Journal of Science“.
Suakmenėjusios liekanos priklausė hominini tribai (genčiai), iš kurios kildinamos dabartinės šimpanzės ir žmonių protėviai. Tačiau kol kas mokslininkai nesugebėjo tiksliai nustatyti, kokiai tiksliai rūšiai priklausė šis gyvas sutvėrimas.
Anksčiau seniausias hominidų (žmogiškųjų beždžionių) piktybinis auglys buvo aptiktas neandartaliečio šonkaulyje. Jos amžius – apie 120 tūkst. metų.
Radinys įrodo labai svarbią hipotezę, kad vėžys nėra liga, evoliucijos metu atsiradusi dėl „šiuolaikiško“ gyvenimo būdo.
Mokslininkų teigimu, jų radinys įrodo labai svarbią hipotezę, kad vėžys nėra liga, evoliucijos metu atsiradusi dėl „šiuolaikiško“ gyvenimo būdo ir aplinkos poveikio žmogui.
Piktybinis auglys, pažeidęs kojos kelties kaulą, identifikuotas kaip osteosarkoma, agresyvus vėžio tipas, dažniausiai puolantis jaunus žmones.
Gerybinis 2 mln. metų amžiaus auglys
Mokslininkai taip pat rado gerybinį auglį australopitekų (Australopithecus sediba, lot. Australopithecus africanus, liet. pietinė beždžionė) vaiko stuburo slanksteliuose. Šiam augliui – taip pat apie 2 mln. metų. Antropologai pabrėžia, kad auglys tokioje skeleto dalyje tokiame ankstyvame amžiuje yra retenybė ir taip pat yra pats seniausias tokio hominidų susirgimo faktas.
Abu minėti atvejai buvo tiriami naudojant kompiuterinės tomografijos technologijas Prancūzijoje, European Synchrotron Radiation Facility tyrimų institute ir Pietų Afrikos Respublikoje esančioje ligoninėje bei atominės energetikos įmonėje, pasinaudojus mikroskeneriais.
