„Kai 2009-ųjų gruodžio 14 dieną „TeliaSonera“ paleido pirmąsias komercines 4G ryšio stotis Osle ir Stokholme, apie šią technologiją taip pat tvyrojo skepsio debesis. Operatoriai aktyviai plėtojo 3G tinklus, kurie taip pat leido naršyti internete, nors ir mažesne sparta. Kam diegti dar vieną technologiją, naujinti įrangą, jungti naujas antenas? Juo labiau, kad 4G ryšys leido tik naršyti internete, tradicinių balso ir SMS paslaugų jis net nepalaikė, nebuvo ir 4G telefonų – tik interneto modemai. Vis dėlto 4G pasiteisino su kaupu, o šiandien be spartaus ir visur veikiančio interneto daugelis jau sunkiai įsivaizduoja savo kasdienybę“, – sako A. Strolia.
Taigi 4G šiandien galima priskirti prie vienos didžiausių pastarojo dešimtmečio technologinių pergalių, atnešusių esminius pokyčius žmonėms ir verslams. Tačiau kam pasisekė prasčiau? A. Strolia pristato 10 technologijų, įrenginių ir tendencijų, kurios startavo kartu su 4G, bet liko tik istorijos metraščių paraštėse:
- „Netbook“ kompiuteriai. Maži, lengvi, pigūs nešiojamieji kompiuteriai turėjo užkariauti pasaulį – ir pirmaisiais metais iš tiesų atrodė, kad taip gali įvykti. Tai pranašavo ir įspūdinga „Asus Eee“ serijos tinklinukų sėkmė. Visgi kelią jiems pastojo planšetiniai kompiuteriai, kurie buvo tokie pat lengvi ir pigūs, tik dar turėjo liečiamus ekranus. Tuos pirkėjus, kurie pirmenybę teikė klaviatūrai, pavergė liekni ir patrauklūs „ultrabook“ tipo kompiuteriai.
- „Windows Phone“. Naujos kartos mobiliąją operacinę sistemą „Microsoft“ pristatė 2010-aisiais, dar po metų kompanija sukirto rankomis su „Nokia“ ir „Windows Phone“ tapo pagrindine „Nokia“ telefonų operacine sistema. Kol jos išriedėjo į išmaniųjų lenktynių trasą ir šildė padangas, „Android“ ir „iOS“ joje jau suko ne pirmą ratą. Kaip pastebi A. Strolia, „Microsoft“ prireikė penkerių metų ir 5,4 milijardo dolerių (tiek kainavo „Nokia“ ir jos patentų įsigijimas), kad suprastų, jog šios lenktynės ne jai.
- 3D namų kinas. 2009 metų 3D filmo „Įsikūnijimas“ sėkmė televizorių gamintojams pakišo mintį, kad žmonės trimačius filmus nori žiūrėti ne tik kino teatruose, bet ir namuose. „Rinką užplūdo 3D televizoriai, tačiau paaiškėjo, kad namuose žmonės visai nenori žiūrėti televizoriaus su papildomais akiniais vien tam, kad juose matytų šiokius tokius iškilumus ir įdubimus. O tuo labiau – už tai papildomai mokėti“, – sako „Telia“ atstovas.
- „Facebook“ žaidimai. Prieš dešimtmetį žmonės trumpam buvo pametę galvas dėl „Facebook“ žaidimų, tokių kaip „Farmville“ ir „Mafia Wars“. Visgi virtualių daržovių sodinimo ir nusikaltėlių gaujų karai baigėsi taip pat greit, kaip ir prasidėjo, o šiandien tokie žaidimai užima tik smulkią nišą.
- „Wolfram-Alpha“. A. Strolia primena, kad ši paieškos sistema vietoje raktažodžius atitinkančių nuorodų į kitus tinklalapius žmonėms pateikė atsakymus į jų klausimus. Ji ne tik žino faktus, bet ir sugeba skaičiuoti, braižyti, analizuoti... Nepaisant didelio pirminio susidomėjimo, „Wolfram-Alfa“ taip ir nesulaukė pasisekimo. Tiesa, smalsuoliai ja vis dar gali naudotis adresu Wolframalpha.com.
- „Google Wave“. Tai buvo vienas pirmųjų „Google“ bandymų žengti į socialinių tinklų rinką. „Google Wave“ vienoje erdvėje apjungė el. paštą, susirašinėjimą, socialinius tinklus, kalendorių ir kitas funkcijas. „Visgi žmonėms naudotis „Google Wave“ buvo pernelyg painu ir nepatogu, taigi dėl menko susidomėjimo jau po metų, 2010-aisiais, „Google“ sustabdė jos vystymą, o netrukus ir visiškai ją uždarė“, – sako ekspertas. Beje, nesėkme baigėsi ir dar du interneto milžino bandymai atgnybti socialinių tinklų pyrago – „Google Buzz“ mirė dar 2011 metais, o „Google+“ kryžius pastatytas šių metų balandį.
- „Chrome OS“. Įkvėpta „Android“ sėkmės, „Google“ sukūrė kompiuteriams skirtą operacinę sistemą „Chrome OS“ – greitesnę, paprastesnę ir saugesnę nei kiti. Ji tokia ir yra, problema ta, kad ir šios sistemos galimybės kur kas kuklesnės. Nepaisant didžiulių „Google“ pastangų, „Chrome OS“ rinkos dalis siekia vos apie 1 proc. pasaulinės rinkos.
- „Chatroulette“. Paauglio iš Rusijos įkurta svetainė, vaizdo pokalbiui automatiškai sujungianti su atsitiktiniu pašnekovu, sulaukė milžiniško susidomėjimo, jai pranašauta didi ateitis, o kai kurie apžvalgininkai ją net vadino „interneto ateitimi“. Tačiau entuziazmui atslūgus užklupo realybė: mažai kas nori bendrauti su nepažįstamaisiais, be to, reputaciją gadino nestabdomos nuogybės ir kiti rodomi šlykštūs dalykai. A. Strolia pastebi, kad šiandien „Chatroulette“ dar veikia, bet ją sukioja jau tik pavieniai entuziastai.
- „Klout Score“. Tai – visų internete esančių žmonių įvertinimas taškais nuo 1 iki 100, atsižvelgiant į jų draugų ir sekėjų skaičių, aktyvumą socialiniuose tinkluose, indėlį į „Vikipediją“ ir kitus dalykus. 2009-ųjų rugsėjį pristatyta idėja buvo palankiai priimta, o po dvejų metų į kompaniją investavo „Microsoft“, tačiau ši taškų sistema masiškai taip ir neprigijo, o 2018-aisiais „Klout“ buvo uždaryta.
- „Path“. Nuotraukoms ir susirašinėjimui dedikuotas socialinis tinklas startavo 2010-aisiais ir per kelerius metus pritraukė per 60 mln. dolerių investicijų, tačiau krito konkurencinėje kovoje su „Instagram“ ir 2018 m. galutinai nutraukė veiklą.
Šis dešimtukas atspindi skaudžias ir, kartais, labai brangiai kainavusias pamokas. Bene svarbiausia jų ta, kad technologijos nuolat ir labai sparčiai juda į priekį. Tie, kurie stovi vietoje, iš tiesų juda atgal.