1. Trilijoninė matematinės konstantos π reikšmė
Turbūt daug kas iš mokyklos suolo prisimena 3,14 skaičių derinį ir tai, tokia išraiška buvo tik suapvalinta begalinės matematinės konstantos pateiktis.
Rugpjūčio mėnesį Šveicarijos mokslininkai pasiekė tiksliausios π reikšmės rekordą pasitelkę superkompiuterį. Apskaičiavus garsųjį skaičių, gauta iki 68,2 trilijono skaitmenų.
Garsioji konstanta π (tariama pi) yra apskritimo ilgio ir jo skersmens santykis. Pavadinimas „pi“ kilęs iš 16-osios graikų abėcėlės raidės ir matematikų naudojamas konstantai žymėti nuo XVIII a. pradžios. Pirmieji 10 pi skaitmenų yra 3,141592653, tačiau konstanta yra vadinamasis iracionalusis skaičius, t. y. jos negalima išreikšti įprasta trupmena ir ji turi begalinį skaičių skaitmenų po kablelio.
2. Seniausia juodoji skylė
Sausio mėnesį publikuotame tyrime astronomai paskelbė apie naujai atrastą juodąją skylę, kuri susiformavo kai Visatai buvo vos 670 mln. metų.
Naujai atrasta supermasyvi juodoji skylė J0313-1806, kurios masė prilygsta 1,6 mlrd. saulių, yra dvigubai sunkesnė ir 20 mln. metų senesnė už ankstesnę seniausios žinomos juodosios skylės rekordininkę.
Tokios milžiniškos supermasyvios juodosios skylės atradimas meta iššūkį astronomų supratimui apie tai, kaip šie kosminiai kūnai susiformavo.
Manoma, kad supermasyvios juodosios skylės išauga iš mažesnių pradinių juodųjų skylių, kurios praryja materiją. Tačiau tyrime mokslininkai apskaičiavo, kad net jei J0313-1806 sėkla susiformavo iškart po pirmųjų Visatos žvaigždžių ir augo kuo sparčiau, jos pradinė masė turėjo būti ne mažesnė kaip 10 000 saulių.
Įprastu būdu, kai pradinės juodosios skylės susiformuoja žlungant masyvioms žvaigždėms, jos gali susidaryti tik iki kelių tūkstančių kartų didesnį masyvą, lyginant su mūsų Saule.
