Atrodytų visi tie prasimanytų „faktų“ rinkiniai gyvena interneto pasaulyje. Dauguma prasimanymų tikriausiai girdėjote viena ar kita forma – mirtinos monetos, metamos iš dangoraižių, žmonės, sproginėjantys kosmose, neatsistatančios nervų lastelės... Visa tai, su mokslu neturi nieko bendro, rašo popmech.ru
Evoliucija dažnai suprantama kaip gyvų organizmų „tobulėjimas“. Tik biologijoje žinoma nemažai pavyzdžių, kad viskas vyksta atvirkščiai – atpalaiduojančioje aplinkoje gyvūnai greitai degraduoja, praranda išgyvenimo gebėjimus.
Pavyzdys – Dodo (karveliniai paukščiai), kurių išmirimo priežastimi tapo evoliucija.
Evoliucija – organizmo pokyčiai ir adaptacija mus supančioje aplinkoje, bet nebūtinai „žingsnis po žingsnio į priekį“.
Žmogaus kūno likimas kosmose – kita prasimanymų sritis. Iš tikrųjų žmogaus kūnas kosmose nesusproginės, netaps ledinuku per keletą sekundžių ir kraujas neužvirs.
Dėl deguonies trūkumo žmogus per dvidešimt sekundžių praranda sąmonę ir miršta per pusantros ar dvi minutes. Bet iki tol išgelbėjus, jis turi daug šansų išgyventi.
Šiaurinė (Poliarinė) žvaigždė nėra pati ryškiausia danguje.
Ji nė nepatenka į pirmąjį ryškiausių žvaigždžių dešimtuką ir pagal ryškumą užima 46-tą vietą. Istoriniu požiūriu mes esame pripratę orientuotis į Šiaurinę žvaigždę, o pati ryškiausia žvaigždė iš Žemės – Sirijus.
Penkių sekundžių taisyklė (arba „greitai pakeltas nesiskaito nukritęs“) ne tik neteisinga, bet ir negarantuoja saugumo.
Kenksmingi mikroorganizmai labai greitai patenka į nukritusį ant žemės maistą, nelaukdami nei sekundės, juo labiau penkių.
Tamsioji Mėnulio pusė, įsitvirtinusi populiarioje kultūroje, tačiau iš tiesų tokios nėra.
Yra Mėnulio sritis nematoma iš Žemės, bet ji apšviesta Saulės ne blogiau už mums įprastą pusę.
Galvos smegenų ląstelės – dar vienas „mokslinių“ paklydimų.
Pavyzdžiui, manoma, kad nervų ląstelės neatsistato, o suaugusių žmonių neuronai nebesidalija. Tai visiška netiesa – smegenų ląstelės auga ir keičiasi visą žmogaus gyvenimą.
Moneta, net nukritusi iš kelių šimtų metrų aukščio, nesugebės pakenkti apačioje stovinčiam žmogui, kaip kad kartais kalbama.
Net jeigu jos nenupūs vėjas, daugiausiai ji „aukos“ odoje paliks nedidelę mėlynę.
Aukšta temperatūra dėl Žemės atmosferą pasiekusio asteroido arba kosminio laivo – populiarių prasimanymų sritis.
Iš tikrųjų aukšta temperatūra kyla dėl oro slėgio, kuris supa dideliu greičiu judantį objektą (t.y. aerodinaminio aplinkos pasipriešinimo). Be to, jei meteorai pasiekia Žemę, jie nebūna karštesni už paprastus akmenis.
Sakyti, kad žaibai niekada nesmogia du kartus į tą pačią vietą – prasimanymas, atsitiktinai gebantis ir pražudyti.
Be abejo, žaibas gali du kartus smogti į tą pačią vietą, ypač jeigu pastaroji yra aukštas medis arba pastato bokštas.
„Gravitacijos nebuvimas“, leidžiantis kosmonautams sklandyti nesvarumo būklėje – dar vienas prasimanymas.
Visi objektai, kurie yra Žemės orbitoje, tarp jų ir Tarptautinė kosminė stotis, ne „sklando“, bet nuolat „krenta“, veikiami traukos jėgos, kuri būna kaip visada. Netgi jeigu nutolstama nuo kosminių kūnų, gravitacija niekur nedingsta, nors gerokai susilpnėja.
