„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

10 stulbinančių „Landsat“ palydovų užfiksuotų vaizdų

„Landsat“ projektas, kurį vykdo NASA ir JAV geologijos tarnyba, yra ilgiausiai egzistuojantis kosminis Žemės vaizdas. Nuo 1972 m. į kosmosą iš viso buvo paleisti aštuoni palydovai, o rugsėjo mėn. bus paleistas devintasis. Per tą laiką palydovai užfiksavo daugiau kaip 9 mln. planetos paviršiaus nuotraukų, kurios, pasak NASA Žemės observatorijos, panaudotos daugiau kaip 18 000 mokslinių straipsnių. Štai įspūdingiausios, iš jų.
Kalvos Rusijoje aplink Marchos upę
Kalvos Rusijoje aplink Marchos upę / Joshua Stevens/NASA Žemės Observatorija

Vėjai skatina tvenkinių augimą

Šią įspūdingą Atčafalajos deltos Luizianoje nuotrauką 2016 m. gruodžio 1 d. padarė „Landsat 8“. Tai netikrų spalvų vaizdas, t. y. spalvos buvo pakeistos, o tai „išryškina skirtumą tarp sausumos ir vandens, kartu leidžia žiūrovams stebėti vandenyje esančias nuosėdas“, teigia Žemės observatorija. Tai viena iš 10 000 Landsat regiono nuotraukų, darytų 1982-2016 m., kurios buvo panaudotos žurnale „Geophysical Research Letters“ paskelbtame tyrime, kuriame nagrinėtas vėjo vaidmuo plečiantis tvenkiniams Misisipės upės deltos lygumoje.

Joshua Stevens/NASA Žemės Observatorija/Atčafalijos delta Luizianoje
Joshua Stevens/NASA Žemės Observatorija/Atčafalijos delta Luizianoje

Kur baigiasi kopos

Šioje 2019 m. lapkričio 13 d. „Landsat 8“ užfiksuotoje nuotraukoje matyti ryškus spalvų kontrastas tarp Namibijos smėlio jūros – vienintelės pasaulyje pakrantės dykumos, užimančios daugiau nei 26 000 kvadratinių kilometrų, ir uolėtų kalnų Namibijos Nauklufto parke. Smėlis atrodo rausvai oranžinės spalvos dėl jame esančio geležies oksido. Pasak Žemės observatorijos, smėlio išsiliejimą į kalnus stabdo Kuiseb upė, kuri dažnai patvinsta.

Joshua Stevens/NASA Žemės Observatorija/Namibijos smėlio jūra
Joshua Stevens/NASA Žemės Observatorija/Namibijos smėlio jūra

Jukono-Kuskokvymo pereinamasis laikotarpis

Šią Jukono-Kuskokvimo deltos, kur Jukono upė įteka į Beringo jūrą Aliaskoje, nuotrauką 2021 m. gegužės 19 d. padarė „Landsat 8“. Šioje nuotraukoje sustiprintos sausumos spalvos: žalia spalva paryškinta gyvosios augmenijos plotas, geltona – plika žemė, o šviesiai ruda – negyva augmenija. „Jukono delta yra nepaprastai ryškus kraštovaizdis, nepriklausomai nuo to, ar į ją žiūrima iš žemės, iš oro, ar iš žemos Žemės orbitos“, – Žemės observatorijai sakė „ABR, Inc – Environmental Research and Services“ Aliaskoje mokslininkas Geraldas Frostas.

Joshua Stevens/NASA Žemės Observatorija/Jukono-Kuskokvimo delta
Joshua Stevens/NASA Žemės Observatorija/Jukono-Kuskokvimo delta

Iš Rusijos su klausimais

2020 m. spalio 29 d. „Landsat 8“ užfiksavo šią keistų bangų nuotrauką kalvose aplink Marchos upę Rusijos šiaurėje. Besikeičiančios šviesios ir tamsios juostos matomos ištisus metus, tačiau žiemą jos būna ryškesnės. Mokslininkai nėra visiškai tikri, kodėl toks raštas egzistuoja. Jis galėjo atsirasti dėl nuolatinio amžinojo įšalo užšalimo ir tirpimo arba dėl tam tikros unikalios erozijos dėl kritulių ar sniego tirpsmo.

Joshua Stevens/NASA Žemės Observatorija/Kalvos Rusijoje aplink Marchos upę
Joshua Stevens/NASA Žemės Observatorija/Kalvos Rusijoje aplink Marchos upę

Ūkiai šiaurės Kinijoje

2017 m. rugsėjo 25 d. „Landsat 8“ užfiksavo šią mėlynos, violetinės ir geltonos spalvos struktūrų, dengiančių didelius žemės ūkio paskirties žemės plotus Heilongdziango provincijoje Kinijos šiaurės rytuose, nuotrauką. Šios struktūros – tai plastikiniai pavėsio dangalai, naudojami ženšeniui – lėtai augančiam šakniavaisiui, kuris labai panašus į imbierą, bet negali išgyventi tiesioginiuose saulės spinduliuose. Daugelyje Azijos šalių tikima, kad ženšenis turi įvairių gydomųjų savybių, o šio augalo auginimas tapo daugiamilijardiniu verslu, teigia Žemės observatorija.

Joshua Stevens/NASA Žemės Observatorija/Žemės plotai Heilongdziango provincijoje Kinijos šiaurės rytuose
Joshua Stevens/NASA Žemės Observatorija/Žemės plotai Heilongdziango provincijoje Kinijos šiaurės rytuose

Meniškos Pensilvanijos kalvos

Šiame įspūdingame vaizde sujungti 2020 m. lapkričio 9 d. palydovo „Landsat 8“ daryta deformuotų kalnų, susidariusių ties dviejų tektoninių plokščių riba, vaizdas centrinėje Pensilvanijos dalyje ir skaitmeninis aukščio modelis, išryškinantis vietovės reljefą. Kalnai yra unikalaus geologinio Apalačų kalnų regiono, vadinamo slėnių ir keterų provincija, kuris tęsiasi nuo Niujorko iki Alabamos, dalis. Pasak Žemės observatorijos, šiame natūralių spalvų vaizde ne tik atsiskleidžia neįprastos kalnų formos, bet ir rudens spalvų paletė, kuri susidaro, kai lapai tampa raudoni ir pradeda kristi nuo medžių.

Joshua Stevens/NASA Žemės Observatorija/Kalvos Pensilvanijoje
Joshua Stevens/NASA Žemės Observatorija/Kalvos Pensilvanijoje

Jasono sūkuriai

Šią nuostabią natūralių spalvų dumblių žydėjimo, supančio vakarines Jasono salas,, nuotrauką „Landsat 8“ padarė 2020 m. spalio 18 d. Melsvus sūkurius sukelia spartus fotosintetinančių dumblių augimas, kurie klesti maistingųjų medžiagų turtinčiuose vandenyse.

Joshua Stevens/NASA Žemės Observatorija/Dumblių žydėjimas Jasono salose
Joshua Stevens/NASA Žemės Observatorija/Dumblių žydėjimas Jasono salose

Natrono ežeras

Šią kraujo raudonumo Natrono ežero Tanzanijoje nuotrauką iš oro 2017 m. kovo 6 d. padarė „Landsat 8“. Natrono ežeras yra šarminis ežeras. Dramatišką spalvą jam suteikia išlydyti natrio karbonato ir kalcio karbonato druskų mišiniai iš netoliese esančių ugnikalnių, kurie į vandenį patenka per karštąsias versmes. Žemės observatorijos duomenimis, čia vidutinė temperatūra siekia 40 laipsnių pagal Celsijų, o per metus iškrenta mažiau nei 500 milimetrų kritulių, todėl tai viena atšiauriausių aplinkų Žemėje.

Joshua Stevens/NASA Žemės Observatorija/Natrono ežeras Tanzanijoje
Joshua Stevens/NASA Žemės Observatorija/Natrono ežeras Tanzanijoje

Ledinis menas Sanikovo sąsiauryje

Šią įspūdingą Sanikovo sąsiaurio – vandens telkinio, įsiterpusio tarp Naujojo Sibiro salų į šiaurę nuo Rusijos žemyninės dalies – nuotrauką 2016 m. birželio 5 d. padarė „Landsat 8“. Sąsiauris jungia Laptevų jūrą vakaruose su Sibiro jūra rytuose, didžiąją metų dalį sąsiauris būna padengtas ledu, anksčiau pranešė „Live Science“. Šioje nuotraukoje matyti, kaip vasarą tirpstant ledo dangai ji skyla.

Lauren Dauphin/NASA Žemės observatorija/Tirpstantis ledas Sanikovo sąsiauryje
Lauren Dauphin/NASA Žemės observatorija/Tirpstantis ledas Sanikovo sąsiauryje

Kur prasideda baterijos

Šis spalvingas kuboidų masyvas, rastas Atakamos salyne – kalnų apsuptoje druskos plynaukštėje Čilėje – iš tikrųjų yra didžiausia pasaulyje ličio gamykla, nufotografuota 2018 m. lapkričio 4 d. Litis yra pagrindinė baterijų, reikalingų mūsų automobiliams, mobiliesiems telefonams, nešiojamiesiems kompiuteriams ir kitiems įkraunamiems prietaisams maitinti, sudedamoji dalis. Šioje gamykloje iš po žemės paviršiaus pumpuojamas ličio turtingas sūrymas ir nukreipiamas į garinimo baseinus, kur saulė išgarina vandenį, palikdama gryną litį. Pasak Žemės observatorijos, skirtingos spalvos atsiranda dėl skirtingų garinimo proceso etapų.

Lauren Dauphin/NASA Žemės observatorija/Didžiausia pasaulyje ličio gamykla
Lauren Dauphin/NASA Žemės observatorija/Didžiausia pasaulyje ličio gamykla

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų