Vėjai skatina tvenkinių augimą
Šią įspūdingą Atčafalajos deltos Luizianoje nuotrauką 2016 m. gruodžio 1 d. padarė „Landsat 8“. Tai netikrų spalvų vaizdas, t. y. spalvos buvo pakeistos, o tai „išryškina skirtumą tarp sausumos ir vandens, kartu leidžia žiūrovams stebėti vandenyje esančias nuosėdas“, teigia Žemės observatorija. Tai viena iš 10 000 Landsat regiono nuotraukų, darytų 1982-2016 m., kurios buvo panaudotos žurnale „Geophysical Research Letters“ paskelbtame tyrime, kuriame nagrinėtas vėjo vaidmuo plečiantis tvenkiniams Misisipės upės deltos lygumoje.
Kur baigiasi kopos
Šioje 2019 m. lapkričio 13 d. „Landsat 8“ užfiksuotoje nuotraukoje matyti ryškus spalvų kontrastas tarp Namibijos smėlio jūros – vienintelės pasaulyje pakrantės dykumos, užimančios daugiau nei 26 000 kvadratinių kilometrų, ir uolėtų kalnų Namibijos Nauklufto parke. Smėlis atrodo rausvai oranžinės spalvos dėl jame esančio geležies oksido. Pasak Žemės observatorijos, smėlio išsiliejimą į kalnus stabdo Kuiseb upė, kuri dažnai patvinsta.
Jukono-Kuskokvymo pereinamasis laikotarpis
Šią Jukono-Kuskokvimo deltos, kur Jukono upė įteka į Beringo jūrą Aliaskoje, nuotrauką 2021 m. gegužės 19 d. padarė „Landsat 8“. Šioje nuotraukoje sustiprintos sausumos spalvos: žalia spalva paryškinta gyvosios augmenijos plotas, geltona – plika žemė, o šviesiai ruda – negyva augmenija. „Jukono delta yra nepaprastai ryškus kraštovaizdis, nepriklausomai nuo to, ar į ją žiūrima iš žemės, iš oro, ar iš žemos Žemės orbitos“, – Žemės observatorijai sakė „ABR, Inc – Environmental Research and Services“ Aliaskoje mokslininkas Geraldas Frostas.
Iš Rusijos su klausimais
2020 m. spalio 29 d. „Landsat 8“ užfiksavo šią keistų bangų nuotrauką kalvose aplink Marchos upę Rusijos šiaurėje. Besikeičiančios šviesios ir tamsios juostos matomos ištisus metus, tačiau žiemą jos būna ryškesnės. Mokslininkai nėra visiškai tikri, kodėl toks raštas egzistuoja. Jis galėjo atsirasti dėl nuolatinio amžinojo įšalo užšalimo ir tirpimo arba dėl tam tikros unikalios erozijos dėl kritulių ar sniego tirpsmo.
Ūkiai šiaurės Kinijoje
2017 m. rugsėjo 25 d. „Landsat 8“ užfiksavo šią mėlynos, violetinės ir geltonos spalvos struktūrų, dengiančių didelius žemės ūkio paskirties žemės plotus Heilongdziango provincijoje Kinijos šiaurės rytuose, nuotrauką. Šios struktūros – tai plastikiniai pavėsio dangalai, naudojami ženšeniui – lėtai augančiam šakniavaisiui, kuris labai panašus į imbierą, bet negali išgyventi tiesioginiuose saulės spinduliuose. Daugelyje Azijos šalių tikima, kad ženšenis turi įvairių gydomųjų savybių, o šio augalo auginimas tapo daugiamilijardiniu verslu, teigia Žemės observatorija.
Meniškos Pensilvanijos kalvos
Šiame įspūdingame vaizde sujungti 2020 m. lapkričio 9 d. palydovo „Landsat 8“ daryta deformuotų kalnų, susidariusių ties dviejų tektoninių plokščių riba, vaizdas centrinėje Pensilvanijos dalyje ir skaitmeninis aukščio modelis, išryškinantis vietovės reljefą. Kalnai yra unikalaus geologinio Apalačų kalnų regiono, vadinamo slėnių ir keterų provincija, kuris tęsiasi nuo Niujorko iki Alabamos, dalis. Pasak Žemės observatorijos, šiame natūralių spalvų vaizde ne tik atsiskleidžia neįprastos kalnų formos, bet ir rudens spalvų paletė, kuri susidaro, kai lapai tampa raudoni ir pradeda kristi nuo medžių.
Jasono sūkuriai
Šią nuostabią natūralių spalvų dumblių žydėjimo, supančio vakarines Jasono salas,, nuotrauką „Landsat 8“ padarė 2020 m. spalio 18 d. Melsvus sūkurius sukelia spartus fotosintetinančių dumblių augimas, kurie klesti maistingųjų medžiagų turtinčiuose vandenyse.
Natrono ežeras
Šią kraujo raudonumo Natrono ežero Tanzanijoje nuotrauką iš oro 2017 m. kovo 6 d. padarė „Landsat 8“. Natrono ežeras yra šarminis ežeras. Dramatišką spalvą jam suteikia išlydyti natrio karbonato ir kalcio karbonato druskų mišiniai iš netoliese esančių ugnikalnių, kurie į vandenį patenka per karštąsias versmes. Žemės observatorijos duomenimis, čia vidutinė temperatūra siekia 40 laipsnių pagal Celsijų, o per metus iškrenta mažiau nei 500 milimetrų kritulių, todėl tai viena atšiauriausių aplinkų Žemėje.
Ledinis menas Sanikovo sąsiauryje
Šią įspūdingą Sanikovo sąsiaurio – vandens telkinio, įsiterpusio tarp Naujojo Sibiro salų į šiaurę nuo Rusijos žemyninės dalies – nuotrauką 2016 m. birželio 5 d. padarė „Landsat 8“. Sąsiauris jungia Laptevų jūrą vakaruose su Sibiro jūra rytuose, didžiąją metų dalį sąsiauris būna padengtas ledu, anksčiau pranešė „Live Science“. Šioje nuotraukoje matyti, kaip vasarą tirpstant ledo dangai ji skyla.
Kur prasideda baterijos
Šis spalvingas kuboidų masyvas, rastas Atakamos salyne – kalnų apsuptoje druskos plynaukštėje Čilėje – iš tikrųjų yra didžiausia pasaulyje ličio gamykla, nufotografuota 2018 m. lapkričio 4 d. Litis yra pagrindinė baterijų, reikalingų mūsų automobiliams, mobiliesiems telefonams, nešiojamiesiems kompiuteriams ir kitiems įkraunamiems prietaisams maitinti, sudedamoji dalis. Šioje gamykloje iš po žemės paviršiaus pumpuojamas ličio turtingas sūrymas ir nukreipiamas į garinimo baseinus, kur saulė išgarina vandenį, palikdama gryną litį. Pasak Žemės observatorijos, skirtingos spalvos atsiranda dėl skirtingų garinimo proceso etapų.
