Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

100 metų senumo galvosūkiai: ar apskaičiuosite atsakymus šioms trims užduotims?

Samuelis Loydas – garsus XIX a. pab.-XX a. pr. galvosūkių kūrėjas ir matematikos entuziastas. Jo sukurtos užduotys ne kartą apsuko galvą ir matematikos bei ekonomikos profesionalams. Tikri galvosūkių entuziastai jau seniai žavisi ypatingu S.Loydo braižu ir aistra, kurią jis jautė galvosūkių kūrimui. Siūlome išbandyti tris šimtmečio senumo šio garsaus autoriaus galvosūkius.
Galvosūkis apie obuolius, kiaušinius ir asilą
Galvosūkis apie obuolius, kiaušinius ir asilą / Wikimedia Commons/Technologijos.lt iliustr.

Gali būti, kad pirmojo galvosūkio variacijų jau esate matę ne vieną. Taip yra todėl, kad Samuelio Loydo kūrinys iš pirmo žvilgsnio atrodo netikėtai paprastas, tačiau yra šiek tiek suktas. Žinoma, sprendimas yra matematinis.

Pirmasis galvosūkis: obuoliai

Fotolia nuotr./Rudens darbai
Fotolia nuotr./

Turguje šalia viena kitos obuolius pardavinėjo dvi moterys – ponia Smith ir Jones. Jones obuoliai buvo kiek didesni, todėl už vieną pensą jį parduodavo du obuolius, o Smith – tris. Kartą abi moterys į turgų atsinešė po tiek pat obuolių, bet ponia Smith turėjo kitų reikalų ir paprašė Jones parduoti ir jos obuolius. Jones sutiko patenkinti draugės prašymą ir sumaišė obuolius. Kadangi viena už pensą duodavo du, o kita – tris obuolius, Jones sumojo, kad teisingiausia bus už penkis obuolius prašyti dviejų pensų. Ji taip pat nusprendė neparduoti obuolių mažesniais kiekiais – tik po penkis. Ir anksčiau moterys laikėsi savo kainodaros ir pardavinėjo tik po 3 ar 2 obuolius.

Diena buvo sėkminga – visi obuoliai buvo parduoti. Moterys susitiko pasidalinti pinigus, tačiau tada pastebėjo, kad jų kainodara buvo netobula ir pinigų jos surinko 7 pensais mažiau nei būtų surinkusios, jei obuolius būtų pardavusios atskirai. Surinktus pinigus jos pasidalino po lygiai, nors Jones būtų uždirbusi daugiau nei Smith. Kiek pajamų tądien prarado Jones?

Antrasis galvosūkis: asilas

Alvydo Januševičiaus nuotr./Asilas
Alvydo Januševičiaus nuotr./Asilas

Antrasis galvosūkis yra kažkuo šiek tiek juokingas.

Kartą tėvas ir sūnus gatve nešė ant karties pakabintą asilą. Gyvūnas kabojo pačiame karties centre ir visai neprieštaravo būti nešamas. Visgi, nors tėvas ėjo neskubėdamas ir nejautė didelės naštos, kitą karties galą laikantis sūnus stenėjo ir prakaitavo. Kai vyrai ėjo pro mokyklą, juos pro langą pastebėjo mokytojas. Jis nutarė jiems padėti. Žinoma, ne raumenimis, o patarimais.

Jis pasakė, kad asilas sveria 220 svarų, o sūnus yra per silpnas nešti pusę šio svorio. Mokytojas patarė asilą kabinti ne per vidurį, o taip, kad svorį tėvas ir sūnus pasidalintų taip, kad ant tėvo pečių gultų 125 svarai, o ant sūnaus – 95. Kartis buvo keturių pėdų ilgio.

Kur, pasak mokytojo, ant karties turėtų būti kabinamas asilas? Dėl mums neįprastų matavimo vienetų galite apskaičiuoti ir apytiksliai.

Trečiasis galvosūkis: kiaušiniai

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kiaušiniai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kiaušiniai

Trečiasis galvosūkis taip pat nėra labai sunkus.

Kartą ponia užėjo į virtuvę ir pastebėjo, kad virėja nupirko labai mažų vištos kiaušinių. Ji paklausė virėjos, kiek jie kainavo, o ši pareiškė, kad gavo juos labai pigiai – už visą krepšelį sumokėjo 12 centų, tačiau dėl kiaušinių dydžio išsiderėjo dar du papildomus kiaušinius. Virėja pasididžiuodama pareiškė, kad dėl jos derybinių įgūdžių kaina už tuziną kiaušinių nukrito visu centu. Tai yra, vienas tuzinas kiaušinių jai kainavo vienu centu pigiau nei iš pat pradžių prašė prekeivis.

Kiek kiaušinių už 12 centų ji įsigijo?

Savo spėjimus galite pasitikrinti antrame straipsnio puslapyje pateikiamuose atsakymuose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos