Nuo pat žmonijos civilizacijos pradžios spekuliuojama teorijomis, kaip jai ateis galas – ar jis nugarmės pražūtin su trenksmu, ar palaipsniui? Kas bus už tai atsakingas? Tokios mintys neapleidžia ir mokslininkų.
Oksfordo universiteto Žmonijos ateities instituto ir Globalinių iššūkių fondo ekspertai sujungė jėgas, kad pirmą kartą moksliškai įvertintų didžiausių pavojų žmonijai tikimybę. Jie teigia nenorintys gąsdinti, tačiau nori paskatinti pasaulio lyderius apie tai realiai kalbėti.
Štai 12 būtų, kaip gali ateiti pasaulio pabaiga:
Nežinomos priežastys – 0,1 proc. tikimybė
Kategorija, kuriai priskirtos įvairios grėsmės – apie kurias mes esame net nepagalvoję arba kurios mums dabar atrodo absurdiškai juokingos ir neįtikimos. Pavyzdžiui, signalų siuntimas už Žemės ribų esančioms civilizacijoms, kuris gali prišaukti pražūtingą ateivių invaziją. Jos visos kartu kelia reikšmingą apokalipsės grėsmę.
Susidūrimas su asteroidu – 0,00013 proc. tikimybė
Bent 5 kilometrų skersmens asteroidas – tokio dydžio kūnas galėtų sunaikinti civilizaciją – į Žemę pataiko maždaug kartą per 20 mln. metų. Tačiau programos, kurios seka pavojingus kosmoso kūnus, tobulėja. Turint pakankamai laiko ir sutelkus pasaulio kosminių valstybių jėgas, žmonijai gali pasisekti nukreipti asteroidą keliu, kuriame jis nekliudytų Žemės.
Dirbtinis intelektas – 0-10 proc. tikimybė
Dirbtinis intelektas yra bene plačiausiai diskutuojama apokaliptinė grėsmė. Tačiau niekas nežino, ar iš tikrųjų yra reali grėsmė, kad mašinos užvaldys Žemę ir iš savo kelio išstums žmones. Todėl tyrėjai skelbia itin plačias tikimybės žirkles.
Supervulkanas – 0,00003 proc. tikimybė
Ugnikalnio išsiveržimas, kurio metu į atmosferą būtų išmetami tūkstančiai kubinių kilometrų pelenų – žymiai daugiau nei kada nors buvę žmonijos istorijoje – galėtų sukelti „vulkaninę žiemą“. Jos pasekmės būtų labai panašios į tas, kurios kiltų po susidūrimo su asteroidu arba po branduolinio karo. Iš geologinių įrodymų žinome, kad tai jau yra sukėlę masinius išnykimus. Net ir su šiuolaikinėmis technologijomis žmonės neturėtų kaip užkirsti kelią superugnikalnio išsiveržimo pasekmėms.
Ekologinis žlugimas – tikimybė nežinoma
Visiškas globalinės ekosistemos žlugimas, kad planeta toliau nebegalėtų palaikytų milijardinės populiacijos, yra viena iš kompleksiškiausių rizikų visame tyrime. Joje susipina begalės nežinomų įvykių sekų, todėl ekspertai nesiryžta net prognozuoti tokios tikimybės.
Bloga pasaulinė valdžia – tikimybė nežinoma
Visiškai nekompetentinga ir korumpuota pasaulinė diktatūra galėtų sužlugdyti civilizaciją.
Šiai kategorijai priskiriamas toks prastas pasaulinių reikalų tvarkymas, kad jis taptų pagrindinė civilizacijos žlugimo priežastimi, o ne antrine, kuri labai tikėtina įvykus kitoms katastrofoms. To pavyzdys galėtų būti visiškai nekompetentinga ir korumpuota pasaulinė diktatūra. Šios tikimybės neįmanoma išmatuoti.
Pasaulinės sistemos žlugimas – tikimybė nežinoma
Tai reikštų ekonominį ir/arba visuomenės žlugimą, kurio metu kiltų masinis pilietinis nepaklusnumas, žlugtų teisinė sistema, ir niekur Žemėje nebegalėtų tęstis civilizuotas gyvenimas. Čia yra per daug nežinomųjų, kad būtų galima įvertinti tikimybę.
Ekstremali klimato kaita – 0,01 proc. tikimybė
Modeliuojant įprastus klimato kaitos rezultatus, dėmesys daugiausiai kreipiamas į labiausiai tikėtinas pasekmes – visuotinį atšilimą 4 laipsniais. Tai įvyktų dėl anglies dioksido išmetimo į atmosferą.
Tačiau yra rizika, kad kiti reiškiniai paskatintų žymiai blogesnes pasekmes – pavyzdžiui, metano dujų ištrūkimas iš amžinojo įšalo Arktyje. Dėl to temperatūra visame pasaulyje gali pakilti 6 laipsniais ar net daugiau. Dėl to kiltų badas visame pasaulyje, socialiniai neramumai, kurie privestų prie civilizacijos žlugimo.
Branduolinis karas – 0,005 proc. tikimybė
Branduolinis karas tarp JAV ir Rusijos buvo pagrindinė apokaliptinė baimė XX a. pabaigoje. Dabar dėl branduolinio nusiginklavimo ši grėsmė sumažėjusi, tačiau rizika dėl konflikto, kurio metu gali kilti „branduolinė žiema“, išlieka. Jos metu į stratosferą pakilę dūmai užblokuotų Saulės šviesą ištisiems mėnesiams. Tai galėtų atnešti galą civilizacijai nepaisant to, kokia buvo paties sprogimo žala.
Pasaulinė pandemija – 0,0001 proc. tikimybė
Apokaliptinė liga būtų neišgydoma (kaip Ebolos virusas), mirtina (kaip pasiutligė), ypatingai užkrečiama (kaip peršalimas) ir su ilgu inkubaciniu laikotarpiu (kaip AIDS/ŽIV).
Apokaliptinė liga būtų neišgydoma (kaip Ebolos virusas), mirtina (kaip pasiutligė), ypatingai užkrečiama (kaip peršalimas) ir su ilgu inkubaciniu laikotarpiu (kaip AIDS/ŽIV).
Jeigu toks virusas pasaulyje pasklistų dar prieš žmonėms suvokiant jo pavojų, tarptautinė sveikatos sistema turėtų imtis iki šiol nematytų pastangų ir neįtikėtinai greitai išgelbėti žmoniją.
Sintetinė biologija – 0,01 proc. tikimybė
Genetinė inžinerija, kurios metu kuriami nauji superorganizmai, neįtikėtinai padėjo žmonijai. Tačiau viskas gali pakrypti pražūtinga linkme – netikėtai arba kaip kažkas gali tyčia taip padaryti. Gali būti sukurtas patogenas, kuris puola žmones arba gyvybiškai būtiną globalinės ekosistemos dalį. Pasekmės gali būti dar blogesnės nei natūralios pandemijos atveju.
Nanotechnologijos – 0,01 proc. tikimybė
Neįtikėtino preciziškumo pramonėje kuriamos medžiagos su nuostabiomis savybėmis. Tačiau ji gali būti ir panaudota kuriant siaubingus naujus ginklus. Taip pat yra ir scenarijus, pagal kurį save kopijuojančios nanomašinos užimtų visą planetą.
