Per kelis pastaruosius dešimtmečius stebėjome ne vieną probleminį atvejį, kuomet virusai peršokdavo iš gyvūnų į žmonių organizmus ir nusinešdavo tūkstančius atvejų. O kai kurie virusai (pvz., ebolos ar pasiutligės) yra tokie pavojingi, kad užsikrėtimas jais yra beveik garantuotas mirties nuosprendis.
Ir nors šie virusai yra labai mirtini bei pavojingi, naujasis koronavirusas už juos yra gal net dar pavojingesnis. Taip, mirtingumo procentinė dalis užsikrėtimo atveju yra gerokai mažesnė, tačiau infekcija sklinda taip lengvai ir greitai, kad skaičiuojant pagal nusineštų gyvybių kiekį skaičiai yra tiesiog stulbinantys, o specializuotų kovos priemonių prieš naująjį virusą nėra – nei skiepų, nei vaistų.
„LiveScience“ sudarė sąrašą iš 12 pavojingiausių virusų, vertinant juos pagal tai, kokia būna tikimybė žmogui mirti užsikrėtus, pagal bendrą nusineštų gyvybių kiekį ir pagal grėsmę išplisti.
Marburgo virusas
Pirmą kartą Marburgo virusą mokslininkai identifikavo 1967 metais, kuomet vienoje Vokietijos laboratorijoje įvyko ganėtinai nedidelis infekcijos protrūkis tarp tos laboratorijos darbuotojų. Šie žmonės dirbo su beždžionėmis, atgabentomis iš Ugandos. O beždžionės buvo užsikrėtusios iki tol nežinomu virusu.
Marburgo virusas yra šiek tiek panašus į Ebolos virusą – jie abu sukelia hemoraginę karštinę (t. y., užsikrėtusiems pasireiškia karščiavimas ir prasideda kraujavimas įvairiausiose kūno vietose, dėl ko vystosi šokas, organų nepakankamumas ir mirtis).
Pirmojo protrūkio atveju pacientų mirtingumas buvo 25 procentai. Antrasis protrūkis 1998-2000 metais stebėtas Kongo demokratinėje respublikoje, trečiasis – Angoloje, 2005-aisiais. Anot Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Afrikoje šio viruso žygis buvo gerokai pavojingesnis: mirė 80 proc. juo užsikrėtusiųjų.
Ebolos virusas
Pirmas žinomas Ebolos viruso protrūkis tarp žmonių 1976 metais stebėtas iškart dviejose valstybėse – Sudane ir Konge. Ebola plinta per kontaktą su krauju ar kitais kūno skysčiais arba per užsikrėtusių žmonių arba gyvūnų audinius. Žinomų šio viruso atmainų pavojingumas gyvybei skiriasi labai smarkiai. Ebolos viruso ekspertė, virusologė ir mikrobiologijos asocijuota profesorė Elke Muhlberger, dirbanti Bostono universitete (JAV), sakė: „viena atmaina – Ebola Reston – žmonėms net jokių simptomų nesukelia. Bet užsikrėtus Bundibugyo atmaina mirtingumas pašoka iki 50 procentų, o Sudano atmainai šis rodiklis, PSO duomenimis, yra iki 71 procento“.
Ta pati organizacija skelbia, kad paskutinis, iki šiol nepasibaigęs Ebolos protrūkis Vakarų Afrikoje prasidėjo 2014 metais – tai yra kol kas didžiausias ir sudėtingiausias mums žinomas šio viruso sukeltos ligos protrūkis.
Pasiutligė
Nors naminiams gyvūnams skirta vakcina nuo pasiutligės, sukurta dar prieš šimtmetį, smarkiai padėjo sumažinti užsikrėtimų pasiutlige dažnumą – išsivysčiusiose pasaulio valstybėse šis virusas yra beveik nebesutinkamas – kai kuriose šalyse, pvz., Indijoje ir tam tikruose Afrikos regionuose – tai yra vis dar rimta, dažnai sutinkama grėsmė.
„Ji sunaikina smegenis. Tai yra labai, labai bloga liga. Turime vakciną nuo pasiutligės, turime antikūnus, veiksmingus prieš pasiutligę, todėl jeigu kam nors įkanda pasiutęs gyvūnas, galime žmogų išgydyti. Bet jeigu gydymo negausite, tuomet tikimybė, kad mirsite, yra 100 procentų“, – aiškino E. Muhlberger.
ŽIV
Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) yra turbūt pats mirtiniausias šiuolaikinio pasaulio virusas. „Tai vis dar yra pats didžiausias žudikas“, – sakė Amerikos infekcinių ligų bendruomenės atstovas spaudai, užkrečiamųjų ligų gydytojas dr. Ameshas Adalja.
Manoma, kad nuo ŽIV viruso atradimo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje šio viruso aukų kiekis yra apie 32 mln. žmonių. „Infekcinė liga, kuri šiuo metu nusineša daugiausiai žmonių gyvybių, yra ŽIV“, – tvirtino medikas.
Jau yra sukurti galingi antivirusiniai vaistai ir jų deriniai, suteikiantys galimybę ŽIV užsikrėtusiems žmonėms nugyventi dar ilgus metus, tačiau žemų ir vidutinių pajamų valstybėse, kur stebimi 95 proc. naujų ŽIV užsikrėtimo atvejų, tai vis dar yra siaubingas giltinės dalgis. PSO stebimuose Afrikos regionuose vidutiniškai vienas iš 25 žmonių yra užsikrėtęs ŽIV – jie sudaro daugiau nei 2/3 visų pasaulyje gyvenančių ŽIV teigiamų pacientų.
Raupai
1980 metais Pasaulio sveikatos asamblėjoje buvo paskelbta deklaracija, kad raupų virusas yra išnaikintas. Tačiau iki tol žmonėms su šiuo ligos sukėlėju teko „bendrauti“ tūkstančius metų. Nuo raupų mirdavo apie trečdalis juo užsikrėtusių žmonių, o išgyvenusieji būdavo smarkiai subjauroti gilių, negyjančių randų, neretai apakdavo.
Mirtingumo lygis nuo šio viruso už Europos ribų buvo kur kas aukštesnis, nei Europoje – kituose žemynuose žmonės dažniausiai buvo turėję labai nedaug kontakto su šiuo virusu iki svečių iš Europos atvykimo. Dėl to istorikai teigia, kad net 90 proc. Amerikos čiabuvių išmirė ne nuo europietiškų ginklų smūgių ir šūvių, o nuo raupų, kuriuos jiems atgabeno atvykėliai. Ir netgi vien XX amžiuje raupai sugebėjo nužudyti 300 mln. žmonių.
„Tai buvo milžiniška našta mūsų planetai – ne tik dėl mirčių kiekio bet ir dėl aklumo. Dėl to ir buvo vykdoma kampanija siekiant išnaikinti šį virusą iš Žemės“, – sakė A.Adjala.
Hantavirusas
Hantaviruso plaučių sindromas (HPS) mokslininkų ir visuomenės dėmesį labiausiai patraukė 1993 metais, kuomet sveikas, jaunas navahų genties vyras ir jo sužadėtinė dėl kvėpavimo sutrikimų mirė vos su kelių dienų tarpu. Po kelių mėnesių sveikatos institucijų atstovai išskyrė hantavirusą iš pelės, sugautos vieno iš užsikrėtusiųjų namuose. Iki šiol JAV hantavirusu užsikrėtė daugiau nei 600 žmonių, iš jų 36 proc. mirė nuo šios ligos.
Laimei, šis virusas nėra pernešamas iš žmogaus žmogui – žmonės juo užsikrečia kontaktuodami su užsikrėtusių pelių išmatomis.
Hantaviruso protrūkių buvo fiksuota ir anksčiau. Žurnalas „Clinical Microbiology Reviews“ nurodo, kad virusas plito tarp karių praėjusio amžiaus viduryje vykusio Korėjos karo metu – tuomet užsikrėtė apie 3000 žmonių, iš jų 12 procentų mirė.
Vakarų medicinai iki JAV užfiksuotų atvejų šis virusas buvo santykinai naujas, nors vėliau, analizuojant istorinius navahų liaudies medicinos aprašymus mokslininkai suvokė, jog buvo aprašyta panaši liga, siejama su pelėmis.
Gripas
„Tipinio“ gripo sezono metu visame pasaulyje miršta iki pusės milijono žmonių, skelbia Pasaulio sveikatos organizacija. Bet kartais atsiranda kokia nors neįprasta, nauja gripo atmaina, dėl kurios prasideda greičiau plintanti ir neretai labiau mirtina pandemija.
Pati žinomiausia ir mirtiniausia gripo pandemija, kartais vadinama ispaniškuoju gripu, prasidėjo 1918 metais. Šiuo virusu užsikrėtė iki 40 proc. viso pasaulio populiacijos. Manoma, kad tuokart mirė 50 mln. žmonių.
„Manau, įmanoma, kad vėl įvyktų kas nors panašaus į 1918 m. gripo protrūkį. Jeigu žmonių populiacijoje pasklistų nauja gripo atmaina, kuri būtų lengvai pernešama tarp žmonių ir sukeltų sunkią ligos formą, turėtume didelių problemų“, – aiškino E.Muhlberger.
Dengės virusas
Dengės virusas pirmą kartą užfiksuotas praėjusio amžiaus viduryje, Filipinuose ir Tailande. Dabar jis paplitęs praktiškai visuose planetos tropiniuose ir subtropiniuose regionuose. Iki 40 proc. planetos populiacijos dabar gyvena regionuose, kur galima užsikrėsti dengės virusas, o jo nešiotojai – uodai – šylant klimatui veikiausiai gebės išgyventi ir dar didesnėje teritorijoje.
Anot PSO, kiekvienais metais Dengės virusu užsikrečia nuo 50 iki 100 mln. žmonių. Nors mirtingumas nuo šio viruso nėra toks didelis, kaip daugelio agresyviausiųjų – „vos“ 2,5 procento – šis virusas gali sukelti simptomus, panašius į Ebolos, vadinamąją dengės hemoraginę karštinę. Tokia būklė be tinkamo gydymo mirtimi baigiasi 20 proc. atvejų. „Mums tikrai reikėtų labiau užsiimti Dengės virusu, nes tai yra rimta grėsmė mums“, – sakė E. Muhlberger.
2019 m. JAV Maisto ir vaistų administracija patvirtino pirmąją vakciną nuo Dengės viruso. Ji turėtų būti skiriama 9-16 metų amžiaus vaikams, gyvenantiems dengės viruso paplitimo regionuose ir anksčiau užsikrėtusiems šiuo virusu. Kai kuriose šalyse patvirtina vakcina rekomenduojama asmenims nuo 9 iki 45 metų, tačiau taip pat būtinai anksčiau užsikrėtusiems šiuo virusu. Sušvirkštus vakcinos žmonėms, kurie anksčiau Dengės virusu užsikrėtę nebuvo, kyla nemaža rizika susirgti sunkia ligos forma.
Rotavirusas
Vaikų apsaugai nuo rotavirusinės infekcijomis šiuo metu galima rinktis vieną iš dviejų vakcinų. O rotavirusas yra dažniausiai sutinkama kūdikių ir mažų vaikų viduriavimą sukelianti liga. Virusas plinta greitai ir lengvai, vadinamuoju fekaliniu-oraliniu keliu (tai reiškia, kad kitas žmogus per burną suvartoja užsikrėtusiojo asmens fekalijų dalelių).
Nors išsivysčiusiose valstybėse rotavirusinė infekcija dažniausiai nebūna pavojinga vaikų gyvybei, besivystančiose šalyse, kur nėra taikoma rehidratavimo terapija, tai yra labai pavojingas vaikų žudikas.
PSO statistiniai duomenys rodo, kad 2008 metais nuo rotaviruso pasaulyje mirė 453 tūkst. vaikų, jaunesnių nei 5 metai. Valstybėse, kur vykdoma šios infekcijos prevencija vakcinomis, hospitalizacijų ir mirčių dėl rotaviruso skaičius smarkiai krito.
SARS-CoV
Sunkų ūminį respiracinį sindromą (liet. SŪRS, angl. SARS) sukeliančio viruso plitimas tarp žmonių pirmą kartą pastebėtas 2002 metais, Kinijos pietinėje Guangdongo provincijoje, nurodo PSO. Veikiausiai iš pradžių virusas išsivystė šikšnosparniuose, o vėliau peršoko į naktimis aktyvius žinduolius civetas, ir tik tuomet užkrėtė žmones. Pirmąjį protrūkį šis virusas sukėlė Kinijoje, bet vėliau išplito į 26 pasaulio valstybes. Virusu per dvejus metus užsikrėtė daugiau nei 8000 žmonių, iš jų 770 mirė.
Virusas sukelia karščiavimą, šaltkrėtį, viso kūno skausmus, neretai progresuoja į plaučių uždegimą – gyvybei pavojingą būklę, kurios metu dėl uždegiminių procesų plaučiai prisipildo pūlių. Šio viruso sukeliamos ligos mirtingumo lygis yra 9,6 procento. Iki šiol nėra nei patvirtinto ir patikrinto SŪRS gydymo būdo, nei vakcinos. Bet galima bent jau pasidžiaugti, kad jau ganėtinai ilgą laiką naujų šios infekcijos atvejų neregistruojama visame pasaulyje.
SARS-CoV-2
SARS-CoV-2 virusas priklauso tai pačiai didelei koronavirusų šeimai, kaip ir SARS-CoV. Pirmą kartą šio viruso sukeltos žmogaus infekcijos atvejis Uhane, Kinijoje užregistruotas 2019 m. gruodį. Manoma, kad ir šis virusas išsivystė šikšnosparniuose, o vėliau į žmonių organizmą pateko per kažkokį iki šiol neidentifikuotą gyvūną – tarpinį šeimininką.
Po išplitimo virusu Kinijoje užsikrėtė dešimtys tūkstančių žmonių, o pasaulinis užsikrėtusiųjų kiekis jau kirto 3 milijonų ribą. Kinija po protrūkio rimtumo įvertinimo taikė griežtus karantinavimo veiksmus pačiame Uhane ir aplinkiniuose miestuose, apribojo keliones į viruso paveiktus regionus ir iš jų. Be to, visame pasaulyje pradėti skubūs diagnostikos metodų, vaistų ir vakcinų paieškos bei kūrimo darbai.
Įvairiais vertinimais šio viruso sukeliamos ligos mirtingumas svyruoja nuo 2,3 procentų iki mažiau nei 1 procento – tiksliems skaičiavimams trukdo tai, kad didelė dalis pacientų praserga besimptome infekcijos forma arba simptomai būna tokie lengvi, kad nėra užregistruojami medicinos sistemoje. Daugiausiai grėsmės šis virusas kelia vyresnio amžiaus žmonėms, ir asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis. Dažniausi SARS-CoV-2 viruso sukeliamos ligos COVID-19 simptomai yra karščiavimas, sausas kosulys, dusulys. Sunkesniais atvejais liga progresuoja į virusinį plaučių uždegimą.
MERS-CoV
Vidurinių rytų respiracinį sindromą (angl. MERS) sukeliantis virusas į žmones 2012 metais peršoko Saudo Arabijoje, o vėliau, 2015 metais, jis buvo užfiksuotas ir Pietų Korėjoje. MERS virusas priklauso tai pačiai koronavirusų šeimai. Kaip ir SARS-CoV bei SARS-CoV-2. Manoma, kad ir jis išsivystė šikšnosparniuose, bet į žmonių organizmą jis pateko per kitokį tarpinį šeimininką – kupranugarius. Užsikrėtusiesiems šis virusas sukelia karščiavimą, kosulį, dusulį.
MERS gana dažnai progresuoja į ūminį plaučių uždegimą. Šio viruso mirtingumo lygis yra tarp 30-40 proc. – tai yra pats grėsmingiausias koronavirusas, peršokęs iš gyvūnų į žmones. Kaip ir dviejų SARS virusų atveju, nei specifinio gydymo, nei skiepų nuo MERS nėra.
