Pavyzdžiui, remiantis „Bitė Lietuva“ duomenimis, 2007 metais vienas klientas vidutiniškai telefonu prakalbėjo 26 valandas, o 2017 metais – 65 valandas. Tai rodo, kad per 10 metų pokalbiai telefonu pailgėjo du su puse karto. Kita vertus, kaip pastebi „Bitės Profai“, telefoninių skambučių evoliucija yra kur kas margesnė, o patys telefoniniai skambučiai turėjo ir tebeturi ne vieną pakaitalą.
„Jei prieš 142 metus telefoninę revoliuciją sukėlęs Alexanderis Grahamas Bellas gyventų šiuolaikiniame pasaulyje, jam vis dar daug kas karštai spaustų ranką, nes telefonu kalbamės labai daug. Būtent šio mokslininko dėka įvyko svarbus pokytis: iš vienpusių skambučių, kai kitame laido gale esantis žmogus galėjo tik girdėti skambinantįjį, skambučiai tapo pilnaverčiais ir tokiais, kokie vyksta šiandien. Iš kitos pusės, tai, kas tikrai nustebintų škotų mokslininką ir telefono ryšio išradėją yra ne vienas jau vėliau atsiradęs bendravimo būdas, kuriam buvo naudojamas tas pats telefonas. Nuo SMS iki tiesioginių pokalbių internete ir skambučių mišinio – telefoniniai pokalbiai perėjo ne vieną savo evoliucijos etapą“, – sako „Bitės Profė“ Agnė Adomaitytė ir išskiria penkis telefoninių pokalbių tarpsnius.
1878-1985 m.: auksinis laidinių telefonų amžius
Pasak A.Adomaitytės, laidinių telefonų populiarumas ir pokalbių jais skaičius, kaip ir reikėjo tikėtis, augo kaip ant mielių praktiškai visuose žemynuose.
„Vos tik Alexanderis Grahamas Bellas uždegė žalią šviesą telefonų startui, didelės kompanijos ir mokslininkai visame pasaulyje ėmėsi tobulinti, plėsti bei gerinti tiek pačius telefonus, tiek jų tinklą. Įspūdingą progresą liudija patys skaičiai: 1890 metais visame pasaulyje buvo 233 tūkst. telefono aparatų, 1928 metais šis skaičius išaugo iki 30 mln., 1958 metais – perkopė 118 mln., o 1974 metais viršijo 330 mln. ribą. Toks augimas rodo, kad žmonės visame pasaulyje ne tik greitai priprato prie telefoninių pokalbių, bet ir tai, kad per palyginus trumpą laiką telefono aparatas tapo viena iš pirmojo būtinumo prekių“, – pažymi ekspertė.
1985-1992 m.: nauja mobiliųjų telefonų mada
Ryškus pokytis, kaip teigia A.Adomaitytė, įvyko kai prasidėjus Naujiesiems metams Michaelas Harrisonas pirmą kartą mobiliuoju telefonu pasveikino savo tėvą su Naujaisiais metais.
„Vos tik istorijoje pirmą kartą įvyksta koks nors įvykis, natūralu, kad tai susilaukia daug dėmesio ir visi labai nori tai išbandyti. Taip nutiko ir su skambučiais mobiliaisiais telefonais, kurių pirmasis įvyko 1985 metų pradžioje. Žinoma, neverta pamiršti, kad mobilieji telefonai tuo metu nebuvo tokie mobilūs kaip šiandien – vienas telefonas svėrė apie kilogramą ir juo galėjai kalbėti vos daugiau nei 20 minučių. O ir kainavo toks daiktas apie keletą tūkstančių svarų. Kita vertus, technologijos nestovėjo vietoje ir greitai patys telefonai pigo, o telefoniniai pokalbiai mobiliuoju ėmė darytis vis dažnesni“, – sako ryšio technologijų žinovė.
1992-2003 m.: trumpųjų žinučių manija
A.Adomaitytė pastebi, kad savo laiku visą rinką stipriai sudrebino trumposios SMS žinutės, tačiau šiandien jų populiarumas priblėsęs: „Pirmoji SMS žinutė buvo parašyta 1992 metais ir jos istorija labai panaši į pirmojo skambučio mobiliuoju telefonu, tik šį kartą sveikinama buvo su Šv. Kalėdomis. Šiaip ar taip, nuo 1992 metų SMS žinutės įgavo pagreitį: 2007 metais vien JAV buvo išsiųsta 45 milijardai trumpųjų žinučių. Kita vertus, šiandien SMS skaičius gerokai nukritęs. Remiantis „Bitė Lietuva“ duomenimis, 2007 metais Lietuvoje vienas klientas vidutiniškai išsiuntė 5 433 žinučių per metus, o 2017 metais – perpus mažiau, 2 443 žinučių. Tai rodo, kad šis telefoninių skambučių pakaitalas nėra toks gajus kaip patys skambučiai, kurių naudojimas auga iki šiol. Tačiau pati susirašinėjimo tendencija nemažėja: iki pat šių dienų žmonės susirašinėja tarpusavyje, tik SMS žinutėms vis didesnę konkurenciją sudaro populiarios susirašinėjimo programėlės – „Viber“, „WhatsApp“, „Facebook Messenger“ ir kitos.“
2003-2018 m.: socialiniai tinklai ir vaizdo skambučiai
„2003 metais startavo programa „Skype“, kuri visiškai pakeitė tuo metu įprastą komunikaciją: vietoje balso kitame laido gale ar trumposios žinutės žmonės galėjo matyti vienas kitą tiesiogiai. Vėliau, 2008 metais, kompanija „Facebook“ leido savo vartotojams taip pat susirašinėti trumposiomis žinutėmis pačiame socialiniame tinkle, o dar vėliau – dalintis tarpusavyje failais, matyti vartotojams vieniems kitus ir t.t. Taip pat labai daug populiarumo sulaukė kompanijos „Apple“ pristatyta programėlė „FaceTime“, kuri leido tiesiog bendrauti dviem žmonėms tarpusavyje per vaizdą ir garsą tarp „Apple“ įrenginių. Taip žmonės pradėjo bendrauti matydami vienas kitą net būdami prie jūros ar bet kur kitur. Ir nors dabar tiesioginį bendravimą su vaizdu palaiko daugelis socialinių tinklų, neretai pasitaiko žmonių, kurie naudoja tinklų ir telefoninių skambučių mišinį, t.y. įrašo savo žinutę balsu ir vėliau siunčia šį įrašą kaip žinutę susirašinėjimo lange. Gavėjas šią žinutę perklauso ir siunčia atgal savo atsakymą tokiu pat principu“, – teigia ekspertė.
2018-? m.: bendravimas su dirbtiniu intelektu
Kaip teigia A.Adomaitytė, telefoniniai skambučiai niekur neturėtų išnykti, tačiau jau šiandien ne kiekvienas pokalbis vyksta tarp dviejų žmonių.
„Išmani ateitis visuomet yra arčiau mūsų nei atrodo. Jau šiandien intensyviai testuojami ir diegiami sprendimai, kai, pavyzdžiui, skambinant į parduotuvę, restoraną ar kitą įstaigą, mus aptarnauja dirbtinio intelekto pagrindu veikiantis konsultantas. Nekalbant apie tai, kad jau šiuo metu aktyviai plėtojamas ir atvirkštinis scenarijus: išmaniuosiuose telefonuose esantis dirbtinis intelektas, vartotojų paliepimu, skambina į restoraną ir užsako maistą ar prekes iš parduotuvės. Tačiau, nors iš pirmo žvilgsnio tai ir gali pasirodyti kiek keista, iš tikrųjų toks technologinis progresas veda į dar didesnį ir intuityvesnį patogumą“, – apibendrina technologijų žinovė.
