„Ant prabangių auksinių plokštelių pavaizduotas „karūnuotas valdovas, didingai sėdintis soste šventojo poza ir apsuptas tarnų“, – elektroniniu paštu „Live Science“ sakė kasinėjimams vadovavęs Kazachstano archeologijos instituto archeologas Zainolla Samaševas – Tai aiškiai parodo dievišką valdžios pobūdį senovės tiurkų visuomenėje.“
Radiniai yra iš Eleke Sazy vietovės netoli atokių rytinių Kazachstano sienų su Kinija, Mongolija ir Rusijos Sibiru, kur A.Samaševas su kolegomis dirbo nuo 2016 m.
VI a. gortiurkų kapavietėje rasti didiko, tikriausiai „tegino“ – senąja tiurkų kalba „kunigaikščio“ – palaikai, kurio palaidojimo vieta iki VII a. virto „kultiniu memorialiniu kompleksu“, kuriame mirusysis buvo sudievinamas, sakė Z.Samaševas.
Jis mano, kad princas galėjo priklausyti karališkajam Ašinos kaganų klanui, kuris senąja tiurkų kalba reiškia „valdovas“. Ašinos klanas V-VIII a. centrinėse Eurazijos stepėse įkūrė dvi tiurkų valstybes ir valdė tol, kol jas užkariavo kita tiurkų grupė, tapusi uigūrais.
Auksinės plokštelės
Dvi aukso plokštelės buvo rastos centrinėje kapavietės kameroje, kurioje buvo kremuotas princas; vieną jų smarkiai apgadino ugnis.
Abi plokštelės yra maždaug 3,7 cm skersmens, atrodo, kad jos yra diržo sagties formos, kai du diržo galai būdavo perveriami per jos apačioje esančią skylutę, kad kabotų žemyn nuo juosmens. Tokios sagtys tiurkų visuomenėje buvo galios simbolis, sakė Z.Samaševas, ir galėjo reikšti, kad jas dėvintis asmuo buvo aukšto statuso.
Kiekvienos plokštelės centre pavaizduotas kaganas su puošnia karūna, sėdintis soste, kuriame pavaizduoti du žirgai. Greta jo yra du klūpantys tarnai, siūlantys maistą iš lėkštės ir dubens.
Tai yra ankstyviausi patvirtinti goktiurkų tautos kagano ir tikriausiai paties didžiojo kaganato atvaizdai, sakė mokslininkas.
