Europos Komisijos paskelbtame Inovacijų Švieslentės reitinge šiemet Lietuvai atiteko 20 vieta. Kaip atrodo Lietuvos inovacijų politikos vykdymas Europos kontekste? Apie naujausias tendencijas bei kitų metų prognozes studijoje pasakojo studijos svečias, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Kęstutis Šetkus.
„Turėjome didelius iššūkius inovacijų kūrime, kadangi atkūrus Lietuvos nepriklausomybę viskas judėjo labai iš lėto. Dar prieš 10 metų apie inovacijas kalbėjome labai paviršutiniškai. Tačiau bendras augimas pas mus siekia 20 proc., kas yra ženkliai didesnis skaičius, lyginantis su kitomis šalimis“, – teigė K. Šetkus, pateikęs pavyzdį, kad inovacijų augimas Nyderlanduose siekia 15 proc., o Jungtinėje Karalystėje – 10 proc.
Kitais metais Europos Sąjungos struktūrinės paramos laikotarpis įpusėja. Projektai pradeda rodyti savo rezultatus. Anot MITA vadovo, atsiranda vis daugiau investicijų į mokslinius projektus iš užsienio.
Šiandien yra kuriamos verslui imlios įmonės, kitaip vadinamos pumpurinėmis įmonėmis. Nors ir Lietuva, anot K. Šetkaus, kol kas dar tik pradeda tokias steigti, startuolių įkūrėjų atsiranda vis daugiau – artimiausiu metu planuojama steigti 1000 tokių..
Tokie žodžiai kaip virtualioji realybė, dirbtinis intelektas ar robotika šiandien yra linksniuojami vis dažniau. Pažangų mokslą taiko versle specialistai. Studijoje kartu dalyvavęs SEB Inovacijų centro vadovas Andrius Bolšaitis pasakojo, kad užsienyje yra tikrai įdomūs virtualiosios realybės sprendimai, kurie padeda sutaupyti nemažai laiko vartotojams.
„Turime kelis skyrius užsienyje, kur atėjus į banką pasiimti paskolos, galima užsidėti virtualios realybės akinius ir taip pavaikščioti po keletą namų net neįkėlus kojos į juos. Taip išsirinkti keletą tinkamiausių ir tik juos važiuoti apžiūrėti“, – pasakojo A. Bolšaitis apie SEB Inovacijų centro sukurtą inovaciją, kurią pritaikė Stokholme.
Atėjus į banką pasiimti paskolos, galima užsidėti virtualios realybės akinius ir taip pavaikščioti po keletą namų net neįkėlus kojos į juos
Dirbtinis intelektas bet kokiame sektoriuje realiai gali būti pritaikytas ir atneša didžiausią naudą. „Tokios įmonės kaip „Google“ ir „Amazon“ didžiausią vertę gauna ne iš turimų paslaugų pardavimo, o iš duomenų panaudojimo ir jų komercializavimo“, – pasakojo A. Bolšaitis.
Inovacijos yra procesas, kuris gali būti valdomas taip pat kaip ir bet koks kitas procesas įmonėje. Tačiau kol kas žmonės yra linkę galvoti, kad tai yra komplikuotas fenomenas, pripažino SEB Inovacijų centro vadovas.
Buvo diskutuojama apie žmonių supratimą apie inovacijas ir kaip jos atsiranda. SEB Inovacijų centro vadovas teigė, kad visos inovacijos atsiranda iš kliento perspektyvos. Kai tik atsiranda problema, ją stengiamasi išspręsti, motorizuoti būtent inovacijų pagalba.
Kartu studijoje viešėjo ir Vilniaus Universiteto Gyvybės ir mokslų centro direktorius Gintaras Valinčius, kuris papasakojo, kokie yra šiandieniniai pasiekimai biotechnologijų srityje. Akademikas atstovavo universiteto pozicijai, pasakodamas, kaip yra siekiama įgyvendinti bendradarbiavimą su pažangiomis įmonėmis, kurios siekia diegti inovacijas bei technologijas.
Studijoje aptarėme ir vieną pavyzdinį atvejį. Lazerių įmonė „Femtika“ sėkmingai bendradarbiauja su Vilniaus universiteto akademikais ir jau šiandien kuria bendrus projektus.
Lietuva yra vadinama viena pažangiausių lazerių rinkoje. Svarbūs žingsniai yra tiek medicinoje, tiek technologijose. Kartu studijoje apsilankęs lazerių įmonės „Femtika“ direktorius Vidmantas Šakalys papasakojo apie bendradarbiavimą su universitetais ir lazerių taikymus mikroapdirbimui bei lietuviškų lazerių taikymo principus mažoms struktūroms kurti.
