Moterys susiduria su gerokai mažesne širdies ligų rizika. Jos taip pat žymiai rečiau miršta nuo širdies ligų ar jų komplikacijų. Jūs tai, tikriausiai, jau žinojote. Tačiau šis naujas tyrimas, kurį kartu su tarptautiniais partneriais atliko Kanados mokslininkai, rodo, kad buvimas vyru yra kur kas didesnis širdies ligų rizikos faktorius nei bet kas galėjo pamanyti. Pavyzdžiui, jau kurį laiką žinoma, kad širdies ligomis dažniau suserga ir nuo jų miršta prastesnę ekonominę padėtį užimantys žmonės. Taip yra dėl to, kad jie neturi pinigų, galimybių ar žinių tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Tačiau šis tyrimas parodė, kad moterys susiduria su mažesne mirties nuo širdies ligų rizika, nepaisant to, kur jos gyvena, kokias pajamas gauna ar net kokia širdies sveikatos istorija pasižymi.
Kodėl taip yra? Greičiausiai egzistuoja ir fiziologinių faktorių, tačiau mokslininkai pažymi, kad moterys dažniau naudoja prevencinės medicinos priemones, kontroliuoja savo kraujo spaudimą, meta rūkyti, jei tai pataria gydytojai. Bent jau tai pastebėjo mokslininkai, 10 metų stebėję tūkstančius šio tyrimo dalyvių. Panašūs tyrimai buvo atlikti ir anksčiau, tačiau šis ypatingas tuo, kad buvo stebima populiacija, o ne tik į ligonines besikreipiantys žmonės.
Žinoma, nors ir kur kas rečiau nei vyrai, moterys taip pat suserga širdies ir kraujagyslių ligomis. Tačiau joms smarkiai rečiau prireikia invazinių procedūrų. Anksčiau buvo manoma, kad egzistuoja kažkoks šališkumas – gydytojai yra labiau linkę skirti tokias invazines procedūras vyrams. Tačiau dabar aiškėja, kad moterys tiesiog gerokai rečiau serga širdies ligomis, o kai tokių sveikatos problemų atsiranda, jos dažniau jas kontroliuoja profilaktinėmis priemonėmis.
Moterys geriau rūpinasi savo sveikata ir nuosekliau laikosi gydytojų nurodymų. Jos valgo mažiau raudonos mėsos ar greito maisto produktų. Galima tik pajuokauti, kad besivaikydamos to liekno liemens moterys padeda ir savo širdims.
Visgi, šis tyrimas atskleidė ir vieną labai liūdną faktą. Neturtingose šalyse net 40 proc. žmonių miršta per 30 dienų laikotarpį po širdies smūgio ar insulto. Išsivysčiusiose šalyse šis rodiklis siekia tik 10 procentų.