Greita evoliucija
Kai kurių Ramiojo vandenyno jūrinių ešerių rūšių, kurios gali gyventi iki 200 metų, genomai gali padėti rasti vaistus, kurie padėtų sulėtinti su amžiumi susijusius žmogaus organizmo pažeidimus, rodo nauji tyrimai.
Ketvirtadienį žurnale „Science“ paskelbtos išvados atskleidžia tokių žuvų genomų ypatybes ir šių stuburinių gyvūnų senėjimo procesą.
Kaip praneša „Independent“, kelių Ramiojo vandenyno pakrančių vandenyse gyvenančių jūrinių ešerių, kurie buvo tirti, gyvenimo trukmė siekia dešimtmečius.
Mokslininkai pažymėjo, kad tyrimas atskleidė kai kuriuos genetinius skirtumus, kurie išryškina labai skirtingą žuvų rūšių gyvenimo trukmę.
Kai kurių stuburinių gyvūnų, įskaitant roplius, paukščius ir žinduolius, gyvenimo trukmė yra stulbinamai įvairi – nuo kelių savaičių iki daugiau nei 200 metų.
Mokslininkai teigė, kad didelė šių žuvų rūšių gyvenimo trukmės įvairovė ir jų fenotipiniai bruožai – dydžio, gyvenimo būdo ir ekologinės nišos skirtumai – išsivystė vos per 10 mln. metų, o tai yra labai trumpas evoliucijos laiko tarpas.
Tyrimo metu buvo nustatyta daug įvairių genų, susijusių su ilgesne gyvenimo trukme. Kai kurie iš jų taip pat susiję su prisitaikymu gyventi didesniame gylyje ir augti didesniame plote.
Stengtasi atskirti genetines variacijas, kurios leido žuvims prisitaikyti prie gilesnių, šaltesnių vandenų ir užaugti iki didesnio dydžio, nes šios adaptacijos pačios savaime turi šalutinį poveikį – sulėtina medžiagų apykaitą ir pailgina gyvenimo trukmę.
Trijų tipų genai
Kai kurios ilgiau gyvenančios rūšys turėjo daugiau imuninę sistemą moduliuojančių genų – tai grupės, vadinamos buterofilinais.
Kadangi imuninė sistema dalyvauja reguliuojant uždegimą, o padidėjęs uždegimas yra susijęs su senėjimu, mokslininkai teigė, kad šios išvados gali padėti atrasti žmogaus genus, į kuriuos būtų galima nukreipti vaistus, kad sulėtėtų su amžiumi susiję organizmo pažeidimai.
Atlikus analizę paaiškėjo, kad su ilgaamžiškumu susiję pokyčiai daugiausia susiję su trijų tipų genais: tais, kurie atsakingi už DNR atstatymą, tais, kurie reguliuoja insuliną ir imuninę sistemą moduliuojančiais genais.
Jie paaiškino, kad daugiau genų, susijusių su DNR taisymu, galėtų padėti apsisaugoti nuo vėžio, o genai, susiję su imunine sistema, galėtų padėti apsisaugoti nuo infekcijų, įskaitant vėžį.
