Priklausomybė nuo vandens
Gruodžio 6 d. „Scientific reports“ publikuoto tyrimo išvados rodo, kad net didelės, atsparios ir bendradarbiaujančios pakrančių bendruomenės gali lengvai išnykti kartu su potvyniu.
Analizuodami ir datuodami priešistorinius kriauklių kiaukutynus ( iš mezolito ir neolito laikotarpio gyvenviečių likusias maisto atliekų krūvas), mokslininkai pastebėjo, kad maždaug prieš 2500 metų pietvakarių Brazilijoje įvyko reikšmingų pokyčių.
Tuo metu staiga ėmė mažėti kiaukutynų dydis ir dažnumas.
Kitais tyrimais šioje vietovėje taip pat nustatyta, kad maždaug tuo metu kiaukutynų sparčiai mažėjo, tačiau kai kurie tyrėjai mano, kad šie pokyčiai daugiausia įvyko dėl keramikos ir pasėlių atsiradimo. Dėl šių naujų technologijų naudojimo gyventojams nereikėjo tiek daug kliautis žuvimis ar moliuskais, todėl sumažėjo kriauklių sankaupos.
Tačiau naujajame tyrime nustatyta, kad kriauklių sankaupų mažėjimas prasidėjo dar prieš atsirandant keramikai.
Atsakymas gali būti susijęs su ekstremaliu jūros lygio pakitimu. Pietų Brazilijoje vis dažniau susidarydavo šaltieji frontai, o daugiau vandens pradėjus virsti ledu, jūros lygis taip pat mažėjo.
Dėl to gerokai padaugėjo sausumų, o tai tikriausiai turėjo įtakos priedugnio moliuskų, žvejybos plotų ir valgomųjų augalų prieinamumui. Pirmykštės populiacijos, kurios kadaise taip stipriai priklausė nuo šių maisto produktų, staiga turėjo konkuruoti dėl mažėjančių išteklių.
Apibendrindami visus šiuos įrodymus, autoriai daro prielaidą, kad prieš tūkstančius metų Pietų Brazilijoje vyko daug kultūrinių veiksnių, kurie paaštrino socialinius pokyčius, tačiau pirminis veiksnys tikriausiai buvo klimato kaita.
Dėl atoslūgio sumažėjęs vėžiagyvių valgymas galėjo sukurti puikias sąlygas keramikos ir kabliukų su masalais atsiradimui.
Manoma, kad dėl antropogeninės klimato kaitos jūros lygis iki šio šimtmečio pabaigos, palyginti su šio šimtmečio pradžia, pakils maždaug 0,3 metro. Tai reiškia, kad maždaug pusė mūsų planetos smėlėtų paplūdimių gali pasislinkti po bangomis.
Kai daugiau nei trečdalis dabartinių pasaulio gyventojų yra labai priklausomi nuo vandenynų, pakrančių ir jūrų išteklių, pasekmės daugeliui bendruomenių gali būti katastrofiškos.