Dar viena ir labiausiai masinanti priežastis taikytis į išmaniuosius įrenginius – augantis besijungiančiųjų prie bankinių paslaugų skaičius, kuris, prognozuojama, 2013 m. pasieks 530 mln. vartotojų. Palyginimui, 2011 m. bankininkystės paslaugomis išmaniuoju įrenginiu naudojosi 300 mln. vartotojų visame pasaulyje.
2012 m. ESET duomenimis, buvo aptiktos 56 skirtingos kenkėjų šeimos, skirtos mobiliesiems įrenginiams su „Android“ operacine sistema – kitais metais jos augs ir sudėtingės, tai reiškia, jog turės daugiau modifikacijų ir plėsis sparčiau. Pagrindinės laukiamos grėsmės pagal kategorijas: informacijos vagystės (šnipinėjimo programos), kenkėjiškų SMS žinučių platinimas ir įtraukimas į „Botnet“ tinklus, kurie leis diegti kenksmingus kodus, vogti duomenis, keisti tam tikrus įrenginių parametrus.
2013 m. programišiai ir toliau intensyviai kurs fiktyvias svetaines, kurios platina kenkėjus. Įdomu tai, jog vis sparčiau keičiasi kenkėjiškų programų platinimo būdai – iki šiol aktyviai naudotas nešiojamas duomenų saugyklas, kad ir USB raktus, keičia interneto serveriai. Tokie užkrėsti serveriai tarnauja ne tik kenkėjiškų programų skleidimui, bet ir pavogtų duomenų saugojimui, mat sunkiau aptinkami kompiuterių saugumo programų, kurios gali aptikti ir sunaikinti kenkėjišką programą.
Šiais metais didžiausią grėsmę kėlę ir globaliu mastu veikę „botnet“ tinklai nesitrauks iš pavojingiausių grėsmių trejetuko ir 2013 m. „Botnet“ arba zombiais vadinami tinklai įtraukia užkrėstus kompiuterius ir valdydami juos nuotoliniu būdu panaudoja kaip tarpininkus neteisėtai veiklai, pavyzdžiui duomenų šnipinėjimui ir vagystėms. Saugumo ekspertų teigimu, didžiausią grėsmę kels „Dorkbot“ kirminas, kuris geba kurti įvairias savo modifikacijas, įtraukiančias kompiuterius į „botnet“ tinklus.
Kitais metais daugės su duomenų saugyklomis internete susijusių saugumo incidentų skaičius. Ši sritis labai glaudžiai susijusi su išmaniųjų įrenginių vartojimu, kuris skatina poreikį saugoti duomenis „debesyje“. Įvairios saugojimo programos suteikia patogią ir lengvai prieinamą saugyklą praktiškai visiems įrenginio su interneto prieiga. Tuo naudojasi kibernetiniai nusikaltėliai, besitaikantys ne tik rasti prieigą prie nesaugomų duomenų, bet ir juos perimti „pakeliui“ iš įrenginio į saugyklą. Tokias atakas patyrė „Dropbox“, „LinkedIn“, „Yahoo!“, apie įsilaužimą į duomenų sistemas patvirtino ir kreditinių kortelių kompanijos „Visa“ ir „MasterCard“. Šis incidentas paveikė per 56 tūkst. sąskaitų abiejuose kompanijose, iš kurių 876 buvo panaudotos darant kitus sukčiavimus.
